Sidabrinės miskantų vėliavos

Besiplaikstančios miskantų vėliavos – viena iš priežasčių, kodėl galima laukti rudens. Tai melancholiškas metas, tačiau kartu ir gražus. Miskantai – viena iš didžiausių rudens sezono ‚žvaigždžių‘ sode. Jie puikiai atrodo tiek plaikstydami savo šluotas saulės spinduliuose, tiek apkibę dulksnos karoliukais ar padabinti ankstyvų šalnų mezginiais.

IMG_1819

Miskantai (Miscanthus) – tai elegantiškos ir impozantiškos dekoratyvinės žolės, mažos ir didelės, puošiančios želdynus savo neįprastais žiedynais, spalvingais lapais ir stotingais siluetais.

Genties pavadinimas Miscanthus kilęs iš graikų mischos (stiebas) ir antros (žiedas). Genčiai priklauso apie 20 daugiamečių varpinių augalų rūšių, paplitusių rytų bei pietryčių Azijoje. Japonijoje, kuri yra daugelio soduose kultivuojamų rūšių bei veislių tėvynė, miskantai yra vadinami susuki. Jie gausiai atvaizduojami japonų tautiniame mene, ir yra rudens simbolis, taip pat kaip ir japoniniai klevai. Japonijoje jie plačiai naudojami tradiciniam namų bei šventyklų stogų dengimui, kaip kad pas mus naudojamos nendrės.

Vakariečių soduose miskantai atsirado ir išpopuliarėjo jau prieš gerą šimtmetį, ir nesunku suprasti kodėl. Iš kitų dekoratyvinių žolių grupių miskantai išsiskiria savo neįprastu grožiu, didingumu, rudens spalvomis, ir žiemos formomis. Todėl visai nestebina, kad per laikotarpį iki šių dienų atsirado daugiau nei 100 miskantų kultivarų.

Ankstyvu laikotarpiu egzistavo viena problema. Daugelyje šiaurinės Europos vietų, kur vasaros vėsios, o ruduo ankstyvas, miskantai nespėdavo pražysti. Laimei, padėtį ėmėsi taisyti didis dekoratyvinių žolių selekcininkas Ernst‘as Pagels‘as šiaurinėje Vokietijoje. Vienas iš pagrindinių naujų kultivarų atrankos kriterijų ir buvo jų žydėjimo ankstyvumas. Šio dekoratyvinių žolių entuziasto dėka šiandien mes turime daug modernių veislių, kurios sugeba pražydėti per ganėtinai trumpą vegetacijos laiką. Daugelis šių veislių yra puikus pasirinkimas ir Lietuvos sodininkams.

P1070399

Esant tokiai kultivarų gausai, miskantų panaudojimo želdiniuose galimybės yra tikrai neribotos. Tinkamai pasirinkus veislę, juos įmanoma priderinti bet kokiose situacijose. Jie gražiai dera želdiniuose su kitomis aukštomis dekoratyvinėmis žolėmis bei rudenį žydinčiais daugiamečiais žoliniais augalais – ežiuolėmis (Echinacea), kraujalakėmis (Sanguisorba), astrais (Aster), mėlesais (Perovskia), daugiametėmis saulėgrąžomis (Helianthus), kemerais (Eupatorium). Miskantai puikiai atrodo pasodinti pavieniui kaip akcentas vejoje. Santūriai ir elegantiškai papildo kompozicijas iš spygliuočių bei akmenų, kur savo ažūriniais žiedynais atsveria kaimynų masyvumą. Mažesnės veislės labai tinka didesniuose alpinariumuose ar gėlyno priekyje. Net rožynuose galima rasti jiems vietą, ypač prie dabar madingų tuščiavidurių rožių.

Auginimo ypatumai

Miskantai yra šilto sezono žolės, t.y. jos pradeda vegetaciją tik tuomet, kai dirva gerokai įšyla, kas paprastai pas mus būna gegužės mėnesį. Iš pradžių jie auga gana lėtai, įsivažiuodami tik atėjus vasarai. Geriausiai auga šiltoje, saulėtoje vietoje, derlingoje, vandeniui pralaidžioje dirvoje. Kaip ir dauguma dekoratyvinių žolių, jie nemėgsta užmirkimo – dažnai užmirkę augalai nebeatlaiko lietuviškų žiemų. Tačiau nevertėtų miskantų nei tręšti, nei papildomai lieti – nuo per didelio kiekio azotinių trąšų žolės gali išgulti.

