Šaltukas kanda…

Mjo, tas lietuviškas pavasaris… kaip ir ankstyvas, bet žiū, ateis gegužės pabaiga, ir vėl pasirodys, kad niekur nenuskubėjome…

Vis sulaukiu skambučių – gal jau viskas numiriojo per žiemą? kodėl niekas nesprogsta? WHY? Noriu nuraminti – niekas dar nenumiriojo, dar per anksti tuos viščiukus skaičiuoti ;) Augalai už mus gudresni ir kantresni, jie žino, kad dar per anksti daugeliui iš jų.

Bet drąsuolių yra ;) pvz. rūtenis (Corydalis) SPINNERS. Jau kuris laikas žaliuoja – man tai labai graži rūtenių augimo fazė – nors vasarą lapai žali, pavasarį matosi ir kitų atspalvių.

IMG_7387 - CopyČesnakai gana drąsūs… tik neįsivaiduoju, kaip jie čia taip susigrūdo, negalėjau gi pasodinti vieną į kitą? bet išgyvens – apskritagalvis česnakas (Allium spherocephalon) ir Allium AMBASSADOR

IMG_7386 - CopyPamenate ugnimi sutvarkytą korėjinį lendrūną? štai jis koks dabar. Akivaizdu, gyvens ;)

IMG_7388 - CopyNa, ir lelijos jau ruošiasi žydėti…

IMG_7385 - CopyLelijos… hmm, palaukite, kokios lelijos? dar tik balandžio pradžia. Na ką, vakar buvo pirma balandžio, dar ne griekas šiandien pameluot ;) spėjam, tai kas čia?

IMG_7384 - Copy

Gal pavasaris veikia?

Nežinau, senstu, ar čia pavasaris taip veikia… bet sugalvojau tokią štai akciją-atrakciją ;) :

Picture 283 - CopyVIENAM ŽMOGUI (ŠEIMAI, ORGANIZACIJAI AR PAN.) ŠIEMET NEMOKAMAI SUKURSIU DAUGIAMEČIŲ  ŽOLINIŲ AUGALŲ GĖLYNĄ (NATŪRALISTINIO ŽELDINIMO STILISTIKOS)

Gėlyno dydis – ne daugiau 15-20 kv.m (gali būti ir keli ploteliai, bet bendroje sumoje plotas neturėtų būti didesnis)

Vieta – Vilnius arba 10-15km už jo ribų.

Pirmenybė – objektams, kur gėlynas bus skirtas vaikams, neįgaliems bei seneliams; tačiau tikrai svarstysiu ir kitus variantus, tad pabandykite įtikinti :) konkrečių kriterijų, pagal kuriuos rinksiuosi, nėra … tiesiog tikiuosi pajusti tą tinkamiausią, kuriam labiausiai to reikia.

Gėlynas bus natūralistinio želdinimo stilistikos (olandiškos bangos), tad akivaizdu, kad gavėjui šis stilius turėtų labai patikti. Ne paslaptis, tai nėra tinkamas stilius bet kuriam žmogui… vieniems tai neišpasakytas grožis, kitiems gi – jovalas :) Dalis želdinamo ploto tikrai bus skirta dekoratyvinėms žolėms.

Tinkamus augalus rinkčiau aš pati, iš to, ką turėsiu tinkamo birželio pradžioje. Jokiu būdu tai nebus nupiepę liekanos – tiesiog kai kurių augalų, kartais netgi labai gerų, lieka per dideli likučiai, o gėlyne jiems tikrai bus geriau nei komposto dėžėje. Spalvas, be abejo, paderinsime su gavėju (tačiau didelio pageidavimų koncerto nebus)

Sodinimas vyktų maždaug birželio pirmoje pusėje, iki to laiko vieta gėlynui turėtų būti paruošta iki blizgesio. Tada aš atvažiuosiu su augalais, ir apgyvendinsiu juos naujoje vietoje :)

Kokio įsipareigojimo tikiuosi iš gėlyno gavėjo? Pirmiausia, jis turės jį mylėti ir rūpintis :) kaip žinia, tokio stiliaus gėlynai nėra labai reiklūs priežiūrai, laistymui ar tręšimui, bet pirmus kelis metus paravėti teks. Taip pat gavėjas turės pats gerai pasiruošti vietą gėlynui – kuo geriau paruošite, tuo mažiau vėliau ravėti teks.

