Eina kalbos, kad greitai ir Vilniuje taip bus?

Pavasaris Japonijoje… argi ne nuostabu? beje, nuotraukos originalios, gavau jas lauktuvių iš Japonijos, autorius – mano vyras, Marius Laurinavičius.  Grožimės…

Picture 161

Picture 326

Picture 216

Picture 233

Picture 197

Picture 199

Picture 173

Picture 181

Picture 169

Picture 158

Picture 043

Picture 120

Man japoniški sodai patinka, kaip ir daugeliui kitų žmonių pasaulyje. Man jie patinka tiek, kad kažkada net galvojau nedidelę erdvę už namo paversti a la japonišku sodeliu. Bet persigalvojau, nes pabijojau, kad neužteks kantrybės metai iš metų kruopščiai genėti ir formuoti spygliuočius, dailiai grėbliuoti žvyriuką (jau nekalbant apie tai, kam tą žvyriuką panaudotų vaikai, šuo ir katinai).

Ir todėl nemanau, kad toks projektas pavyks Vilniuje, apie tai jau visi greičiausiai yra girdėję. Šiaip aš esu už kiekvieno nenaudojamo plotelio mieste pavertimu žalia oaze – o tų plotelių oj kiek daug mieste. Ir, kaip jau sakiau, japoniški sodai man labai patinka. Bet japoniškas sodas miesto centre?

Na gerai, sakysite, projektuoja japonai,  išmanantys kas ir kaip. Bet ar atkreipėte į augalus nuotraukose? pušys, taip, bet taip pat ir azalijos, kamelijos, sakuros, japoniški klevai.  Kad ir kaip būtų gaila, mūsų žiemos yra per atšiaurios tokiems augalams. Žiūrinėdama būsimo sodo planelį laikraštyje įžvelgiau net tokią poziciją ‘bamboo grove‘ (bambukų giraitė). Come on.. bambukai Vilniuje? Reiškia, lieka tik tai, kas žiemoja – ne japoniški klevai, pušys…

Kitas dalykas – japoniškas sodas tikrai nėra greitai įvykdomas projektas, kadangi jo pagrindą sudaro daugiausia sumedėję augalai. Sodinti jau suaugusius medžius yra brangu ir jie tikrai neprigis ir neaugs taip greitai, kaip jaunesni egzemplioriai.  Didelę dalį tų medžių reikia formuoti, gana tiksliai numatytų laiku ir kvalifikuotai. Japonai turi išdirbę tam netgi specialią techniką – niwaki.   Na, sakykim, metus kitus kažkas tuo rūpinsis. O kas bus kai valdžia pasikeis? Ar tai vis dar bus svarbu visuotinio taupymo fone?

Galų gale, Vilnius jau turi japonišką sodą, VU Botanikos sode. Ir ten jam tikrai vieta, kadangi botanikos sodų tokia jau švietėjiška funkcija – jie turėtų turėti ir japonišką, ir anglišką, ir Viduržemio jūros  sodą. Ir ‘olandiškosios bangos’, ir Šefildo mokyklos apželdinimo pavyzdžius, ir t.t.  Ten ir reljefas tinkamas, dramatiškas, ir suaugę pušys aplinkui sudaro brandaus kraštovaizdžio atmosferą.  O ant plyno lauko sukurti tokią atmosferą bus labai sunku.

Tad kad ir kaip gražiai viskas skamba, aš netikiu, kad tai materializuosis. Na, bet jei po kokių 5-10 metų viskas įvyks taip kaip suplanuota, ir numatytoje vietoje vešės gražus japoniško stiliaus parkas, aš tikrai pasidžiaugsiu, kad klydau🙂

O mano asmenine nuomone, naujus želdynus reikėtų formuoti natūralistine kryptimi. Tokie želdynai greitai sukuriami, nereikalauja daug priežiūros (mano akimis, tai turėtų būti bene pagrindinis kriterijus miesto želdynams), ir kuria laukinės gamtos iliuziją, ko taip trūksta miesto žmogui.  Pavyzdžių pasaulyje – begalės: Niujorko High Line ir The Battery, Čikagos Lurie sodas, Londono Pottersfield. Vokietijos viešieji želdynai nuo seno želdinami tokiu stiliumi.

8 thoughts on “Eina kalbos, kad greitai ir Vilniuje taip bus?

  1. Elė

    Kaip ten britai sako ‘couldn’t agree more’. Išdėstyta puikiai. Nepaprastai įdomu būtų sužinoti miesto įvaizdžių kūrėjų, želdinių skyriaus specialistų nuomones. Juk tai, ką tu parašei yra ‘common sense’. Akivaizdu, kad vadovautasi kitais motyvais… Prie viso šito pridėčiau dar ir tai, kad japoniškas stilius turi savo prasmę – jiems. Kokią prasmę turi tai Lietuvai ir kaip tai ‘prisiderina’ prie aplinkos, kurioje jis bus įkurtas? Tai dar viena priežastis kodėl jo vieta botanikos sode.

