Savaitgalis Dubline

Gal ir ne pats geriausias laikas augalinei kelionei, jei tai nėra kelionė į kitą pusrutulį, kuriame vasara artėja į pabaigą. Na bet kas lieka daryti, jei mokymai organizuojami būtent tokiu laiku, kai kraštovaizdžio dizaineriai, augintojai ir šiems prijaučiantys dar nėra iki ausų paskendę darbuose.

Tad savaitgalį sulaksčiau į Airijos GLDA (Sodo ir kraštovaizdžio dizainerių asociacijos) organizuotą seminarą apie natūralistinio apželdinimo perspektyvas ‘The New Perennial Movement: Transient Trend or Adaptable Style’. Ką galiu pasakyti – buvo nuspręsta, kad natūralistinio apželdinimo  perspektyvos šviesios, ir net labai :)

Buvo keletas labai įdomių lektorių… Labiausiai sužavėjo Keith Wiley (filmuką apie jį ne taip seniai buvau įdėjusi čia). Puikiai sugeba kalbėti, labai gilios augalų žinios (ko filmuke nelabai įžvelgsi, nes, matyt, lotyniški pavadinimai do not make for a good TV) ir visa apimanti aistra visiems augaliniams dalykams.

Patiko pasiklausyti Patrick ir Sylvie Quibel iš Le Jardin Plume, apie kurį esu rašiusi praeitą rudenį čia. Gaila, kad pasakojo prancūziškai, o vertimas vyko maždaug santykiu 5:1 (5 prancūziški sakiniai prie vieno angliško). Bet kadangi apie šį sodą informacijos nėra daug, įdomu buvo išgirsti daugiau detalių, kas kur auga, kaip buvo kuriamas sodas, ir pan.

Taip pat išgirdome astringą paskaitą iš Thomas Rainer, amerikiečio, rašančio puikų blogą GROUNDED DESIGN, didelę dalį savo darbinio gyvenimo praleidusio, dirbant su James van Sweden ir Wolfgang Oehme. Jei šios pavardės nieko nesako – tai kraštovaizdžio architektai, prieš keletą dešimtmečių JAV pradėjusių daugiamečių žolinių augalų revoliuciją.

All in all, gerai praleista diena, puiki seminaro organizacija. Nustebino žmonių kiekis, dalyvavo arti 200 žmonių

Dubline anksčiau buvusi nebuvau, tad botanikos sodą Glasnevine teko aplankyti vos ne privaloma tvarka :) Gal ir ne pats geriausiai laikas tam tikslui, bet tikrai nesigailiu apsilankiusi, ir labai norėčiau grįžti kada vasarą. Botanikos sodas nemokamas lankytojams, bet sutvarkytas itin gerai – viskas labai prižiūrėta, sutvarkyta, išlaižyta, suetiketuota (ko dažnai pasigendu botanikos soduose, parduodančiuose bilietus).

Aišku, su Airijos švelniu klimatu ir šiuo metu yra žydinčių augalų:

Chaenomeles speciosa SIMONII

Erantis hyemalis kilimas

Petasites fragrans ir narcizai – puikus intermingling pavyzdys :)

Garrya elliptica

Nepaprastai gerai užlaikytas senas, karalienės Viktorijos laikų ketinis šiltnamis. Aš tokio irgi norėčiau – ne augalams gyventi, o sau :) Pažiūrėkite, koks detalių grožis:

Na, ir augalai užlaikyti neprastai – veši palmės, bananai, sumedėję paparčiai

Dicksonia antarctica

Bet labiausiai tai šitas apsilankymas užvedė ant minties, kad juk kitu laiku ir neįvertintume subtilaus medžių grožio, kurį paprastai slepia lapija ir žiedai – jų žievės…… plikų kamienų bei šakų grafikos

Magnolia soulangeana LENNEI

Cornus alba AUTUMN FIRE

Šarkos portetas tarp visterijos kamienų

Zelkova carpinifolia

Ir dar viena mintis – kodėl taip sunku Lietuvoje įsigyti daugiakamienių medžių? Juk kokia puošmena, tiek žiemą, tiek ir vasarą…

