Rožinio gaivalo dozė

Prieš kelias dienas lankiausi rožyne, kurį prieš gerus trejus metus ėmėmės kurti – rožyno šeimininkė Daiva ir aš. Visos rožės iš Sibirkos rožyno, na iš kur dar galėtų būti 🙂

Na ką galiu pasakyti – džiaugiuosi, kad ne man teks skabyti peržydėjusius žiedus 🙂

Iš visos šios rožyno istorijos norėčiau pažymėti keletą dalykų, kurie gal būt pasirodys kam nors naudingi:

– jei norite vešlaus rožyno, apsišarvuokite kantrybe. Lietuvoje rožės yra lėti augalai, ir rezultatas pradės matytis tik po kelių metų. Kaip pati Daiva sako, pirmą pavasarį po visko susodinimo, jos pačios pirma mintis buvo – ‘kažkokia nesąmonė’ 🙂

– norint tokio dydžio rožių, jas reikia rimtai dengti. Jokių ‘…tai gal aš čia biški durpėmis užpilsiu’ ar ‘… tai gal nebus šalta ateinanti žiema’. Daiva kiekvieną rudenį atsivaro mašiną eglišakių, rūpestingai dengia rožes, tai štai ir matosi rezultatas.– pasirodo, tokia pilka spalva – puikus fonas daugeliui augalų 🙂

Ir dar – fotografuoti augalus, tame tarpe ir rožes, geriau anksti ryte arba jau vakare. Arba apsiniaukusią dieną. Šios nuotraukos darytos saulėtą popietę, tad ir rezultatas kiek pablukęs.

Besidomintiems rožėmis: watch the space

Mažai kas dar žino. bet aš pašnibždėsiu 😉 Kauno botanikos sode neseniai prasidėjo ‘rožinis’ renesansas. Po metų kitų KBS rožių kolekcija, manau, bus pasaulinio lygio.O sekti naujienas galėsite štai čia.

Tikiu, atnaujintose kolekcijose bus daug ir gerų modernių krūminių, arbatinių hibridinių, angliškų rožių veislių. Bet svarbiausia – kolekcija pasipildys daug vertingų senovinių rožių bi erškėčių. Va čia ir bus tikroji kolekcijos vertė ir nauda. Nes šios grupės rožės dažnai nėra  tinkamos bet kuriam kiemui ar augintojui – jos dažnai užauga milžiniškos ir plačios, joms reikia kelių metų įsibėgėjimui, reikia žinių kaip tinkamai genėti. Tad neužilgo turėsime, kur jomis pasidžiaugti . O kad viskas bus puiku, tai aš įsitikinusi 🙂 nes darbo ėmėsi Dovilė bei Mindaugas Rylos iš SIBIRKOS ROŽYNO. Ir tikrai nėra ant Lietuvos kietesnių specialistų, nei šio rožyno šeimininkai 😉

Nuotrauka: Mindaugo Rylos, Sibirkos rožynas

Aš pati KBS rožyne lankausi gal prieš 15 metų – pamenu masinį sergamumą miltlige ir veislę ‘Komsomolka Tania’ :))) Labai jau ji man tada panaši į ‘Europeana’ pasirodė – gal ji ir buvo, nes anais senais sovietiniais laikais nebuvo spjaunama į supuvusiame kapitalizme užgimusių veislių perkrikštijimą į ką nors artimesnio pagal ideologiją. Įdomu, kuo baigėsi ‘Komsomolkai Taniai“? 😀

Nauji planai

Jau tiek kartų sakiau sau – daugiau rožių nesodinsiu 🙂 bet vis kokia mintis dzingteli į galvą … ir štai jau dar viena rožė įsitaiso gėlyne 🙂

Rosa sericea subsp. omeiensis f. pteracantha

O atėjo į galvą išbandyti štai tokią kombinaciją – ritininė imperata (Imperata cylindrica) RED BARON ir erškėtis kukliu pavadinimu Rosa sericea subsp. omeiensis f. pteracantha . Žiūrėsim kaip jos draugaus. Svarbiausias dalykas, renkant vietą abiems augalams – jie turi augti taip, kad vakarinė saulė matytųsi per juos, tik tuomet išryškės sodri raudona spalva.

Imperata cylindrica RED BARON

Dabar dar reiktų ko nors tiesiog žalio šalia, kad to raudonumo nebūtų per daug

‘Rozanne’, arba kodėl per daug tvarkos gėlynuose nėra gerai

Kas čia, sakysite, per tinginio manifestas ? atseit, ieškau pasitesinimų, kodėl mano gėlynai niekuomet nėra tobulai išravėti 🙂 Bet matote, reikalas tas, kad vis galvoju – o jei netyčia išravėsiu būsimą sensaciją? Nes kaip pamatysite iš šios istorijos, pasaulis taip ir galėjo neturėti bene pačio garsiausio šių dienų daugiamečio žolinio augalo, jei Donaldas ir Rozanne Waterer būtų labai kruopščiai ravėję savo sodą.

Snaputis (Geranium) ‘Rozanne’

Prieš gerus 25 metus šie pensininkai, besikapstydami savo gėlynuose, atkreipė dėmesį į kitaip atrodantį snapučio sėjinuką. Bet rauti neskubėjo… ir kitamet tas sėjinukas žydėjo nuo birželio iki pat šalčių. Donaldas ir Rozanne suprato, kad gal čia ir visai geras dalykas, ir susisiekė su snapučių specialistais, kad šie įvertintų augalą. Šie patvirtino, kad sėjinukas išties  išskirtinis.