'Goliath'

‘Goliath’

Žydėti pradeda vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje. Dauguma veislių žydi baltais, rusvais, rausvais ar ryškiai raudonais žiedynais, vėliau išblukdami iki šviesios gelsvos spalvos. Žiedynai išlieka dekoratyvūs ir per žiemą, taigi nereikėtų skubėti nukirpti juos, užėjus šalčiams. Žiemą jie kartu su spygliuočiais suteikia sodui struktūros ir grožio.

Dauguma miskantų veislių auga tvarkingu keru, plėsdamiesi po truputėlį. Miskantai labai ilgaamžiai, galintys ilgai augti nedalomi vienoje vietoje. Labai seni kerai pradeda plikti nuo vidurio, ir tai ženklas, kad augalą jau metas dalinti, persodinant tik išorines, gyvybingiausiai dalis.

Miscanthus sinensis 'Ferner Osten', Sanguisorba 'Red Thunder'

Miscanthus sinensis ‘Ferner Osten’, Sanguisorba ‘Red Thunder’

Miskantus rekomenduojama dalinti ir persodinti pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Kadangi jų šaknys auga tik įšilusioje dirvoje, padalinti vasaros pabaigoje ar rudenį jie gali nebespėti pakankamai įsišaknyti, kad atlaikytų žiemos šalčius. Tačiau jei vis dėlto miskantą būtinai reikia persodinti rudenį, tuomet pasistenkite rūpestingai uždengti augalą žiemai.

Miskantų galima užsiauginti iš sėklų, kurių nesunku įsigyti užsienio internetinėse sėklų parduotuvėse. Tačiau jei norite konkrečios veislės su konkrečiomis savybėmis, rinkitės tik vegetatyviškai, t.y. dalijimo būdų, padaugintus augalus.

Dar vienas sodininkams aktualus klausimas – dengti žiemai ar nedengti? Miskantų atsparumas šalčiui priklauso nuo veislės bei nuo augimo vietos. Dauguma kultivarų yra laikomi atsparūs šalčiams iki -25C. Galimas dalykas, keletą žiemų jie puikiausiai žiemotų ir nedengti, tačiau vieną pavasarį galite sulaukti nemalonaus siurprizo. Turint galvoje nepatikimas, dažnai besnieges,  lietuviškas žiemas, ir nenorint prarasti vertingų kultivarų, visgi vertėtų juos lengvai dengti žiemai, ypač rytų bei pietryčių rajonuose. Pakaktų keleto kastuvų paprastos daržo žemės ar komposto. Taip pat nevertėtų rudenį nukirpti miskantų iki žemės – palikta antžeminė augalo dalis yra kaip papildoma apsauga nuo šalčio, jau nekalbant apie tai, kad nykokame žiemos peizaže jie labai puošia želdynus. O margalapius miskantus, kaip ‚Morning Light‘ ar ‚Variegatus‘ dengti reikėtų būtinai, jie kiek kaprizingesni, nei žalialapiai gentainiai.

O pasistengti dėl šių dekoratyvinių žolių tikrai verta – tai nėra pigūs augalai, ir turi praeti ne vieneri metai, kol pamatai tikrąjį suaugusio miskanto kero grožį.

Miskantų įvairovė

Trumpai peržvelkime geriausius miskantų kultivarus. Kaip jau anksčiau minėjau, šiuo metu priskaičiuojamam virš 100 veislių. Kad neužversti jūsų daugybe nereikalingos informacijos apie retus, ir dažnai gana panašius  kultivavus, patogumo dėlei juos suskirstysime į grupes pagal aukštį

Nedideli miskantai (iki 1,5m)

'Kleine Silberspinne'

‘Kleine Silberspinne’

Kompaktiškos kininių miskantų (Miscanthus sinensis) veislės užauga iki 1-1,5m. Dažniausiai siauručiais lapeliais, puikiai tinkami auginti gėlyno priekyje, tarp nedidelių spygliuočių ar net stambesniuose alpinariumuose.