Motyvacinius laiškus priiminėsiu iki š.m. balandžio 26d (el.paštą rasite Kontaktų skyrelyje). Reiktų keleto nuotraukų tos vietos, kur turėtų būti numatomas gėlynas (išrinkta objektą vėliau aplankyčiau ir pati). Į visus laiškus atsakysiu, tačiau pasirinktas bus tik vienas :)

Lyg ir viskas :) O dabar laukiu…

Besidomintiems rožėmis: watch the space

Mažai kas dar žino. bet aš pašnibždėsiu ;) Kauno botanikos sode neseniai prasidėjo ‘rožinis’ renesansas. Po metų kitų KBS rožių kolekcija, manau, bus pasaulinio lygio.O sekti naujienas galėsite štai čia.

Tikiu, atnaujintose kolekcijose bus daug ir gerų modernių krūminių, arbatinių hibridinių, angliškų rožių veislių. Bet svarbiausia – kolekcija pasipildys daug vertingų senovinių rožių bi erškėčių. Va čia ir bus tikroji kolekcijos vertė ir nauda. Nes šios grupės rožės dažnai nėra  tinkamos bet kuriam kiemui ar augintojui – jos dažnai užauga milžiniškos ir plačios, joms reikia kelių metų įsibėgėjimui, reikia žinių kaip tinkamai genėti. Tad neužilgo turėsime, kur jomis pasidžiaugti . O kad viskas bus puiku, tai aš įsitikinusi :) nes darbo ėmėsi Dovilė bei Mindaugas Rylos iš SIBIRKOS ROŽYNO. Ir tikrai nėra ant Lietuvos kietesnių specialistų, nei šio rožyno šeimininkai ;)

Nuotrauka: Mindaugo Rylos, Sibirkos rožynas

Nuotrauka: Mindaugo Rylos, Sibirkos rožynas

Aš pati KBS rožyne lankausi gal prieš 15 metų – pamenu masinį sergamumą miltlige ir veislę ‘Komsomolka Tania’ :))) Labai jau ji man tada panaši į ‘Europeana’ pasirodė – gal ji ir buvo, nes anais senais sovietiniais laikais nebuvo spjaunama į supuvusiame kapitalizme užgimusių veislių perkrikštijimą į ką nors artimesnio pagal ideologiją. Įdomu, kuo baigėsi ‘Komsomolkai Taniai”? :D

Eksperimentas: pavasarinė ruoša

Pavasario pradžioje mane ‘užpuola’ pavasariniai lauko švarinimosi darbai. Rudenį aš nenukerpu nei vieno augalėlio, viskas taip ir stūkso per žiemą – daug kas ir atrodo gražiai. Bet pavasarį tikrai yra ką veikti – atrodo žoliniai augalai, bet biomasės priaugina, tai ohoho :)

Prieš keletą metų įsigijau tokį nesilpną šakų smulkintuvą. Geras dalykas… bet iki jo dar reikia sunešti visą tą nupjautą žaliavą. Tai pirmais metais valymasis užtrukdavo vos ne savaitę – nukarpai, sutempi į krūvas, smulkini, pili gautą mulčią į maišus vėlesniam išbarstymui. Bet procesas labai ilgas, ypač pavasarį, kai ir taip yra kas veikti.

Kaip labai seniai sakė vienas mano dėstytojas, žmogus ėmė evoliucionuoti dėl tingėjimo :) Tad dar po metų nusprendžiau procesą pagreitinti. Šakų smulkintuvas buvo nešiojamas po sodą (tiesa, prailgintojo reikėjo laaabai ilgo), nudžiuvę stiebai smulkinami vietoje, ir išpilami kažkur netoli, tiesiai ant gėlyno. Susitvarkėm per dieną… bet vėliau reikia tas mulčio krūvas ilgai nedelsiant sklaidyti, nes silpnesniems augalėliams tokie patalai gali pagreitinti kelionę į augalų rojų.