Tuomet augalas buvo perduotas žinomiems augintojams – augalų ‘išsukėjams’ (taip, vertingi nauji augalai, kaip kokios žvaigždės, šiais laikais irgi turi agentus 🙂 ) Šie ‘Rozanne’ padaugino, ir ėmėsi bandyti įvairiausiose sąlygose – šaltuose ir šiltuose kraštuose, grunte ir vazonuose, saulėje ir pavėsyje. Ir visur ji augo, vargo nematydama, vis žydėdama ir žydėdama. Tuomet pasipylė apdovanojimai, visi aukščiausieji, įmanomi žoliniams daugiamečiams augalams. AGM (Award of Garden Merit, UK), PPA Plant of the Year (2008, JAV), ir pagaliau pernai metais Chelsea augalų parodoje paskelbta Šimtmečio augalu.

Šiai dienai vertinama, kad yra parduota virš 12 milijonų šio augalo, kas yra rekordas žolinam daugiamečiui. Būdami lietuviais :), paskaičiuokime kiek pelno jis galėjo atnešti licenzijos savininkui. Nes augalas yra licenzijuotas, panašiai kaip kompiuterinės programos, ir dauginti jos pačiam negalima. Na aišku, ją turėdamas, kiekvienas norėtų ir pasidauginti, bent jau savo reikmėms (nors teoriškai ir to neturėtų būti). Tačiau dauginasi jis baisiai lėtai, kadangi auga labai kompaktišku keru – iš vieno taško želia labai ilgos šakos, kurios užkloja žemę aplinkui tankiu lapų kilimu.

Augimo pobūdis labai priklauso nuo to, kiek erdvės augalui suteikiama. Jei duosite daug vietos, augs plačiu, bet ne itin aukštu (40-50cm) keru. Auginamas įspraustas tarp kitų augalų, jis remsis į juos, ir šakas kels aukštyn, taip gali pasiekti ir 80cm aukštį. Daugiau apie ‘Rozanne’ panaudojimo galimybes skaitykite čia.

Iš asmeninių pastebėjimų, Lietuvoje ‘Rozanne’ pradeda žydėti antroje birželio pusėje, ir tikrai žydi iki stipresnių šalnų. Gali augti pusiau pavėsyje. Stojus sausroms, ypatingai auginant sausesnėse dirvose, kartais lapai rudai pasidėmėja, tačiau tai tik estetinė problema. Kad to išvengti, tiesiog galima augalą palieti, jei jau orai sausi.  Kad ‘Rozanne’ turėtų energijos vis krauti žiedus, pavasarį vertą palepinti kompleksinėmis trąšomis, tačiau persistengti neverta, kadangi taip augalas bus skatinamas auginti vešlią lapiją žiedų sąskaita. Tačiau reikia pasakyti, lapai irgi gražūs – vos pūkuoti, kiek dėmėti; tad neretai šį augalą užsienyje galima pamatyti auginamą dideliais masyvais.

Tai štai kokia istorija, kurios moralas – nereikia persistengti ravint gėlynų 🙂 O aš džiaugiuosi, kad šiemet, maždaug gegužės pabaigoje, turėčiau turėti atliekamų augalų tiems, kas nori turėti Šimtmečio augalą. Daugiau informacijos čia.

Deriname augalus: oranžinių rožių derinys

Man visuomet patikdavo oranžinės rožės, net nežinau kodėl. Gal todėl, kad tokių veislių nėra daug? Ir ta oranžinė spalva rožėse dažniausiai tokia maloni, su persikiniu atspalviu, o ne klykianti apelsininė. Tad ir šiandienos derinys būtent iš tokių rožių.

Aišku, būtų labai smagu leisti visiems galvoti, kokia aš ‘kieta’ , kad net ir apie rožes viską išmanau 🙂 bet tiek to, būkim ‘biedni, bet teisingi’. Tai ir prisipažinsiu – rožes rinko ir derino Dovilė iš Sibirkos rožyno  🙂 Kokios dar geresnės rekomendacijos gali reikėti? vadinasi, jos tikrai dera pagal spalvą, žiedų forma bei kero aukštį. Visos trys gražuolės iš augalotųjų: ‘Lady of Shalott’ – angliška D.Austino rožė, puiki ir visomis prasmėmis pranašesnė už ankstesnę oranžinę versiją, ‘Summer Song’ , užauganti iki 1,2m (jei kam įdomu, Šaloto dama yra personažas iš karaliaus Artūro legendų, įamžintas anglų poeto A.Tenisono ir keleto pre-Rafaelitų dailininkų); ‘Ghislaine de Féligonde’ – senas rambleris (laipiojanti rožė), mūsų klimate auganti kaip stambus krūmas iki 1,5m (individualūs žiedeliai skleidžiasi gana ryškios spalvos, vėliau išblunka iki beveik baltumo, tad vienu metu augalas žydi įvairiausių atspalvių žiedais); ir moderni krūminė rožė ‘Arabia’, Tantau kūrinys, žiedo forma ir spalva labai primenanti Letuvoje nuo seno populiarią ‘Westerland’ (tačiau ryškesnė). Ši irgi gali užaugti į stambų, riebų kerą iki 1,5m. Visos rožės gana stambios ir proporcingos, bet kadangi ‘Lady of Shalott’ kiek mažesnė, jų tokioje kompozicijoje galima sodinti ir 2-3 vnt., juolab kad ji šioje draugijoje pati prašmatniausia.

