Natūralistinio stiliaus želdynas pavėsyje

Vesdama seminarus ‘Geltoname karutyje’, pastebėjau tokį dėsningumą – dauguma dalyvių natūralistinį želdyną įsivaizduoja kaip saulėtą, spalvingą žiedų/dekoratyvinių žolių jūrą. Ot ir nebūtinai 😉

Štai puikus pavėsinio želdyno pavyzdys iš Mt.Cuba centro Delavaro valstijoje, JAV. Tokiame tankiame želdyne nebus lengva sėtis jokiai piktžolei. Dalyvių čia yra keletas, bet akivaizdžiausi du – skėstašakis astras (Sympyotrichum divaricatum; Aster divaricatus) ir pensilvaninė viksva (Carex pensylvanica)

©Rasa Laurinavičienė

©Rasa Laurinavičienė

Skėstašakis astras (Sympyotrichum divaricatum; Aster divaricatus) – kuklus, bet nepaprastai vertingas augalas, kuris, skirtingai nuo daugelio astrų, puikiai tinka auginti pavėsyje. Plečiasi atžalomis, tačiau ne itin agresyviai. Žydi vasaros antroje pusėje, nušviesdamas pavėsį smulkiais baltais žiedeliais.  Nusipelno žymiai didesnio dėmesio. Atkreipkite dėmesį į juosvus stiebus – delikati, bet efektinga smulkmena. Labai gražiai dera su daugeliu pavėsio augalų: melsvių, juodžolių, paparčių, ir t.t.

©Rasa Laurinavičienė

©Rasa Laurinavičienė

Žydintis skėstašakis astras.

©Rasa Laurinavičienė

©Rasa Laurinavičienė

Labai šiuo atveju tinka ir pensilvaninė viksva (Carex pensyvanica). Atrodo, augalas kuklus ir paprastas, tačiau bene labiausiai mane apžavėjęs per visus metus, praleistus JAV. Labai jau dailus, nereiklus ir naudingas. Norite auginti? hmm… kol kas turiu nuvilti. Sėklų įsigyti Europoje rasti nėra lengva. Tačiau aš tikiuosi šį augalą augnti ateityje, tame tarpe ir pardavimui. Labai jau dailūs šios viksvos deriniai su plačialapiais pavėsio augalais 🙂

Ir apskritai, viksvos (Carex) nusipelno žymiai žymiai didesnio dėmesio. Tai didžiausia rūšių skaičiumi augalų gentis Lietuvoje, o kiek mes jų matome želdynuose? Tik keletą spalvingesnių rūšių, kurių dauguma kilę iš Azijos.

Carex pensylvanica, ©Rasa Laurinavičienė

Carex pensylvanica, ©Rasa Laurinavičienė

Kol žiema, galima dar ir pasimokyti

Kad ir kaip čia mušuosi į krūtinę, na nepavyksta man sėsti ir reanimuoti savo tinklaraščio jau gerą pusmetį (gal ir dar daugiau). Visokių čia peripetijų ir bėdų vyko mano gyvenime… Bet pas ką jų nevyksta, ką? vienokių ar kitokių…

Tai nusprendžiau, ką čia sėdėti ir virkauti, reikia gyventi ir dirbti. Va ir pavasaris nesustabdomai artėja, nors daugeliui ir nesitiki. Bet kol jis dar nepasirodė, vedu seminarus kartu su ‘Geltonu karučiu’. Šį savaitgalį jau antras bus, o kadangi primos dvi grupės susirinko akimirksniu, renkame dar ir trečią, kovo 4-5 d. Vilniuje.

Daugiau informacijos čia.

img_0399Keletas dalyvių atsiliepimų po pirmo seminaro:

Jurgita: “Ačiū už nuostabius kursus. Toks jausmas neapleidžia, kad gavau labai daug. Tikrai puiki ir profesionali lektorė. Man atrodo nepaprastai vertinga Rasos patirtis, žinios ir patarimai apie natūralistinius augalus augančius Lietuvoje. Taip pat po kursų atsirado aiškumas kaip sukurti natūralistinį želdyną, ypač nauja buvo kad jį reikia sluoksniuoti vertikaliai. Ačiū už puikiai praleistą laiką ir lauksiu naujų renginių:) Sėkmės.”

