Dar apie Sissinghursto baltąjį sodą

Kaip tik šiuo metu skaitau tokią įdomią knygą, parašytą J.Uglow – ‘A Little History of British Gardening‘. Ir, be abejo, Anglijos sodininkavimo istorija būtų nepilna be Sissinghursto baltojo sodo… tad kaip ir noriu truputį papildyti savo ankstesnį rašinį apie baltąjį sodą.

Sissinghursto pilies sodo pradžia buvo padėta 1930 m., kai į pilaitę atsikėlė gyventi Vitta Sackville – West su vyru Haroldu Nicolsonu. Pati pilis be galo sena, dar iš viduramžių – 1305m. ji buvo pakankamai prašmatni tuometiniam karaliui Edvardui čia pernakvoti, keliaujant pro šalį. Tačiau aplinkui buvo plikas laukas.

sissinghurst2006_white_Garden

Pasauliui tuomet ir dabar V.Sackville-West buvo labiausiai žinoma dėl literatūrinės veiklos, aistringų romanų su moterimis (iš kurių žinomiausia yra kita rašytoja Virginia Woolf) …. ir baltojo sodo.

Ir tas sodas, kaip ir kiti 9 Sissinghursto sodai, atsirado ne iš gero gyvenimo. Dėl paveldėjimo įstatymų Vitta negalėjo paveldėti numylėto vaikystės dvaro, kuris atiteko pusbroliui (paveldėtojas turėjo būti artimiausias vyriškos lyties giminaitis). Iš to širdies skausmo ir užgimė Sissingursto sodai. Jų iš viso buvo 10, atskirtų tarpusavyje sienomis bei gyvatvorėmis. O baltasis sodas buvo paskutinis, ‘gulbės giesmė’.

1949 m. žurnale ‘Observer‘ V.Sackville-West rašė apie savo planus šiam sodui. Ji įsivaizdavo jį kaip kvadratinę erdvę, padalintą taku iš pilkų akmens plokščių, kurio gale stovės grubus medinis suolas. Planas buvo toks, kad sėdint nugara į gyvatvorę, akys galės klajoti pilkos lapijos jūra iš kiečių bei santolinų, virš kurios šen bei ten kyšos lelijų bokštai.

Dar bus baltos našlaitės, balti bijūnai ir balti vilkdalgiai su žalsvai pilka lapija… aš jau bent tikiuosi, kad visa tai bus. Nenoriu iš anksto girtis savo pilku, žaliu ir baltu sodu. Tai gali būti baisi nesėkmė… bet visgi aš tikiuosi, kad kitos vasaros pavakarę vaiduokliška pelėda tyliai nusklęs mano blyškiuoju sodu… sodu, kurį aš dabar sodinu, krentant pirmoms snaigėms…‘, – taip rašė Vitta.

Nuotrauka iš Wikipedia

Nuotrauka iš Wikipedia

Na, o visa kita jau žinoma, istorija atsirinko kas vertinga, o kas ne. Šis baltasis sodas ne tik tapo sodų kultūros bei istorijos dalimi, bet ir savotišku etalonu ateities baltiesiems sodams bei sodeliams.

Tikrai ne visi mes turime prabangą (ar norą) skirti tokius plotus baltam sodui, bet pasimokyti tikrai yra ko. Ir dar… kaip ir bet kurioje istorijoje, ir čia galima įžvelgti savotišką moralą. Kartais tiesiog reikia labai tikėti tuo, ką darai, kad ir kaip trenkta ar menka ta užmačia atrodo… ir kad kartais iš blogai besiklostančių aplinkybių užgimsta labai geri dalykai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s