O prie tokių oranžinių rožių man labai tinka oranžinės, vyšninės bei violetinės spalvų daugiamečiai žoliniai augalai. Kadangi man patinka ta maloni, nerėkianti oranžinė rožių spalva, tai ir oranžiniais žiedais žydinčius daugiamečius bandau rinkti ne apelsino ryškumo. Na. gal tik viena – sidabražolė ‘William Rollinson’ (Nr.2 apatinėje nuotraukoje) – praverstų kaip akcentas. O ir žydi ji gerokai žemiau, nei rožių žiedai, be to, jos žiedai savo vainiklapių banguotumu kiek primena ‘Arabia’ žiedus.  Taigi, apie visus žolinius kandidatus į kaimynus:

1. Gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) ‘Schwellenburg’ – šalavijų pasaulio mutantas. Šios veislės žiedai labiau primena astilbes nei šalavijus. Unikali, gojiniams šalavijams nebūdinga spalva ir labai ilgas žydėjimas.  Užauga iki 50-60cm aukščio. Ir netgi lapai kiek skiriasi nuo kitų veislių, truputį banguotais pakraščiais. Kita alternatyva – ‘Plumosa’ (‘Pusztaflamme’), beveik identiška senesnė veislė.

2. Sidabražolė (Potentilla) ‘William Rollinson’ – myliu šią sidabražolę už prašmatnius, kad ir labai ryškius žiedus. Šie pusiau pilnaviduriai, ryškiai oranžiniai su geltonais atšvaitais, banguotais vainiklapiais. Lapai atrodo kaip braškių, todėl dažnas klausia – ‘o tai ji ir vaisius veda’? ne, neveda 🙂 bet užtai gražiai žydi.

3. Viendienė (Hemerocallis) ‘Ed Murray’ – kad neatitrauktų dėmesio nuo rožių, viendienes geriau rinktis tokias, kurios žydi nedideliais žiedais. ‘Ed Murray’ – sena, tačiau labai neprasta veislė itin sodrais, tamsiai žiedais. Tiktų ir ‘American Revolution’, ar kuri kita smulkiažiedė vyšnių spalvos viendienė

4. Monarda (Monarda) ‘Prairienacht’ – monardų genties klasika, atrinkta P.Oudolf. Palyginti atspari miltligei, nors labai sausomis sąlygomis kažkiek gali sirgti. Bet juk rožių nesodinsite labai sausoje vietoje, teisingai? Tiktų ir kitos violetinės veislės, pvz. ‘Scorpio’, o gal net ir ‘Gewitterwolke’, kurios žiedai daugiau fuksijos spalvos.

5. Didysis skudutis (Angelica gigas) – labai įdomus, impozantiškas augalas, spalviškai puikiai tinkantis oranžinių žiedų kaimynystėje. Tačiau keletą dalykų reiktų turėti omenyje. Pirmiausiai, tai monokarpinis augalas, t.y. po žydėjimo miršta. Tai reiškia, kad dažniausiai auga kaip dvimetis ar trimetis augalas. Norint jo neprarasti, reikia leisti išsisėti, ir taip atsinaujinti. Tad svarbu sėjinukų neišravėti. Viską dar labiau apsunkina tai, kad sėjinukai labai primena elementarią garšvą.Aišku, galima pačiam susirinkti sėklas ir pasisėti ten, kur bus aišku, kad auga ne garšvos, vėliau paaugusius sėjinukus persodinant į galutinę vietą. Kaip žinia, jei yra noras, atsiras ir būdas 🙂

6. Rusmenė (Digitalis) ‘Polkadot Pippa’ – naujos kartos rusmenių tarprūšinis hibridas. ‘Polkadot’ serijos rusmenių aprašymas skamba tiesiog puikiai: ‘Nauja, tikrų daugiamečių, ilgaamžių ir itin ilgai žydinčių rusmenių serija, ‘Polkadot’ serijos rusmenės žydi itin stambiais, sodrių spalvų žiedais, tolygiai išsidėsčiusiais ant metro aukščio žiedstiebio. Kadangi augalai sterilūs, atskiri žiedai išsilaiko labai ilgai, o žydėjimo sezonas itin ištęstas’. Skamba puikiai, belieka pažiūrėti, ką parodys realybė 🙂 ‘Pippa’ pasižymi šviesiais koralo spalvos žiedais (Jei ką doina, rašykite, keletas atliekamų augalų dar yra)

7. Sidabražolė, Potentilla x hopwoodiana – šio hibrido žiedai blyškiai oranžiniai, ir pernai jis mane labai maloniai nustebino itin ilgu žydėjimu. Arčiau rudens žiedų spalva darosi intesyvesnė.

8. Azijinė lelija (Lilium) ‘Dimention’ – lelijos tamsiais žiedais labai tiktų šioje kompozicijoje. Kaip ir su visomis rožėmis, labiau derėtų veislės nedideliais žiedais, daugiausiai tokių rasime azijinių lelijų grupėje.  Veislės stambiais žiedais pernelyg atitrauktų dėmesį nuo rožių. Tiktų ir ‘Landini’, ‘Ebony’ ar panašios.

9. Alūnė (Heuchera) ‘Regina’ – alūnes paprastai renkamės dėl dekoratyvių lapų, tačiau yra ir veislių gražiais žiedais. Su oranžinėmis rožėmis laba gerai dera alūnės, žydinčios šviesios koralo spalvos žiedais.