Žinutė metų sandūroje

Besirausdama interneto platybėse vakar, aptikau štai šį įdomų filmuką. Apie vieną naujesnių įdomių natūralistinio pobūdžio želdynų Anglijoje ir šiek tiek (o gal ir kiek daugiau) išprotėjusį jo kūrėją, Keith Wiley :)

Filmukas man patiko, duoda peno įvairiems apmąstymams – ir apie sodo kūrimą, ir šiaip, apie gyvenimą. Yra ko pasimokyti, yra ir ko NEsimokyti ;) Tad trumpas perspėjamasis žodis…Jei ką šis filmukas užves ant panašaus įkvėpimo sėst už ekskavatoriaus vairo ir eiti tiesiog rausti savo sklypą, be konkretaus plano ir biudžeto, atminkite, kad čia veikia žmogus su 25 metais patirties augalų pasaulyje, ir savo sodo viziją jis turi kažkur galvoje. O tam reikia daugelio metų hands-on darbo su augalais, ir tam tikro sugebėjimo įsivaizduoti erdvę, kuris net ne visiems profesionalams yra būdingas. Tiesiog skirtingi žmonės skirtingai suvokia erdvinius dalykus.

Tačiau labiausiai visgi man šitas filmas patiko tokia ass-kicking nuostata, kad net niūriausiose gyvenimo situacijose galima daug ką pakeisti, jei tik turi galvoje viziją, kad ir labai trenktą, ir dideli dideli norą tiesiog dirbti, savęs negailint. Nes if not now then when? Tad tokia įkvepianti žinutė metų sandūroje :)

Keith Wiley WILDSIDE

PS Jei kam neišeina atsisiųsti, parašykite man, persiųsiu el.paštu

Rudeniniai Olandijos sodai IV. Tuinen van Appeltern

Besibaigiant metams, reikia grąžinti paskutinę skolą :) Liko neatraportuotas dar vienas įdomus objektas, Appelterno sodai Olandijoje. Nors metai iš metų lankausi Olandijoje, ir netgi tame regione, tik šiemet prisiruošiau čia apsilankyti. Tai milžiniškas sodo idėjų parkas – apie 23 ha ploto, virš 200 parodinių sodų – tad laiko jam reiktų skirti maždaug dieną.

Čia galima pamatyti daug dalykų: gražių ir nelabai, klasikinių ir labai modernių. Daug kas labai patiks, kai kas visiškai nepatiks, tačiau idėjų pasisemti tikrai galima :) Tokiose vietose man visuomet labai idomu, kaip finansuojamas išlaikymas. Vien įvairiausių gyvatvorių kilometrai – ir dauguma jų nukarpytos, kaip ‘britva’ nupjautos… Tad nuvažiuoti kokį kartą tikrai verta. Žiūrim ;)

Viskas, ko galima tikėtis olandiškame sode – gyvatvorės, karpyti krūmai, daugiamečiai žoliniai augalai, reljefiškos vejos salelės (nematėte naujausio P.Oudolf darbo Hauser & Wirth?) ir kiek trenktos sodo skultūros, šiuo atveju kažkoks kimštas zuikis :)Čia ne sodo skulptūros, batai yra patys tikriausi :)

Spalvotas stiklas, miskantai ir raudonlapio buko gyvatvorė

Labai įdomi idėja – svyruoklinis medis iš penkialapio vinvyčioRudeniškas vaizdelisSodo skulptūra iš išplautos medienos (driftwood)Jei medis numirė, nebūtina jo kirsti, galima ir nudažyti :) Raudonlapio buko, miskantų bei surūdijusios sienos dermė. Gražu… Įdomi detalė – ryškios kėdės gerai dera prie žydinčios rūgties, Persicaria amplexicaulis Nužydėjusios rudeninės plukės atrodo ne blogiau nei žydinčios

Idėja, kurios pasigendu mūsų botanikos soduose – įvairių gyvatvorių, tinkančių auginti tame regione, pavyzdžiai. Man prireikė kelių metų, kol apsisprendžiau, ką sodinti neaukštai visžalei gyvatvorei. Sodo skultūra, apkarstyta plastmasiniai kibirais – optional :) Reikia pripažinti, olandų estetikos jausmas sodo puošyboje dažnai balansuoja ant meno/kičo ribos.