  • ‘Little Kitten‘ – itin nedidelis, grakštus  kultivaras iki 80cm aukščio, siauručiais lapeliais. Tikras miskantų pasaulio nykštukas.
  • ‚Yaku Jima‘ ir ‚Adagio‘ yra gana panašūs augalai. Abu kompaktiški. (apie 1 metrą), gausiai žydi tuo pačiu  metu rausvais žiedynais, vėliau išblunkančiais iki balzganų, purių šluotų. ‚Yaku Jima‘ užauga kiek aukštesnis, ir jo lapai siauresni nei ‚Adagio‘, beveik siūliški. Skirtingai nei ‚Yaku Jima‘, ‚Adagio‘ žiedynai iškelti aukštai virš lapų.
  • ‚Kleine Silberspinne‘ – puiki, patikima veislė, labai atspari lietuviškoms žiemoms. Siaurais, lyg horizontaliai užlaužtais lapais, dėl ko ir pavadintas ‚mažuoju voriuku‘. Užauga iki 1,2m aukščio
  • ‚Nippon‘ – labai stačiai augantis kultivaras tamsiomis šluotelėmis, kartais rudenį lapai dažosi oranžine spalva, užauga iki 1,4 m aukščio.
  • ‚Gracillimus‘ yra itin senas ir labai grakštus kultivaras siauručiais lyg adatos lapais, itin dažnai naudojamas želdiniuose. Mūsų sąlygomis jis niekada nežydi – mūsų vasaros per vėsios, o rudenys ateina per anksti. Tačiau tai puikus, architektūriškas augalas, kuris savo forma gali papuošti tiek modernų, tiek tradicinį gėlyną. Auginant Lietuvoje, žiemai reikėtų dengti (bent jau rytiniuose rajonuse).

Vidutiniai miskantai (iki 1,8m)

Šiai grupei priklauso didžioji dauguma soduose ar gėlynuose auginamų kininių miskantų (Miscanthus sinensis) kultivarų. Visi auga tvarkingais kupstais, skiriasi aukščiu, lapų pločiu bei spalva, žiedynų ankstyvumu ar spalva. Kai kurių veislių lapija dažosi rausvais atspalviais, atėjus rudeniui.

'Ferner Osten'

‘Ferner Osten’

  • ‚Kleine Fontäne ‘ – gracingas, ažūrinis, gerai žiemojantis, gausiai ir anksti žydintis kultivaras (iki 1,7m).
  • ‚Ferner Osten‘ – išsiskiriančios išvaizdos kultivaras itin ryškiomis, vyno spalvos šluotomis, kurios vėliau išblykšta. Panašus į jį yra ‚China‘, tačiau pastarojo kultivaro lapai daugiau alyvuogių žalumo. Abiejų lapai rudenį parausta.
  • ‚Flamingo‘ labai elegantiška veislė stambiais, rausvais puriais žiedynais, gana ankstyva (iki 1,8 m)
  • ‚Kaskade‘ yra viena iš gražiausių miskantų veislių labai stambiais, svyrančiais žiedynais, kurie skleidžiasi vos rausvi, o vėliau visiškai išbąla.
  • ‚Silberspinne‘ – didesnis ‚Kleine Silberspinne‘ brolis, užaugantis apie 1,7 m aukščio, panašus visais kitais atžvilgiais.
  • ‚Malepartus‘ – labai sena ir laiko patikrinta veislė plačiais lapais, kuri žydi aukštai iškeltais rausvais žiedynais, geroje vietoje gali užaugti iki 2m.
  • ‚Graziella‘ – graži veislė šviesiais, sidabriškais žiedynais, kurie vėliau pasidaro itin purūs.
  • ‚Rotsilber‘ – veislė siaurais, blizgančiais, vyno raudonumo žiedynais, kurie vėliau išbąla iki sidabrinio atspalvio. Žiedynai nepakyla aukštai virš lapijos.
'Kleine Fontäne'

‘Kleine Fontäne’