10. Aukštoji piliarožė (Alcea rosea) ‘Jet Black’ – na, nėra jau tokia juoda ši piliarožė, greičiau tamsiai vyšninės spalvos. Kaip ir visos piliarožės, sezono eigoje gali pasirgti rūdimis, bet jei jau rožes purkšite bent kartą fungicidu nuo grybinių ligų, tai ir piliarožei bus neprošal.

11. Rusmenė (Digitalis) ‘Polkadot Polly’ – apie šią rusmenių seriją jau rašiau aukščiau, ‘Polly’ pasižymi tamsesniais žiedais nei ‘Pippa’

12. Žiognagė (Geum) ‘Totally Tangerine’ – ši žiognagė man vienas iš geriausių atradimų per pastaruosius metus. Tiesą sakant, kai tik ją pamačiau pirmą kartą Chelsea gėlių parodoje, taip ir įsimylėjau. Po kelių metų dūsavimų pagaliau pavyko man ją nugriebti – ir aš ją toliau sėkmingai myliu 🙂 Jau ta spalva, tokia maloniai oranžiškai persikinė… Ir, kaip ir visų žiognagių, gražūs lapai. Viena iš priežasčių, kodėl man labai patinka žiognagės, tai jų lapai – žali ir vsuomet gražūs kokius 9 mėnesius per metus. Tikrai nėra blogai 🙂

Štai, prašau, gaminkite dabar savo persikinį kokteilį 🙂

Deriname augalus: rožių derinys

Kartas nuo karto praeityje vis pabandydavau įdėti idėjų augalų derinukams. Tik kažkaip neišeidavo to daryti sistemingai. Tai gal, mąstau, šiemet pavyks, jei pradėsiu nuo sausio? Bandysim ir matysim…

Ankstyvas pavasaris yra puikus laikas sodinti rožes plikomis šaknimis, kol jos dar nesprogsta. Planuodami rožynus, devyni iš dešimties augintojų bando tarpusavyje derinti veislių spalvas. Tačiau patys subtiliausi deriniai gaunami, derinant to paties ar labai panašaus atspalvio rožes su skirtingų dydžių žiedais. Stambiažiedžių veislių grupių yra nemažai, o štai veisles nedidelių žiedų kekėmis rasime tik keliose grupėse, o ypatingai čia svarbi yra poliantinių rožių grupė.

Toks ir šįkart aprašomas rožių derinukas – angliška gražuolė ‘Eglantyne’ ir poliantinė rožė ‘Perle Angevine’. Pirmoji pasižymi stambiais, labai kvapiais, perlamutriniai rausvais žiedais, išsisikiriančiais senovine, apvalaina žiedo forma. O antroji veislė žydi stambiomis kekėmis mažučių žiedukų, kurie savo spalva bei forma primena miniatiūrinias ‘Eglantyne’ kopijas. Rezultate galime džiaugtis labai harmoninga kompozicija, kuri neišgąsdins netgi labai spalvų atžvilgiu atsargių augintojų.

Didelis poliantinių veislių rožių privalumas – gausus vėlyvas žydėjimas vasaros pabaigoje, kai daug kitų rožių veislių jau būna išsikvėpę. Taip pat jos pasižymi gera sveikata bei neblogu atsparumu šalčiui. Gaila, bet šios grupės rožės nėra labai madingos, nors daugelis jų yra netgi labai senos. Tačiau tai tikra užmiršta klasika, kurią vertėtų sugražinti į gėlynus.

‚Eglantyne‘ užauga gerokai aukštesnė, iki 120 cm, ypač jei žiemai bus kruopščiai dengiama. ‚Perle Angevine‘ paprastai būna iki 80 cm aukščio. Tad norint, kad rožynėlyje išlaikyti proporcijas, vienai ‚Eglantyne‘ į draugiją reiktų 2-3 ‚Perle Angevine‘, nelygu rožynui skirto ploto dydis.

Rožės rožėmis, bet norint, kad gėlynėlis žydėtų kiaurą vasarą, reikės ir augalų – kaimynų. Paprasčiausiai, ir visgi labai elegantiškas sprendinmas yra derinti tokios šviesios spalvos rožes su melsvais bei mėlynais daugiamečiais žoliniais augalais. Vienas svarbus dalykas – lietuviškomis sąlygomis gerai būtų rožėms duoti metus paaugti išvis be kaimynų. Dėl mūsų šaltų žiemų rožės auga gerokai lėčiau nei žoliniai daugiamečiai, tad reikia joms duoti daugiau laiko įsivešėti.

Tad žiūrim, kokie daugiamečiai čia tiktų:

1. Faseno katžolė (Nepeta faassenii) ‘Walker’s Low’ – puikioji darbininkė, net apsiputojusi kiaurą vasarą žydinti ir žydinti. Kadangi augalas nemenkas, nesodinkite labai arti rožių, sakyčiau, ne mažiau 40-50 cm atstumu. Jei vietos mažokai, tiks mažesnė alternatyva, katžolė (N.racemosa) ‘Grog’, kurios lapai stipriai kvepia citrusais.