    Atsakyti
    1. Rasa Laurinavičienė Įrašo autorius

      ‘Great minds think alike’, ar ne?🙂 o kadangi vadovautasi kitais motyvais, o ne ‘common sense’, todėl ir manau, kad nieko gero iš to ir nebus.
      Japoniškas sodas, ko gero, vienas iš sunkesnių žanrų apželdinime, ir ne tiek užsodinime, kiek kasmetiniame palaikyme. Tai ilgalaikis įsipareigojimas, kasmet pareikalausiantis nemažai lėšų, Įdomu, iš kur jos ateis…
      Galima dalykas, dar vienas atvejis ‘norėjome kaip geriau, o gavosi kaip visada…’
      Bet gal reikia tikėti stebuklais?🙂

      Atsakyti
  2. Aistė

    Pritariu, kad japoniškų sodų Lietuvoje nereikėtų “padauginti”. Japoniškas sodas pirmiausia yra tam tikra pasaulėjauta, kuri mums visai svetima. Net jei kas nors Lietuvoje sukurtų tobulą japonišką sodą, mes jo greičiausiai nesugebėtumėm įverti. Bet didesnė tikimybė, kad gausis kažkokia imitacija ir tiek.
    Manau, kad Lietuvoje yra puikių kraštovaizdžio architektų, tik jiems kovoti su “originaliomis” miesto vadovų ar politikų idėjomis yra sudėtinga. Koks gi žygdarbis pasodinti kokių alksnių, beržų, ar liepų parkelį, kuris būtų natūralus, jaukus ir lengvai prižiūrimas, kai gali skelbtis, kad įsteigsi japonišką sodą? Visai neseniai man į rankas pakliuvo mažutė Regimanto Pilkausko knygelė “Pagrindiniai augalai Lietuvos želdynams”. Buvo labai smagu atrasti, kad Lietuvoje yra žmonių, turinčių drąsų, aiškų (gal šiek tiek radikalų), bet tikrą natūralistinį požiūrį į kraštovaizdžio kūrimą. Tiesiog natūralumo mados, kaip ir visos mados, į Lietuvą vėluoja🙂

    Atsakyti
  3. Elė

    Su visa derama pagarba, R. Pilkauskas yra kitos kartos zmogus. Ir nors tikrai gerbiu ir priimtinos man jo mintys apie naturaluma, bet jis radikalus siuo atveju ir, deja, nepriimantis naujoviu. Bet tai geriau negu nieko. Jo sunus jau kitai kartai priklauso;) O su stebuklais, tai , nors jauciuosi gyvenime optimiste, bet su tuo Japonisku sodu bent loterijos bilieta reiktu nusipirkt laukiant stebuklo..

    Atsakyti
    1. Goda

      Dėkui už įdomų straipsnį ir objektyvią kritiką – visiškai sutinku su išsakytomis mintimis! Į vieną klausimą jau seniai nerandu atsakymo – na kodėl gi lietuvio ausiai frazė ‘japoniški sodai’ yra tokia miela? Ką tokio turi šis stilius, jog kaip joks kitas sužavi didžiąją daugumą mūsų? Deja deja, bet vis dar labai stipriai Lietuvoje yra įsitvirtinusi nuomonė, kad japoniškas sodas (realiai Lietuvoje – tik adaptuota kopija) yra kraštovaizdžio architektūros viršūnė.

      Atsakyti
      1. Rasa Laurinavičienė Įrašo autorius

        Vat yra kažkoks toks reiškinys, kad lietuviui viskas atrodo pas kitus gražiau – japoniški sodai, Provanso interjerai🙂 Beje, apie Provansą, aną dieną skaičiau Beatos Nicholson bloge apie tai kaip ji buvo maisto gamybos kursuose Provanse, cituoju: ‘…dabar kalbėkime apie Provanso paslaptis… O paslaptis yra viena – pats Provansas, kurio niekur kitur neišsiveši, ir nesvarbu kiek bandytum įrengti savo sodybą kur nors Molėtų rajone arba butą Žvėryne Provanso stiliumi, vis tiek tai bus ne Provansas, o kažkoks šešėlis, todėl geriau vieną kartą nuvažiuoti pabūti, pasidžiaugti..’ Argi ne ta pati situacija ir su tuo japonišku sodu? Na negali 100 proc. atkurti tokių dalykų, tad ar verta investuoti į varganą kopiją?
        O jei kas nors tyliai sau galvoja – aha, o tai ko čia aš tą ‘olandiškąją bangą’ tai propaguoju, tai aš atsakysiu. ‘Olandiška’ ji tik todėl, kad P.Oudolf yra žinomiausias ir matomiausias jos advokatas. Jei ne jis, ko gero, ši kryptis vadintųsi ‘vokiškąja’🙂 Bet čia ir visas gražumas – šis stilius labai nesunkiai adaptuojamas bet kuriame krašte, panaudojant želdinime vietinę florą. Nes aš tikrai nesu už tai, kad mūsų parkai būtų želdinami seno kaimo darželio dvasia (kas irgi reikalautų nemažai priežiūros). Atsakymas, mano manymu, yra kažkur per viduriuką – surinkti tai, kas sukurta geriausio natūralistinio želdinimo srityje, ir pritaikyti lietuviškai realybei, su Lietuvai būdinga augmenija. Ir matant naujos kartos kraštovaizdžio projektuotojus (kurių nemažai čia lankosi), tikiu, kad vilties yra🙂 tik kur tie progresyvūs užsakovai?

      2. Elė

        Oi, aš tų klausimų apie lietuvius turiu ir daugiau. Kas ten su ta vis nepraeinančia kalvelių-alpinariumų ir akmens ligos mada? Kalnų ilgesys? O su akmenim kaip? Spygliuočių manija tai manau dėl sukurto gajaus mito, kad tai būdas turėti mažai priežiūros reikalaujančią aplinką.

  4. salma

    Puikios nuotraukos, didelis darbas, gražūs vaizdai, pavydėtinas kruopštumas.. Bet išties tai ne mūsų kultūra, juk japonai neaugina lietuviškų žaliųjų rūtų…
    pritariu Rasai, išties mūsų miestų skveruose pakaktų apželdinti mūsų klimatui ir kultūrai priimtinus augalus, kad ir paprastus jazminus, alyvas, nasturtes, medetkas, kosmėjas, įvairių rūšių smilgas.. ir tai jau būtų didelis pliusas.. ačiū

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s