Šiai grupei galima prisikirti ir miskantą ‚Purpurascens‘. Mokslininkai iki šiol nesutaria, kokiai rūšiai priskirti šį kultivarą – dažniausiai augintojų kataloguose jis neteisingai priskiriamas kininiams miskantams (Miscanthus sinensis). Tačiau šis augalas išsiskiria iš kitų – jis kompaktiškas, stačiai augantis, anksti žydintis, ypač atsparus šalčiui. Amerikoje jis vadinamas ‚liepsnojančia žole‘ (‚flame grass‘), kadangi kiekvieną rudenį nusidažo itin ryškia oranžine spalva. Deja, Lietuvoje, kur vasaros vėsios, o ilgi šilti rudenys yra retenybė, šį grožį stebime ne kasmet. Geriau auga drėgnesnėse vietose.

Didžiausieji miskantai  (virš 2m)

Tarp kininių miskantų (Miscanthus sinensis) savo stotu išsiskiria keletas kultivarų.

'Silberfeder'

‘Silberfeder’

  • ‚Silberfeder‘  – labai patikima, sena, šalčiui atspari, anksti ir gausiai žydinti veislė sidabriniais žiedynais, itin tinkama auginti šalto klimato šalyse.
  • ‚Goliath‘ – tinkamai pavadintas kultivaras, tikras milžinas tarp kitų miskantų. Tai veislė plačiais lapais ir tamsiais žiedynais, kuriuos išskleidžia tik rugsėjį.
  • ‚Grosse Fontäne’ – įspūdingas lapų fontanas sidabrinėmis šluotelėmis.
  • ‚Professor Richard Hansen‘ –  veislė retokomis, šviesiomis šluotelėmis, aukštai iškeltomis virš lapų kupsto.
  • ‚Rotfuchs‘ – aukštas kultivaras plačiais lapais, raudonomis šluotelėmis.

Būtinai vertėtų atkreipti dėmesį į miskantų pasaulio gigantą – drambliažolę (Miscanthus x giganteus), kartais prekyboje aptinkamą Miscanthus floridulus vardu. Tai didžiausia miskantų rūšis, trąšioje dirvoje galinti išaugti arti 3 aukščio, plačiais, 2-3cm pločio lapais. Ši rūšis 1935 m. iš Japonijos buvo įvežta į Daniją, iš kurios paplito po Europą.

Miscanthus giganteus

Miscanthus giganteus

Nežiūrint to, kad šis kultivaras pas mus niekuomet nežydi, tai itin įspūdingas augalas, suteikiantis gėlynams savotiškos tropinės atmosferos. Svyrantys, platūs lapai augdami sudaro krentančio fontano vaizdą. Geriausiai auga derlioje, vandeniui pralaidžioje žemėje, tačiau gerai prisitaiko ir prie sausesnių augimo sąlygų. Puikiai tinka auginti kaip akcentinis ar antraplanis foninis augalas, taip pat kaip laikinas aitvaras, pavyzdžiui, kad užslėpti komposto dėžę. Tačiau reiktų turėti galvoje, kad vasaros bėgyje, augalui stiebiantis į viršų, jo stiebai iš apačios pradeda plikti – taigi gražiausiai atrodytų pasodintas taip, kad jo apačią šiek tiek pridengtų kiti, žemesni augalai.

 

Margalapiai miskantai

Tarp geriausių miskantų kultivarų kol kas nepaminėjau margalapių veislių. Jų yra nemažai, todėl juos vertėtų išskirti į atskirą grupę. Tarp šių dekoratyvinių žolių yra veislių tiek išilgai, tiek skersai dryžuotais lapais. Paprastai šie augalai nežydi Lietuvos sąlygomis. Tačiau jau vien dėl ryškių, išskirtinių lapų nusipelno vietos bet kuriame gėlyne. Visus juos vertėtų dengti žiemai.

Miscanthus sinensis 'Variegatus', Astrantia 'Hadspen Blood'

Miscanthus sinensis ‘Variegatus’, Astrantia ‘Hadspen Blood’

Tarp miskantų išilgai dryžuotais lapais yra keletas vertų dėmesio kininio miskanto kultivarų.