2. Rosa ‘Perle Angevine’ – poliantinė rožė.

3. Rosa ‘Eglantyne’ – angliška rožė, viena iš senesnių veislių.

4. Rosa ‘Perle Angevine’/Rosa ‘Eglantyne’

5. Mentūrinis šalavijas (Salvia verticillata) ‘Purple Rain’ – nuo labiau pažįstamų gojinių šalavijų (Salvia nemorosa) šie skiriasi kiek vėlesniu žydėjimu. Tiktų čia ir gojiniai šalavijai, tačiau daugelis jų pradeda žydėti anksčiau nei rožės.

6. Ilgalapė veronika (Veronica longifolia) ‘Blauriesin’ – veronikos pradeda žydėti vėliau nei šalavijai, tad jos pratęstų mėlynų žvakių šou gėlynėlyje. ‘Blauriesin’ – bene aukščiausia mėlyna veronikų veislė, tad ją tiktų sodinti giliau tarp rožių (be to, taip nesimatytų nelabai gražių veronikų kerų apačių). Arčiau priekio tiktų mažesnės mėlynai žydinčios veronikų veislės, pvz. ‘Blue Indigo’.

Na, o jei gėlynas nėra mažas, galima dar į kompaniją pasisodinti rasakilų. Jos labai naudingi augalai – lapai gražūs viso sezono eigoje (jei tik dirva nėra labai sausa; o jei ji labai sausa, tai ką rožėms veikti tokioje vietoje? 🙂 ), Tačiau vietoje įprastinės švelniosios rasakilos (Alchemilla mollis), kuri auga be proto sparčiai, siūlyčiau mažesnę Alchemila epipsila – atrodo labai panašiai, tik ne tokia greita plėstis.

O buvo taip…

Šiuo metų laiku, aišku, reikėtų fotografuoti miskantus ir kompaniją… Na tikrai, baisiai fotogeniški jie, ypač kai saulė ritinėjasi pažemiui, o vėjai draskosi kaip paklaikę.  Bet kažkaip jau pradeda trūkti spalvų (nors tikrai negaliu skųstis, žiedų ir spalvų gėlyne tikrai yra)… tad kadangi miskantai niekur nedings per visą žiemą, taip jau norisi prisiminti, kaip viskas buvo spalvinga

Neaiškus (bet labai įdomus) krūminis bijūnas/Salvia pratensis ‘Rose Rhapsody’

Šis šalavijas, ‘Rhapsody in Blue’, man šiemet labai labai patiko. Nepaprastai stambūs, gražios mėlynos spalvos žiedynai, ir dideli, visai gražūs lapai, dekoratyvūs išsilaikę viso sezono eigoje.

Šalavijas (Salvia) ‘Rhapsody in Blue’

Štai taip vešliai viskas atrodo vasaros pradžioje. Net sunku patikėti – nėjau taip buvo? ir kiek dar reikės laukti, kol vėl taip bus?

Šiemet buvo labai geri metai šeivamedžiui ‘Black Lace’

Mano mėlynlapio erškėčio (Rosa glauca)  gyvatvorė kasmet vis gražėja. Vasaros pradžioje lapija labai ryški. Ir pastebėjau, kad prie jos labai gražiai dera gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) ‘Amethyst’

Salvia nemorosa ‘Amethyst’/Rosa glauca

Nors kasmet vis grasinuosi mest didelę dalį bijūnų (sklypas tai ne guminis, o naujų gyventojų kasmet ne vienas šimtas atsiranda), bet kai pavasarį jie pradeda žydėti…. Pirmame plane – ‘Hei Hai Botao’. Įdomi kiniška puikiojo bijūno veislė – aukštis apie 1,5m. bet atramos nereikia, nors žiedai ir pilnaviduriai  Ir realybėje jie gerokai tamsesni.

Bijūnų žydėjimo metas

O šis įdomus vilkdalgis ‘Thornbird’ priklauso ‘space age’ (‘kosminio amžiaus’) grupei. Tai dėl tų keistų ragiukų ant žiedlapių. Ir pastebėjau, kad ant kiekvieno to paties augalo žiedo ragiukai skirtingi. Labai įdomios spalvos vilkdalgis, labai gerai augantis.

Vilkdalgio (Iris) ‘Thornbird’ žiedai pasipuošę keistais ragiukais

Šis bijūnas man vienas iš įspūdingiausių. ‘White Cap’ ir atrodo labai gražiai, ir stipriai kvepia, ir labai ilgai žydi, kadangi vis skleidžiasi šoniniai pumpurai. Jei reiktų išsirinkti tik vieną veislę, ko gero, šis ir būtų.

Paeonia ‘White Cap’

Reikia pasakyti, kad bobramuniai (Anthemis) tikrai atidirba per vasarą. Ši veislė, ‘Lemon Maid’, viena iš mažesnių (40-50cm), labai dailiais, karpytais lapais. Bijau, kad gali tekti perrašyti savo augalų dešimtuką, pakeičiant ‘E.C.Buxton’ šia veisle 🙂 nors ir anoji gera, tik gerokai stambesnė.

Vasaros pradžioje viskas žydi – priekyje bobramunis (Anthemis) ‘Lemon Maid’ ir Amsonia ‘Blue Ice’

Nors nelabai mėgstu pilnavidurių bijūnų, bet ‘Madylone’ yra tikrai ypatingas. Labai vėlyvas, žydi jau visiems kitiems nužydėjus. Ir nors žiedai nuotraukose atrodo balti, tačiau iš tikro susidaro vaizdas, kad iš žiedo viduriuko švyti kažkokia kreminė šviesa.