Giedrė: “Buvo daug naudingų pastebėjimų, patarimų, gerai sudėliota visuma”.

Inga: “Labai įdomu, naudinga, profesionalu. Ačiū!”.

Atostogos baigėsi, metas dirbti

Rugpjūtis bei rugsėjis – puikūs mėnesiai sodinti daugiamečius augalus.

IMG_0532Kadangi prieš išvažiuodama pasilikau jų rezervą – išsiunčiau į ‘kurortą’ pas kolegę Janiną Čeplinskienę 🙂 – kur jie buvo stipriai atpenėti, sodinti yra ką, belieka rasti kur.

Tad jei ką domina nauji želdynai, konsultacijos ar kitoks bendradarbiavimas augalų dizaino tema, mielai prašome kreiptis info@kitokieaugalai.lt

Beje, keitėsi mano telefono numeris ! dabar +370 610 44955

Nuotraukoje – 2015m. vasarą sodinto želdyno fragmentas.

Namie…

Na ką, ir štai aš namuose, Lietuvoje… Mažai rašiau tinklaraštyje pastaruosius metus – laiko Amerikoje negaišau, įspūdžius ir patirtis gėriau lyg kempinė. Nuvairavau kokį 30 000 km, labai daug pamačiau, parsivežiau tūkstančius nuotraukų. Bus ką veikti rudenį bei žiemą 🙂 tiek visko perkratyti, sutvarkyti ir pasidalinti su ištikimiausiais tinklaraščio skaitytojais…

Nors Ameriką išmaišiau skersai ir išilgai, pamečiau skaičių botanikos sodų, visgi laukinės Lietuvos morkos man iki šiol yra vienos iš nuostabiausių augalų 🙂

IMG_4426

Apie japoniškiausią už Japonijos ribų japonišką sodą :)

Tuo atveju, jei nespėjote įsigyti ‘Rasos’ žurnalo…

Šis japoniškas sodas tikrai nepaprastas. Labai gelbėja tai, kad Portlando klimatas ypač drėgnas, tad samanos auga be ypatingo žmogaus įsikišimo. Vienas bėda – pamačius tokį sodą (beje, japoniškiausias už Japonijos ribų, yra pačių japonų vertinimu, o Portlande yra labai didelė jų bendruomenė), visi kiti atrodo gerokai mažiau įspūdingi…

10-15 10-152 10-153

Pavasaris Vašingtone, DC

Jis jau čia, kuris laikas. Ir labai nepatikimas… Kelių savaičių bėgyje buvo ir 27 C, ir 0 C. Vakar žadėjo sniegą – pas mus jo nebuvo, bet labiau į rytus – prašom. Ir kas, kad magnolijos jau į pabaigą.. vyšnios pradeda žydėti visu gražumu – jų žydėjimas čia, DC, yra labai rimtas reikalas, vienas iš didžiausių turistinių renginių… kiek girdėjau, žmonių kaip per Kaziuko mugę 😀

Na o mes, kaip tyčia, ryt į kitą Amerikos pusę traukiam, laukinių gėlių Mirties slėnyje vaikytis, po kanjonus palaigyti, po sekvojomis pasėdėti. Tikiuosi rasime dar tų vyšnių grįžę…

Kaip iš kokio japoniško haiku - mėnulis ir vyšnia :)

Kaip iš kokio japoniško haiku – mėnulis ir vyšnia 🙂

Prunus OKAME (aš taip manau)

Prunus OKAME (aš taip manau)

Cornus mas

Cornus mas

Cornus mas

Cornus mas

IMG_1389 IMG_1392

Magnolia x soulangeana

Magnolia x soulangeana