Šiemet nusprendžiau dar pagreitinti procesą, gana radikaliomis priemonėmis – deginimu :) Seniai jau man magėjo. Procesas žaibiškas ir efektyvus. Deginau tik tam tikrose vietose, kad IMG_7383nepagadinti sumedėjusių augalų ar gyvatvorių, taip pat žolinių visžalių augalų, pvz. bergenijų.

Mane, turiu pasakyti, kiek erzina tas masinis klykavimas, koks baubas yra žolės deginimas. Blogis yra ne pats deginimas per se, bet NEKONTROLIUOJAMAS deginimas. Kontoliuojamas deginimas yra normali praktika daugelyje pasaulio šalių – neseniai FB mačiau Denverio botanikos sode vykdomo deginimo nuotraukas, tvarkosi taip ir Le Jardin Plume – štai  kaip jie greituoju būdu sutvarko sorų ir miskantų masyvus, kurie pas juos yra ypač dideli. Nieko blogo negali pasakyti ir rimti mokslininkai, tokie kaip J.Hitchmough ir N.Dunnett knygoje ‘The Dynamic Landscape’.

Bet, kaip ir visus pavojingus dalykus, reikia daryti su protu. Kontroliuojamas deginimas reiškia, kad bet kuriuo momentu gali prireikti ugnį gesinti – tai aš stovėjau šalia su žarna, pasiruošusi gesinti. Nedeginti labai arti sumedėjusių augalų, jiems ta procedūra tikrai nepatiktų. Draudžiama deginti mieste (aš gyvenu kaime).

Didelių žolių kerai (miskantai, soros, lendrūnai) dega puikiai. Daugiamečių stiebai gi gana skystoki, tad jų daugumą visvien teks rankomis kirpti ir smulkinti. Viena iš pagrindinių priežasčių, kam man to deginimo prireikė – nevaldomas sraigių populiacijos didėjimas, ir jos labai mėgsta žiemoti po pernykščia žole. Sprendžiant iš likusių kiautų, jų kiek apmažės kuriam laikui.

IMG_7382Sudegus pernykščiams stiebams, vaizdas lieka kiek kraupokas – jei esate naujokai su augalais, tiek to, dar nesiimkite šito ‘ekstrymo’ :) Bet aš manau, kad viskas bus gerai, o be to,  pelenai puiki kalio trąša. Kaip ten bebūtų, greitai pamatysime, ar sprendimas buvo išmintingas ;)

P.Oudolf Londone: Potters Fields

Ne pats geriausias laikas lankyti ar vertinti daugiamečių žolinių augalų želdynus… bet negali juk visur apsilankyti tinkamiausiu tam momentu :) tad pasinaudojau proga, ir lankydamasi Londone, nulėkiau apžiūrėti dar vieno Piet Oudolf projektuoto želdyno, Potters Fields parkelio.

Aš manau, kad vasarą, ypač antroje pusėje ten turėtų būti tikrai gražu. Daugiamečiais žoliniais apželdinta tik centrinė dalis, skvero kraštai apsodinti daugiakamieniais himalajiniais beržais.

Įėjimas į parką iš Tooley Street

Įėjimas į parką iš Tooley Street

Labai patiko dekoratyvinės grotelės, tokios dailios, nemasyvios. Dar daugiau – tokiu pat motyvu (ir tokia pat melsva spalva) išpaišytos ir akmeninės atraminės sienelės.

Medžių pavėsyje želia heleborai (Heleborus) ir karpažolės (Euphorbia amygdaloides var. robbiae)

Medžių pavėsyje želia heleborai (Heleborus) ir karpažolės (Euphorbia amygdaloides var. robbiae)

P1090576 - CopyDešinėje matosi Tower Bridge bokštasDešinėje matosi Tower Bridge bokštas

P1090583 - CopyKiek nustebino dar nenukarpyti praeitų metų augalų stiebai... bet nauji augalai jau želia sparčiaiKiek nustebino dar nenukarpyti praeitų metų augalų stiebai… bet nauji augalai jau želia sparčiai