Paeonia ‘Madylone’

Visos nakvišos (Oenothera) labai jau netingi žydėti…

Nakviša (Oenothera) ‘Sonnenwende’ ir katžolė Nepeta faassenii ‘Walker’s Low’

Lychnis conaria ‘Gardener’s World’ bobramunio (Anthemis) ‘Cally Cream’ apsuptyje

Dar vienas numylėtas pilnaviduris bijūnas – ‘Sarah Bernhardt’ . Štai ką reiškia tikra klasika – išvestas 1906m., ir vis dar puikus. Vėlyvas ir labai ilgai žydintis. Jis toks geras, kad planuoju pasisodinti keletą kerų vien skynimui.

Paeonia ‘Sarah Bernhardt’

O čia – lietuviškų pievų grožis. Ar žinote, kad kuo pieva skurdesnė, tuo turtingesnė jos augalija?

Laukinė morka, Daucus carota

Centaurea jacea

Cichorium intybus

Pastarnokas, Pastinaca sativum

Nežinau kas, bet labai gražus 🙂 gal kas pasufleruos?

Centaurea jacea

Ir ko jums ne natūralistinis vaizdelis? salieriniai (dabar, deja, taip reikia vadinti tai, kas anksčiau buvo skėtiniai) augalai – neatsiejama natūralistinio želdinimo dalis. Ir rožė tokia natūraliai atrodanti, a la laukinė… Gražu, tiesa? Be kaip paslaptį pasakysiu – čia garšva 🙂 Aš manau, kad man čia jau kažkelinta kažko vystymosi stadija, jei jau piktžolėse imu įžvelgti grožį 🙂 Bet iš tikro viena amerikiečių rašytoja,  Ella Wheeler Wilcox, yra pasakiusi, kad ‘a weed is but an unloved flower‘ . Taigis, nieko naujo aš čia nesugalvojau..

Rosa ‘Lyda Rose’

Na o snaputį ‘Orion’ visgi reiktų sodinti su protu 🙂 Patekęs į itin palankias sąlygas, jis tampa tikru monstru, 1,5×1,5m ūgio ir pločio, skandindamas viską aplinkui. Bet kai žydi, aišku, gražu,..

Geranium ‘Orion’

Skirtingai nuo įprastų, vienmečių verbenų, šios yra daugiametės. Labai naudingi ir architektūriški augalai, gerai išlaikantys formą ir nužydėję.

Verbena hastata ‘Rosea’

Verbena hastata (violetinė), Verbena hastata ‘Alba’, Veronicastrum virginicum ‘Diane’

Phlox paniculata ‘Dusterlohe’

Kai pirmais metais auginau OT leliją ‘Nymph’, kažkaip ji man įspūdžio nepadarė. Bet gerai, kad neišmečiau, ar ne 🙂

Lilium ‘Nymph’

Šią raganę sodinau kažkada, pažeisdama visas įmanomas raganių auginimo taisykle. ‘Perle d’Azur’ gana linkusi sirgti vytuliu, bet pas mane ji auga šiaurinėje pusėje, vietoje, kur nuo stogo pastoviai ant jos varva, be to, šaknys paslėptos už terasos laiptų, kur saulės, ko gero, niekuomet nebūna. Pavasarį ledas ten laikosi vos ne iki birželio. Ir ką – auga lėtai, sprogsta labai vėlai, žydi mėnesiu vėliau nei norma (kas nėra blogai). Moralas čia dvejopas – tai parodo, kaip visgi dauguma augalų yra linkę prisitaikyti prie nepalankių gyvenimo sąlygų, i kokie visdėlto jie mums atlaidūs 🙂

Clematis ‘Perle d’Azur’

Echinops ‘Veitch’s Blue’, Verbena hastata ‘Alba’

Verbena hastata ‘Alba’

Rudeninis duetas, kurį reikėtų užpatentuoti 🙂 Šis saulakis išvis fantastiškas augalas, žydintis ne mažiau poros mėnesių . Bet reikia pasakyti, dėl ryškios geltonos spalvos ne itin populiarus – ir kodėl lietuviai taip bijo geltonos spalvos? Na, o korėjiniam lendrūnui reklamos kaip ir nereikia, ir visiškai pelnytai.

Calamagrostis brachytricha, Heliopsis ‘Asahi’

Viena iš nedaugelio pas mane likusių rožių, kanadietiška ‘Champlain’. Kasmet nušąla iki žemės, bet gerai atželia, ir jau žydi žydi… ypač rudenį.

Persicaria amplexicaulis ‘Taurus’, Rosa ‘Champlain’

Mėlynlapios erškėčio (Rosa gauca) rudeninės uogos

Rudeninis Rosa glauca derlius

Heuchera villosa veislės man patinka tuo, kad žydi į vasaros pabaigą; ir žydi gausiai.

Sanguisorba ‘Red Thunder’. Miscanthus sinensis ‘Ferner Osten’

Pabaiga…

Apie poliantines rožes

Ko gero, nepameluosiu, sakydama, kad poliantinės rožės nėra populiarios Lietuvoje. Tokia čia ir naujiena – ta pati tendencija matoma visose žydinčių augalų gentyse. Žmonės labai greitai susigundo milžiniškais žiedais, nors dažniausiai būtent mažažiedės veislės auga geriau, žydi gausiau, žiedų gausa greitai kompensuodamos pavienio žiedo dydį.

