Kadangi kaip tik ruošiuosi seminarui, tai perkratinėju nuotraukas. Jau nežinau kelintą žiemą sau pažadu – ok, vasarą tik fotografuoju, o žiemą sočiai (?) laiko nuotraukas tvarkyti. Aha… Tai aš problemą išsprendžiau taip: nusipirkau milžiniškos talpos išorinį diską (tam kartui 1 terabaito), ir kraunu ten viską iš eilės, kaip į juodąją skylę. Dar trupučiukas vietos yra, gal dar iki kitos žiemos užteks 😀 (Vargu bau, o bet tačiau …)
Vienu žodžiu, kai reikia atsirinkti tinkamas nuotraukas mokymams, yra kas veikti. Ir atmintį kažkiek lavina 🙂 Va, prisimenu, kad buvo kažkokia reikiama nuotrauka, ir knisuosi per eilę aplankų. Tai aišku, viskas aplankuose, net jei jie vadinasi ‘2018 Laikina’ ar ‘Tvarkymui’ 😀
Taigis… Nusprendžiau šiemet kiek daugiau apie konkrečius derinius parašinėti, visgi daugeliui, manau, čia bene vertingiausia informacija. Pamenu, aš pati kažkada godžiai užsirašinėdavau kur nors ‘BBC Gardener’s World’ pamatytus ar paskaitytus derinius.
Cirsium rivulare ATROPURPUREUM, Deschampsia cespitosa GOLDSCHLEIER
Iškart pasakysiu – šluotsmilgių (Deschampsia) ne itin bemėgstu. Apie jų privalumus/ trūkumus parašysiu kada nors kitą kartą, bet ši kartą parodau nuotrauką, kur ji tikrai neblogai tinka – kaip fonas prašmatniausiai pasaulio usniai, paupinei usniai (Cirsium rivulare ‘Atropurpureum’). Usnis tokio gražumo, kad nei viena Chelsea gėlių paroda neapseina be kelių šimtų jos egzempliorių. Ir aš pati pastebėjau – kol nežydi, vazonuose gali dešimtys jos būti, niekam neįdomu. Kai tik pražysta, tenka slėpti, kad visų neišneštų 😀
O grįžtant prie šluotsmilgės, tai, ko gero, tenka pripažinti, kad tik šią vieną veislę ir benaudoju želdynuose. Nužydėję, visos šluotsmilgės daugmaž vienodos. Bet pačioje žydėjimo pradžioje, gaivus ‘Goldschleier’ žalsvumas tikrai puikus fonas ryškesniems mėlyniems ar rausviems atspalviams.
Deschampsia cespitosa GOLDSCHLEIER, Sanguisorba menziesii
Tiek šluotsmilgėms, tiek usniai ar kraujalakei labai patiktų augti derlingesnėje, sunkesnėje dirvoje, tiesą sakant, greičiausiai puikiai augtų net ir šlapokoje vietoje. Šiaip ar taip šluotsmilgės natūraliai auga drėgnesnėse augimvietėse, na o usnis juk ne veltui vadinasi ‘paupine’. Tačiau nuotraukos darytos mano sode, gana skurdokame priesmėlyje, tad augalai irgi susitaiko, tik gal žemesni auga nei norma.
Tiesa, čia ta širdelė nuotraukoje 🙂 Tai nėra norma kraujalakei, tiesiog čia pasireiškė fasciacija, kai suauga keletas stiebų, tad ir žiedynai būna dvigubi ar keliagubi. Kažkaip kraujalakėse nelabai to esu pastebėjusi, bet štai, įrodymas.
KITOKIE AUGALAI 
O mano meilė šluotsmilgėms neblėsta😃, buvau jau bepasiduodanti jūsų minčiai, kad yra geresnių ir gražesnių žolių, išroviau iš gėlyno nemažą dalį, ir kaip visą praeitą sezoną man jų trūko…. tad šiemet planuoju susigrąžint, tiksliau išbandyt būtent čia paminėtą veislę. Ir ko gero reiktų man ir su usnim susipažint, sąlygos turėtų tikti, kodėl jos pas mane dar nėra?
Nesuprantu…. atsakymą tikrai rašiau, bet jis kažkur tai dingęs 😀 Na, šluotsmilgės turi šiokių tokių privalumų, jei naudojamos nedideliais kiekiais 😉 O usnis tai išvis, tiesiog privaloma, drėgnesnėmi sąlygomis turėtų būti prašmatnus augalas…
Na kas tas didelis ar nedidelis kiekis? Iš savo patirties sakyčiau, kad nepasiteisina pavieniai kerai tarp augalų, jei apšvietimas krenta ne tuo kampu-chaosėlis. Tuo tarpu grupelės sudaro nuostabų foną ryškesniems tiek spalva tiek savo forma augalams, vėlgi apšvietimas svarbiausią rolę vaidina. Didelis šluotsmilgių privalumas, vėlyvą šlapią rudenį, kai visi gėlyno griaučiai nujuodę, šluotsmilgių šviesumas gelbėja iš tos depresijos:). Lendrūnų irgi, dėl kitų žolių nežinau, nes mano kieme melvenių jau nebūna, visas išlaužo vėtros, korėjiniai lendrūnai irgi jau būna nupešioti, nu o šluotsmilgės švyti :). Ir jos mano kieme ilgaamžės😃, prieš kiek metų pas jus įsigijau? Prieš septynis turbūt, o gal jau daugiau. Dabar noriu išbandyt straipsnyje paminėtą šluotsmilgę, nes kol kas turiu Schottlad’ą. Turiu įtarimą , kad jų ir šiaudinė stadija skiriasi, kokie jūsų pastebėjimai?
Na va, Jurga, o mano patirtis tokia, kad aš dabar šluotsmilges naudoju tik po 1, max 3 (čia vidutinio dydžio želdyne) kartotinai, t.y. išmėtant. Kažkur antrame plane, ne iš arti žiūrint, daro jos darbą ir duoda greitą rezultatą. Pakankamai ilgaamžės jos ir pas mane, augdamos sausai, bet tikrai sėjasi (kas natūralesniame želdyne nebūtų problema) – nu bet šienas 🙂 Jaučiu, sekantis rašinėlis bus apie šluotsmilges 😀
Taip, pas mane jos irgi antrame plane, iš pirmo plano pašalinau, bet vaikai, net ir ne maniškiai, bėgdami pro šalį visad jas liesdavo, trūksta jų ten :). Bet dėl apšvietimo aš jas iš ten iškėliau. Su sėjimusi yra reikalų, bet ne taip baisiai kaip tai darė rūšinės. Na, o jei dar bus ir rašinys skirtas šluotsmilgėms tai būsiu labai dėkinga 🙂
Sveiki, Rasa,
ar tos žavios paupinės plinta taip pat kaip ir jų giminaitės piktžolės?
Oj, ne, Jūrate, labai tvarkingi augalai. Pirmais metais, kai auginau, ir pradėjo skraidyti nužydėjusių pūkai, buvo truputį ‘strioko’ 😀 Bet sterili ji, o atžalomis nesiplečia. Tik sausai auginama, po kurio laiko nustoja plėstis ir ima nykti (drėgmės trūkumus). Tada reikia ją kasti ir išdalinti… ir vėl viskas iš pradžių 🙂