P1090586 - CopyŠis drakonas nėra nuolatinė ekspozicija :) - tiesiog vyko Meksikos dienosŠis drakonas nėra nuolatinė ekspozicija :) – tiesiog vyko Meksikos dienos. Nors… jei ir paliktų, tai vaizdo gal labai nepagadintų :)

Vaizdas iš Potters Fields link Tower Bridge

Vaizdas iš Potters Fields link Tower Bridge

Vaizdas kitąpus upės… The City – finansų centras, kur dangoraižiai turi vardus :) Kairysis – The Walkie Talkie (liet. racija), neseniai pagarsėjęs tuo, kad dėl lenktos formos taip sukoncentruodavo saulės spindulius, kad apačioje stovinčių mašinų plastiko detalės tiesiog išsilydydavo. Centre – The Cheesegrater (liet. sūrio tarka), dešiniausias – The Gherkin (liet. marinuotas agurkėlis). Tarp jų yra keletas mažesnių, pvz. postmodernizmo šedevras steam-punk stiliuje, The Lloyd’s pastatas, kuriame ir ekskursijoje sudalyvavau (apie tai – vėlesniuose postuose)

P1090608 - CopyIš kitos pusės, nuo Tooley Street – kitas architektūrinis stebuklas, The Shard (liet.šukė), kurio viršuje yra stebėjimo aikšelė, esanti bene dukart aukščiau už visas kitas stebėjimo aikšteles Londone.

P1090578 - Copy

Savaitgalis Dubline

Gal ir ne pats geriausias laikas augalinei kelionei, jei tai nėra kelionė į kitą pusrutulį, kuriame vasara artėja į pabaigą. Na bet kas lieka daryti, jei mokymai organizuojami būtent tokiu laiku, kai kraštovaizdžio dizaineriai, augintojai ir šiems prijaučiantys dar nėra iki ausų paskendę darbuose.

Tad savaitgalį sulaksčiau į Airijos GLDA (Sodo ir kraštovaizdžio dizainerių asociacijos) organizuotą seminarą apie natūralistinio apželdinimo perspektyvas ‘The New Perennial Movement: Transient Trend or Adaptable Style’. Ką galiu pasakyti – buvo nuspręsta, kad natūralistinio apželdinimo  perspektyvos šviesios, ir net labai :)

Buvo keletas labai įdomių lektorių… Labiausiai sužavėjo Keith Wiley (filmuką apie jį ne taip seniai buvau įdėjusi čia). Puikiai sugeba kalbėti, labai gilios augalų žinios (ko filmuke nelabai įžvelgsi, nes, matyt, lotyniški pavadinimai do not make for a good TV) ir visa apimanti aistra visiems augaliniams dalykams.

Patiko pasiklausyti Patrick ir Sylvie Quibel iš Le Jardin Plume, apie kurį esu rašiusi praeitą rudenį čia. Gaila, kad pasakojo prancūziškai, o vertimas vyko maždaug santykiu 5:1 (5 prancūziški sakiniai prie vieno angliško). Bet kadangi apie šį sodą informacijos nėra daug, įdomu buvo išgirsti daugiau detalių, kas kur auga, kaip buvo kuriamas sodas, ir pan.

Taip pat išgirdome astringą paskaitą iš Thomas Rainer, amerikiečio, rašančio puikų blogą GROUNDED DESIGN, didelę dalį savo darbinio gyvenimo praleidusio, dirbant su James van Sweden ir Wolfgang Oehme. Jei šios pavardės nieko nesako – tai kraštovaizdžio architektai, prieš keletą dešimtmečių JAV pradėjusių daugiamečių žolinių augalų revoliuciją.

All in all, gerai praleista diena, puiki seminaro organizacija. Nustebino žmonių kiekis, dalyvavo arti 200 žmonių

Dubline anksčiau buvusi nebuvau, tad botanikos sodą Glasnevine teko aplankyti vos ne privaloma tvarka :) Gal ir ne pats geriausiai laikas tam tikslui, bet tikrai nesigailiu apsilankiusi, ir labai norėčiau grįžti kada vasarą. Botanikos sodas nemokamas lankytojams, bet sutvarkytas itin gerai – viskas labai prižiūrėta, sutvarkyta, išlaižyta, suetiketuota (ko dažnai pasigendu botanikos soduose, parduodančiuose bilietus).