Rosa ‘Perle Angevine’, Nepeta faassenii ‘Walker’s Low’, Salvia verticillata ‘Purple Rain’

Taigi, kas tos poliantinės rožės? Sibirkos rožynas rašo taip:

Pirmosios veislės pasirodė 1872 m. Šiai grupei davė pradžią gausiažiedis erškėtis Rosa multiflora ‘Polyantha’. Poliantinių rožių smulkūs žiedeliai susitelkę į tankius ir gausius žiedynus, jos žydi visą sezoną beveik be pertraukos. Šiai grupei priklauso įvairių spalvų rožės. Visos poliantinės rožės beveik bekvapės, tačiau dėl nuolatinio žydėjimo ir žemo (iki 1m) kompaktiško krūmo tapo populiarios. Šios rožės tinka įvairiaspalviams gėlynams, bordiūrams. Buvo labai populiarios pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Vėliau, apie 1930–40 metus jų populiarumą nustelbė įpėdinės su didesniais žiedais – Floribundinės rožės.

Atėjus rudeniui, labiausiai išryškėja šios grupės vertė – jos vis dar gausiai žydi, prikrovusios gausybę pumpurų, kurie dar skleisis ir skleisis, jei jų nepakąs šalnos. Ir jos labai naudingos kompanjonės rožių veislėms stambiais žiedais.

Rosa ‘Eglantyne’, Rosa Perle Angevine’

Vienas iš tokių puikių derinių yra poliantinė veislė ‘Perle Angevine’ bei angliška rožė ‘Eglantyne’. Abiejų veislių žiedo forma gana panaši, skiriasi tik dydis. Gerai dera ir rožių aukščiai – ‘Eglantyne’ auga aukšta ir galinga, kai tuo tarpu ‘Perle Angevine’ auga daugiau į plotį, ir puikiai tinka pridengti išstypusias angliškosios giminaitės kojas. Nors šių dviejų rožių duetas yra beveik tobulas, ‘Perle Angevine’ puikiai tiks į porą ir kitoms rausvų atspalvių rožėms.

 

Dar viena puiki porelė – angliška ‘William Shakespeare 2000’ ir labai mažai kam žinoma (ir labai be reikalo) poliantinė rožytė ‘President Duhem’. Turiu prisipažinti, nors pati rinkau rožes šiam deriniui, vakar buvau lengvai priblokšta žiedų gausos bei lapų sveikumo, visgi rugsėjis beveik įpusėjęs. Tikrai vertinga veislė… na o ‘William Shakespeare 2000’ reklamos ir taip nereikia 🙂

Deja, nuotraukos neperteikia tikros šios rožės spalvos (raudoną spalvą augaluose yra itin sunku ‘pagauti’). Šios veislės nuotraukos Sibirkos rožyne  geriau atspindi realybę. Bet prižadu 🙂 – suporuokite šias dvi rožes, ir tikrai džiaugsitės. Mano akimis, jų žiedai yra identiški forma bei spalva, skiriasi tik žiedo dydis.

Rosa ‘President Duhem’, Geranium ‘Rozanne’, Nepeta faassenii ‘Walker’s Low’, Persicaria amplexicaulis ‘Taurus’

Rosa President Duhem’

Daugiau naudingų idėjų rasite čia

Nepaprasta rožių oazė paprastame lietuviškame kaime

‘Dainty Bess’

Pirmiausia – gera naujiena. Šiame sode mieguistame Siesikų kaime veši viena iš didžiausių Lietuvoje rožių kolekcijų. Kai kurie egzemplioriai yra tokio dydžio ir aukščio, kad sunku patikėti, kad rožės auga Lietuvoje. Net įdomu būtų sužinoti, ar kas turi aukštesnę ‚Alchymist‘ rožę – jos žiedų grožiui retas gali atsispirti.

‘Alchymist’

O dabar – ir bloga naujiena. Šis rožynas yra uždaras, ir lankomas tik šeimininkės, Loretos Androsovienės, pakvietimu. Tad, atsiradus galimybei apsilankyti rožių žydėjimo metu, antrą kartą mąstyti nereikėjo.

Užėjus į kiemą, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gana įprastai – keliolika vešlių rožių krūmų, tvarkingi daugiamečių augalų gėlynai, autentiškas medinis ūkinis pastatas. Tačiau, kaip ir moko kraštovaizdžio dizaino vadovėliai, ir nereikia atskleisti viso grožio kaip ant delno. Vos aplenkus ūkinį, supranti, koks teisingas šis profesionalų patarimas. Nes čia vaizdas smogia visa jėga – kiek akys užmato, vien rožės rožės rožės…

Vaikštant po sodą, ir matant drūto medelio storumo rožių stiebus, sunku patikėti, kad rožynas gyvuoja tik šeštus metus.

„Pirmosios rožės mano sode atsirado 2007 metų rudenį visiškai atsitiktinai, – pasakoja Loreta. -Beieškodama, kur nusipirkti augalų sodui, netyčia radau “Sibirkos rožyno” puslapį. Tuo metu Lietuvoje “Sibirkos rožynas“ prekiavo rožėmis internete. Man tai pasirodė labai patraukliai – nereikia stumdytis mugėje, po to vilkti pilnus krepšius iki automobilio“.

Taip atsirado keletas pirmųjų erškėčių. Ilgai žiemos vakarais truputį daugiau pasidomėjus

‘Bourbon Queen’

rožėmis, prieš pavasarinį sodinimą iš to paties rožyno atkeliavo dar keletas augalų.