Gražu… bet būtų gražiau, jei nebūtų iš plastmasės. Tačiau praktiškumo nepaneigsi Vandens fontanėlis, kurį mielai pasistatyčiau pas save. Tas parūdijęs metalas kažkaip organiškai atrodo natūralistinio tipo želdynuose.Hmmm… čia tikriausiai paslėpta kažkokia gili prasmėKiekvieno rožių augintojo svajonė… bet gražiai atrodytų ir želdyne a la OudolfLietuviški motyvai olandiškame sode?Pamenate, minėjau plonytę ribą tarp meno ir kičo?O štai tokį nameliuką mielai įkurdinčiau savo sode. Čia perdirbtas jūrinis konteineris, ir dar gražiai surūdijęs :) Kaimynų tikrai nebūčiau suprastaIr aplink jį būtinai reiktų štai tokios aplinkosTvenkinys gražiai ‘apkantuotas’ miskantais. Aš asmeniškai gal išravėčiau tą tvenkinuką dėl švarios pakraščio linijos, bet, tikriausiia, kiekvienam savoDaugiau info: Tuinen van Appeltern

Fifty shades of brown

Vėlyvas ruduo irgi gali būti gražus, ypač tokį šiltą lapkritį…

Miscanthus sinensis FERNER OSTEN

Vernonia crinita BETTY BLINDEMAN

Sanguisorba BLACKTHORN

Astilbe chinensis PURPURLANZE

Eryngium BIG BLUE – nerealus grožis bet kuriame stovyje

Sanguisorba sėjinukas

Miscanthus sinensis GOLIATH

Verbena hastata šluotos

Achillea CORONATION GOLD

Anthemis burbuliukai

Agastache BLACKADDER

Panicum virgatum SHENANDOAH šydas

Vaiduokliškas Perovskia siluetas

Klausimėlis išmanantiems apie tujas :)

Lankantis Olandijos soduose ir gėlynuose, vienas labai akivaizdus faktas krenta į akis – olandai labai mėgsta gyvatvores :) Mėgstu jas ir aš. Skirtingai nuo olandų, pasirinkimas iš ko jas galima sodinti čia, Lietuvoje, yra gerokai mažesnis. Savo saulės kaitinamame skurdžiame dirvožemyje net nesvajočiau sodinti buksmedžių ar kukmedžių, bukų ar skroblų (su šiais, aišku, paprasčiau tiems, kas sodininkauja sunkesnėse žemėse).

Bet kantriosios tujos visuomet padės tokioje situacijoje :) Aišku, jei nepriklausote ‘tujų naciams’ – šais laikais itin madinga tapo visaip ‘varyti’ ant tujų, visaip aukštinant kitas alternatyvas. Bet kad, kaip jau ir minėjau, skurdžiuose saulėtuose dirvožemiuose rinktis kaip ir nėra iš ko (pabrėžiu, čia aš apie karpomą visžalę gyvatvorę). Tujoms tokos sąlygos irgi neįdealios, bet jos bent jau kantriai kenčia, už ką aš jas ir gerbiu :)

Bet štai tuja tujai irgi nelygi. Jau kelinti metai Olandijoje aptinku štai tokias gyvatvores, ir neduoda jos man ramybės – nes aš irgi noriu tokių :) Lygių, glotnių, žvilgančių lyg nulakuotų…

Tad ir neduoda ramybės man tas klausimas – kodėl ji tokia? čia kas – tujos rūšis? veislė? karpymos būdas? (nors sunku būtų patikėti, kad tas šakeles būtų įmanoma taip sustatyti vertikaliai kaip žvynus. Todėl ir prašau pagalbos, jei kas žino ar bent įtaria atsakymą :) laukiu komentarų nekantriai ;)

O čia Auksė, fotografuojanti fotografuojantį :) mes abi glostėme ir supomės ant tų gyvatvorių, matot, kokios jos lygios ir aštrios?