Aišku, su Airijos švelniu klimatu ir šiuo metu yra žydinčių augalų:

Chaenomeles speciosa SIMONII

Chaenomeles speciosa SIMONII

IMG_7121 - Copy

Erantis hyemalis kilimas

Erantis hyemalis kilimas

Petasites fragrans ir narcizai - puikus intermingling pavyzdys :)

Petasites fragrans ir narcizai – puikus intermingling pavyzdys :)

Garrya elliptica

Garrya elliptica

Nepaprastai gerai užlaikytas senas, karalienės Viktorijos laikų ketinis šiltnamis. Aš tokio irgi norėčiau – ne augalams gyventi, o sau :) Pažiūrėkite, koks detalių grožis:

IMG_7127 - CopyIMG_7213 - CopyIMG_7176 - CopyIMG_7158 - CopyIMG_7146 - CopyIMG_7136 - CopyIMG_7134 - CopyNa, ir augalai užlaikyti neprastai – veši palmės, bananai, sumedėję paparčiai

IMG_7202 - CopyIMG_7194 - CopyIMG_7183 - Copy

Dicksonia antarctica

Dicksonia antarctica

IMG_7148 - Copy

Bet labiausiai tai šitas apsilankymas užvedė ant minties, kad juk kitu laiku ir neįvertintume subtilaus medžių grožio, kurį paprastai slepia lapija ir žiedai – jų žievės…IMG_7180 - CopyIMG_7120 - CopyIMG_7118 - Copy… plikų kamienų bei šakų grafikos

IMG_7126 - CopyIMG_7210 - CopyIMG_7230 - CopyMagnolia soulangeana LENNEI

Magnolia soulangeana LENNEI

Cornus alba AUTUMN FIRE

Cornus alba AUTUMN FIRE

Šarkos portetas tarp visterijos kamienų

Šarkos portetas tarp visterijos kamienų

IMG_7280 - CopyIMG_7290 - CopyIMG_7319 - Copy

Zelkova carpinifolia

Zelkova carpinifolia

Ir dar viena mintis – kodėl taip sunku Lietuvoje įsigyti daugiakamienių medžių? Juk kokia puošmena, tiek žiemą, tiek ir vasarą…

IMG_7245 - CopyIMG_7240 - Copy

Žinutė metų sandūroje

Besirausdama interneto platybėse vakar, aptikau štai šį įdomų filmuką. Apie vieną naujesnių įdomių natūralistinio pobūdžio želdynų Anglijoje ir šiek tiek (o gal ir kiek daugiau) išprotėjusį jo kūrėją, Keith Wiley :)

Filmukas man patiko, duoda peno įvairiems apmąstymams – ir apie sodo kūrimą, ir šiaip, apie gyvenimą. Yra ko pasimokyti, yra ir ko NEsimokyti ;) Tad trumpas perspėjamasis žodis…Jei ką šis filmukas užves ant panašaus įkvėpimo sėst už ekskavatoriaus vairo ir eiti tiesiog rausti savo sklypą, be konkretaus plano ir biudžeto, atminkite, kad čia veikia žmogus su 25 metais patirties augalų pasaulyje, ir savo sodo viziją jis turi kažkur galvoje. O tam reikia daugelio metų hands-on darbo su augalais, ir tam tikro sugebėjimo įsivaizduoti erdvę, kuris net ne visiems profesionalams yra būdingas. Tiesiog skirtingi žmonės skirtingai suvokia erdvinius dalykus.

Tačiau labiausiai visgi man šitas filmas patiko tokia ass-kicking nuostata, kad net niūriausiose gyvenimo situacijose galima daug ką pakeisti, jei tik turi galvoje viziją, kad ir labai trenktą, ir dideli dideli norą tiesiog dirbti, savęs negailint. Nes if not now then when? Tad tokia įkvepianti žinutė metų sandūroje :)

Keith Wiley WILDSIDE

PS Jei kam neišeina atsisiųsti, parašykite man, persiųsiu el.paštu