Viena iš dailiausių miskanto veislių yra ‚Variegatus‘, auganti gražiu lapų fontanu. Balti dryžiai lapuose tokie platūs, kad bendras augalo vaizdas yra daugiau baltas nei žalias. Mūsų sąlygomis niekuomet nežydi, tačiau šis puikus miskantas vertingas vien dėl lapų. Auginamas sausoje vietoje saulėkaitoje, gali apdegti nuo saulės.

  • ‚Goldfeder‘- labai panašus į ‚Silberfeder‘, iš kurio ir yra kilęs, plačiais lapais su išilginiais geltonais dryžiais.
  • ‚Rigoletto‘ – lapai platokais baltais dryžiais, panašus į ‚Variegatus‘ tik mažesnis.
  • Tačiau daugelio pasaulio sodininkų nuomone beveik vienbalsiai ‚grožio karūna‘ atitenka kininio miskanto kultivarui ‚Morning Light‘. Ši veislė savo forma ir siūliškais lapais yra panaši į ‚Gracillimus‘, tačiau lapai dar ir baltai dryžuoti. Bendras vaizdas – elegantiško, dailaus lapų fontano. Lietuvoje niekuomet nežydi, tačiau ir be to tai universalus bei stilingas augalas želdiniams- nuostabus akcentas vejoje, puikiai dera daugiamečiuose gėlynuose, tarp spygliuočių, ir netgi rožynuose.
'Morning Light'

‘Morning Light’

Jei norėtumėte dekoratyvinėms žolėms skirti daugiau vietos, ir ieškote dramatiškesnio, stambesnio augalo, atkreipkite dėmesį į keletą vertingų margalapių milžinų. Įspūdingas drambliažolės (M.x giganteus) kultivaras ‚Gilt Edge‘ išsisikiria dydžiu ir labai plačiais lapais, dryžuotais geltonomis juostomis. ‚Jubilar‘ nuo jo nedaug kuo skiriasi.

'Gotemba'

‘Gotemba’

‚Gotemba‘ lapai yra panašūs į kitų, aukščiau paminėtų kultivarų, tačiau jis kiek žemesnis. Vegetacijos pradžioje labai įdomiai žiūrisi oranžiški ir plaukuoti ūglių pamatai. Tačiau reiktų turėti omenyje, kad tai yra nendrinio miskanto (M.sacchariflorus) hibridas, todėl šiai veislei būdingas toks pat agresyvus plėtimaisi. Augalas labai gražus, tačiau reikia gerai apgalvoti jo sodinimo vietą. Nėra labai tinkamas auginti nedideliuose gėlynuose, tačiau pasodinus jį ten, kur jis galės nežabojamai plėstis, su laiku suaugs į įspūdingus sąžalynus.

Skersai dryžuoti lapai yra retenybė dekoratyvinių žolių pasaulyje. Tarp miskantų tokių veislių yra ne viena.

Lietuvos augintojams jau seniai pažįstamos veislės ‚Zebrinus‘ ir ‚Strictus‘. Jų lapai panašūs – žali, skersai dryžuoti gelsvomis juostomis – tačiau ‚Strictus‘ auga stačia kolona, tuo tarpu ‚Zebrinus‘ lapai grakščiai svyra į šonus.

  • ‘Pünktchen’ – nedidelė, stačiai auganti veislė, kurios lapai išmarginti gelsvais dideliais taškais;
  • ‚Little Nicky‘(‚Hinjo‘) – nedidelis kultivaras iki 1m svyrančiais dryžuotasi lapais.
  • ‚Kirk Alexander‘ – dar vienas kompaktiškas dryžuotas kultivaras, mažesnė ‚Strictus‘ kopija.

Dekoratyviausiai veisle šioje grupėje šiai dienai laikoma ‚Gold Bar‘. Tiesą sakant, šio kultivavo lapuose geltonos spalvos dryžiai yra žymiai platesni nei žalios, todėl augalas atrodo daugiau auksinis nei žalias

Dažnas dekoratyvinių žolių skeptikų argumentas yra tai, kad neva visi tie miskantai vienodi. Tikiuosi, kad bent truputėlį pavyko paneigti šią nuomonę –  kaip matome, yra jų mažučių ir didelių, siauralapių ir plačiais lapais, žydinčių ir ne, žalialapių ir spalvingų. Pasisodinkite bent vieną, ir ruduo jūsų sode bus šviesesnis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s