Rudeniniai Olandijos sodai III. Van Abbemuseum, Eindhoven

Dar viena dozė olandiškų želdynų, šį kartą miesto viduryje :) Iš tikro, šitas želdynas suprojektuotas Piet Oudolf 2006m. Ir kas keisčiausia, apie tai informacijos beveik nėra – nei muziejaus, nei Oudolf tinklapyje, nei šiaip kur internete, kas man labai labai keista. Jaučiu, kažkokia čia intriga įvyko :) Aš pati sužinojau apie šią vietą iš vienos žinutės Facebook’e, ir atkreipiau dėmesį tik todėl, kad kažkaip vis per Eindhoveno oro uostą tenka skraidyti.

Bet pamatyti tikrai buvo verta – puikus pavyzdys to, kaip šiuolaikiškai gali būti tvarkomos miesto erdvės. Net rudenį viskas atrodo labai neblogai, įsivaizduoju, rugpjūtį/rugsėjo pradžioje vaizdas turėtų būti išvis didingas. Pats muziejus toks keistokas, iš dviejų gabalų – priekis statytas 1936 m. iš raudonų plytų, o kita dalis – ultramodernios formos. O želdynas puikiausiai dera prie abiejų pusių.

O čia apsauga išėjo paspoksoti, kokie čia berazumiai malasi aplink muziejų su fotoaparatais :) Turbūt galvoja – ir ką čia jie fotografuoja, pilni patvoriai tokių augalų… Nežino gi, jog pas mus ant Lietuvos tuo klausimu visiškas pasninkas ;)

Tai tiek tam kartui… olandiškų vaizdelių ir neparodytų sodų dar yra, bet gal kada ateičiai paliksiu ;)

Rudeniniai Olandijos sodai II. Vlinderhof, Maximapark, Utrecht

Vlinderhof – dar labai ‘šviežias’ želdynas Utrechto Maximaparke, užsodintas tik šių metų pavasarį. Ir jau atrodo visai neblogai, nežiūrint vėloko rudens.  KItą rudenį ar dar po metų bus pats gražumas, jei būsit kur netoliese rugpjūtį ar rugsėjį, tikrai verta pamatyti, kaip gali būti tvarkomi viešieji želdynai.

Įdomiausia ir tikrai verta pagarbos tai, kad želdynas sodintas ir tvarkomas savanorių. Savaitę prieš mums lankantis kaip tik buvo talka, tai gėlynai iščiustyti, išravėti iki blizgesio. Aišku, tokiuose užmanymuose visuomet yra žmogus-varikliukas, šiuo atveju Marc Kikkert, na ir aišku, dosnūs rėmėjai.

Projekto autorius – Piet Oudolf, kas yra labai didelis magnetas lankytojams iš toliau (mes juk irgi ten nebūtume kitaip nuvažiavę :) )

Aster LITTLE CARLOW, Lythrum virgatum

Eurybia spectabilis, Sporobolus heterolepis

Eryngium yucifolium, Sporobolus heterolepis

Nepaprastai gražūs suolai, kaip skulptūros – ir gražu, ir praktiška

Labai įdomus transporto būdas, kol kas neteko su tokiu susidurti anksčiau. Sutiktas olandas, bandęs padėti rasti mums Vlinderhof (kas labai nelengva tame parke), nežinojo net kaip angliškai paaiškinti, kokiu būdu mums teks tą kanalą kirsti. Aš irgi nežinau. Bet čia toks keltas, kur sukant rankeną, pats save perkeli į kitą krantą. Priminė senesnio tipo mėsmales, panašios ir jėgos reikia. Sakyčiau, labai gudru – ir pasportuoji, ir persikeli į kitą pusę.

Jei jau audžiate mintį, kaip ten nuvažiuoti – gerai paruoškite namų darbus. Rasti buvo labai sunku – parkas didžiulis, jokių nuorodų, gerai kad turėjau planelį atsispausdinusi iš interneto, kuris irgi nebuvo labai tikslus. Bet šiaip ar taip, paieškoti buvo verta :)