Mus rodė…

Jei kas nematėte, daug labai gražių mano sodo kadrų galima pamatyti štai čia.

Na, ir išgirsti, ką gero turiu pasakyti apie natūralistinį želdinimo stilių, P.Oudolf’ą ir t.t., ir t.t. 🙂

Reklama

Apie mus rašo…

Šį kartą Delfis…

 

Ką pamatyti Olandijoje?

Tiems kas neseka manęs Facebook’e, ir neskaito ‘Rasų’ žurnalo…

Vieniems Olandija – ‘olandiškos bangos’ namai; kitiems – skintų bei vazoninių gėlių šalis. Dar yra tulpės, klumpės ir malūnai.

O iš tikro augalų bei sodų mylėtojams yra labai daug visko įdomaus. Man asmeniškai teko laimė tai pamatyti kartu su Carex Tours ir nedidele sodų mylėtojų grupe iš įvairiausių šalių. Carolyn Mullet organizuojamas keliones galiu rekomenduoti iš visos širdies – ji pati yra kraštovaizdžio dizainerė ir šiaip faina, smarki moteriškė su 1,5 mln gerbėjų Facebook’e. Kelionių tvarkaraštis labai intensyvus, pamatėme gerokai daugiau nei išvardinta šiame rašinyje. Pasakysiu tiek – net man, maniakei augaliniuose dalykuose, po savaitės jau norėjosi namo, per ausis ir akis jau varvėjo įspūdžiai ir vaizdai.

Bet, be abejo, galima ir patiems organizuotis panašias keliones. Aš pati ne kitaip pirmą kartą apžiūrėjau Olandiją, na, dalį jos. Aišku, yra sodų, kurie yra privatūs, ir pavieniai asmenys ten nepatenka. Net jei jūs labiausiai domitės natūralistiniu želdinimu, siūlyčiau neaplenkti tokių vietų kaip Palais Het Loo – tai padeda geriau suprasti kai kuriuos natūralistinio stiliaus niuansus, pavyzdžiui, olandų silpnybę griežtai karpytoms gyvatvorėms 🙂

Natūralistinio stiliaus želdynas pavėsyje

Vesdama seminarus ‘Geltoname karutyje’, pastebėjau tokį dėsningumą – dauguma dalyvių natūralistinį želdyną įsivaizduoja kaip saulėtą, spalvingą žiedų/dekoratyvinių žolių jūrą. Ot ir nebūtinai 😉

Štai puikus pavėsinio želdyno pavyzdys iš Mt.Cuba centro Delavaro valstijoje, JAV. Tokiame tankiame želdyne nebus lengva sėtis jokiai piktžolei. Dalyvių čia yra keletas, bet akivaizdžiausi du – skėstašakis astras (Sympyotrichum divaricatum; Aster divaricatus) ir pensilvaninė viksva (Carex pensylvanica)

©Rasa Laurinavičienė

Skėstašakis astras (Sympyotrichum divaricatum; Aster divaricatus) – kuklus, bet nepaprastai vertingas augalas, kuris, skirtingai nuo daugelio astrų, puikiai tinka auginti pavėsyje. Plečiasi atžalomis, tačiau ne itin agresyviai. Žydi vasaros antroje pusėje, nušviesdamas pavėsį smulkiais baltais žiedeliais.  Nusipelno žymiai didesnio dėmesio. Atkreipkite dėmesį į juosvus stiebus – delikati, bet efektinga smulkmena. Labai gražiai dera su daugeliu pavėsio augalų: melsvių, juodžolių, paparčių, ir t.t.

©Rasa Laurinavičienė

Žydintis skėstašakis astras.

©Rasa Laurinavičienė

Labai šiuo atveju tinka ir pensilvaninė viksva (Carex pensyvanica). Atrodo, augalas kuklus ir paprastas, tačiau bene labiausiai mane apžavėjęs per visus metus, praleistus JAV. Labai jau dailus, nereiklus ir naudingas. Norite auginti? hmm… kol kas turiu nuvilti. Sėklų įsigyti Europoje rasti nėra lengva. Tačiau aš tikiuosi šį augalą augnti ateityje, tame tarpe ir pardavimui. Labai jau dailūs šios viksvos deriniai su plačialapiais pavėsio augalais 🙂

Ir apskritai, viksvos (Carex) nusipelno žymiai žymiai didesnio dėmesio. Tai didžiausia rūšių skaičiumi augalų gentis Lietuvoje, o kiek mes jų matome želdynuose? Tik keletą spalvingesnių rūšių, kurių dauguma kilę iš Azijos.

Carex pensylvanica, ©Rasa Laurinavičienė

Apie mus rašo…

Visuomet malonu sulaukti dėmesio 🙂

Kol žiema, galima dar ir pasimokyti

Kad ir kaip čia mušuosi į krūtinę, na nepavyksta man sėsti ir reanimuoti savo tinklaraščio jau gerą pusmetį (gal ir dar daugiau). Visokių čia peripetijų ir bėdų vyko mano gyvenime… Bet pas ką jų nevyksta, ką? vienokių ar kitokių…

Tai nusprendžiau, ką čia sėdėti ir virkauti, reikia gyventi ir dirbti. Va ir pavasaris nesustabdomai artėja, nors daugeliui ir nesitiki. Bet kol jis dar nepasirodė, vedu seminarus kartu su ‘Geltonu karučiu’. Šį savaitgalį jau antras bus, o kadangi primos dvi grupės susirinko akimirksniu, renkame dar ir trečią, kovo 4-5 d. Vilniuje.

Daugiau informacijos čia.

Keletas dalyvių atsiliepimų po pirmo seminaro:

Jurgita: “Ačiū už nuostabius kursus. Toks jausmas neapleidžia, kad gavau labai daug. Tikrai puiki ir profesionali lektorė. Man atrodo nepaprastai vertinga Rasos patirtis, žinios ir patarimai apie natūralistinius augalus augančius Lietuvoje. Taip pat po kursų atsirado aiškumas kaip sukurti natūralistinį želdyną, ypač nauja buvo kad jį reikia sluoksniuoti vertikaliai. Ačiū už puikiai praleistą laiką ir lauksiu naujų renginių:) Sėkmės.”

Giedrė: “Buvo daug naudingų pastebėjimų, patarimų, gerai sudėliota visuma”.

Inga: “Labai įdomu, naudinga, profesionalu. Ačiū!”.

Namie…

Na ką, ir štai aš namuose, Lietuvoje… Mažai rašiau tinklaraštyje pastaruosius metus – laiko Amerikoje negaišau, įspūdžius ir patirtis gėriau lyg kempinė. Nuvairavau kokį 30 000 km, labai daug pamačiau, parsivežiau tūkstančius nuotraukų. Bus ką veikti rudenį bei žiemą 🙂 tiek visko perkratyti, sutvarkyti ir pasidalinti su ištikimiausiais tinklaraščio skaitytojais…

Nors Ameriką išmaišiau skersai ir išilgai, pamečiau skaičių botanikos sodų, visgi laukinės Lietuvos morkos man iki šiol yra vienos iš nuostabiausių augalų 🙂