„2008 metų vasarą gavau pakvietimą į “Rožių dienas” “Sibirkos rožyne”. Štai nuo tos vasaros viskas ir prasidėjo …“, – paprastai apiue nepaprasto sodo pradžią pasakoja Loreta. Kiek iš viso rožių šiuo metu sode, ji jau senai pametusi skaičių. Kasmet kai kurios rožės numiršta, kitos pasidaugina atžalomis. Tad bendras skaičius turėtų siekti virš 300 rožių kerų maždaug 250 pavadinimų.

Loretos rožių kolekcija labai vertinga tuo, kad čia pirmenybė teikiama senovinėms rožėms. Didelė dauguma šios grupės rožių žydi tik vieną kartą, ir todėl nėra itin vertinamos rožių augintojų. Tačiau daugelis jų yra atsparesnės šalčiui – tai ypač svarbu, turint galvoje atšiaurias lietuviškas žiemas. Ir daugelis jų labai stipriai kvepia.

‘Mme.Isaac Pereire’ svarina sunkias galvas virš vilnotosios notros

Šiame sode veši dešimtys baltažiedžių (Alba), burboninių (Bourbon), Provanso (Centifolia), damaskinių (Damask), kininių hibridinių (Hybrid China), remontantinių (Hybrid Perpetual), Moss, prancūzinių (Gallica) rožių. Nepaprastai gražios yra arbatinės (Tea) rožės, bet mūsų klimato sąlygomis, deja, jų grožis arba neatsiskeidžia, arba jos atrodo netgi visai nepatraukliai.

Tačiau nepamirštos čia ir modernios rožių veislės, nemažai populiariųjų angliškų David Austin rožių. Man lankantis sode, lyg koks degantis krūmas bene ryškiausiai švietė ‘Tess d’Urbervilles’. Loretos nuomone, tai ypač tinkama veislė pradedančiam augintojui.

‘Tess d’Urbervilles’

„Pastaraisiais metais vis labiau pradeda patikti erškėčiai, kurie nereikalauja jokios priežiūros – nei dengimo žiemai, nei peržydėjusių žiedynų iškarpimo – net minimaliai prižiūrimi atrodo puikiai’, – neslepia priežiūros tikrai nestokojančio rožyno šeimininkė.

Nors sode dominuoja rožės, atsiranda vietos ir kitiems augalams: vaismedžiams, vaiskrūmiams, dekoratyviems krūmams bei medžiams.

‘Queen of Sweden’

‚Kadangi rožių auginu nemažai, sodas įgavo krūmyno vaizdą ir norėdama ji kiek pakeisti, įsigijau keletą vertikalių siaurai augančių kadagių ir pušelių, taip pat ir visai nemenkų medžių, pavyzdžiui, himalajinį beržą ar katalpą (Catalpa ovata)‘, – apie savo sukurtą reginį dalijasi mintimis Loreta.

Žvelgiant į vešlius rožių kerus, galima imti galvoti, kad gal čia dirvožemis koks ypač derlingas, arba šeimininkė sugeba tas rožes paveikti kokiais nors stebuklingais apžavais, kad jos tokios augtų.

Dėl dirvožemio gal ir tiesa, tačiau paprastai tokios įspūdingos kolekcijos slepia ir sunkų nuolatinį darbą. Dengimas žiemai čia prilygsta karinei operacijai, kuriai prireikia šimtų metalinių lankų ir kablių bei šimtus metrų agroplėvelės. Pavasarį nugenėti tokį kiekį rožių tenka per vieną ar dvi dienas, pamirštant visus kitus darbus. Net iš šono romantiškai atrodantis vasaros darbas – nužydėjusių žiedų skabymas – ir tas surija keletą ir taip trumpos mūsų vasaros dienų, kadangi tų žiedų prisirenka ne vienas ir ne du šiukšlių maišai.

Ir kaip mamai, kuriai iš savo vaikų sunku išrinkti gražiausią, Loretai sunku išskirti tik vieną rožę – jos tokios skirtingos ir visos labai gražios. Daug metų mėgstamiausių sąraše – damaskinės rožės ‚Pink Leda‘ ir ‚Leda‘. R.Kordes‘o ‚Alchymist‘ neatsispiria beveik niekas. Labai mielos prancūzinės hibridinės (Gallica) ‚Complicata‘ bei ‚Alain Blanchard‘, burboninės (Bourbon) ‚Louise Odier‘ ir ‚Coupe d’Hebe‘, na ir, be abejo, raudonlapis erškėtis, Rosa glauca.

Senovinė rožė ‘Reine des Violettes’ raudonlapio erškėčio draugijoje

Šis gražuolis melsvai violetine lapija puikuojasi tarp melsvaspyglės dygiosios eglės ir violetiniais žiedais žydinčios ‚Reine des Violettes‘. Ši trijulė yra pirmas ir paskutinis vaizdas, kuris pasitinka ir išlydi visus, kuriems tenka privilegija apsilankyti šiame stebuklingame sode.

‘Cornelia’

‘Ophelia’

‘Golden Wings’

 

Sinavadas ‘Clementine Salmon Rose’

Šią sinavado veislę įmantriu pavadinimu (kaip kokio kilmingo šuns :)) pirmą kartą pamačiau prieš keletą metų Chelsea gėlių parodoje, ir ji man be galo patiko. Atsisiunčiau sėklų (kas nėra labai paprasta, kažkodėl jos dar retos) ir užsiauginau. Na ir tikrai gražus 🙂 net ryškesnis nei pamenu. Tokios mini vandens lelijos…