Klausimėlis išmanantiems apie tujas :)

Lankantis Olandijos soduose ir gėlynuose, vienas labai akivaizdus faktas krenta į akis – olandai labai mėgsta gyvatvores 🙂 Mėgstu jas ir aš. Skirtingai nuo olandų, pasirinkimas iš ko jas galima sodinti čia, Lietuvoje, yra gerokai mažesnis. Savo saulės kaitinamame skurdžiame dirvožemyje net nesvajočiau sodinti buksmedžių ar kukmedžių, bukų ar skroblų (su šiais, aišku, paprasčiau tiems, kas sodininkauja sunkesnėse žemėse).

Bet kantriosios tujos visuomet padės tokioje situacijoje 🙂 Aišku, jei nepriklausote ‘tujų naciams’ – šais laikais itin madinga tapo visaip ‘varyti’ ant tujų, visaip aukštinant kitas alternatyvas. Bet kad, kaip jau ir minėjau, skurdžiuose saulėtuose dirvožemiuose rinktis kaip ir nėra iš ko (pabrėžiu, čia aš apie karpomą visžalę gyvatvorę). Tujoms tokos sąlygos irgi neįdealios, bet jos bent jau kantriai kenčia, už ką aš jas ir gerbiu 🙂

Bet štai tuja tujai irgi nelygi. Jau kelinti metai Olandijoje aptinku štai tokias gyvatvores, ir neduoda jos man ramybės – nes aš irgi noriu tokių 🙂 Lygių, glotnių, žvilgančių lyg nulakuotų…

Tad ir neduoda ramybės man tas klausimas – kodėl ji tokia? čia kas – tujos rūšis? veislė? karpymos būdas? (nors sunku būtų patikėti, kad tas šakeles būtų įmanoma taip sustatyti vertikaliai kaip žvynus. Todėl ir prašau pagalbos, jei kas žino ar bent įtaria atsakymą 🙂 laukiu komentarų nekantriai 😉

O čia Auksė, fotografuojanti fotografuojantį 🙂 mes abi glostėme ir supomės ant tų gyvatvorių, matot, kokios jos lygios ir aštrios?

Atsibudom

Matyt, nuo karščių, susisuko magnolijos galvelė – jai vėl pavasaris 🙂 Ir anksčiau esu mačiusi pakartotinų žiedų, bet niekuomet taip gausiai. Ačiū ir už tai, nors man magnolija gražiausia, kai žydi ant plikų šakų.

Žydime

Japoninė magnolija, Magnolia kobus var.borealis… Žydėtų dažniau, ko gero, nebūtų tokia ypatinga 🙂

Šalin kailinius

Ne, čia ne kokios gyvūnų apsaugos draugijos lozungas 🙂 čia aš apie magnolijas, kurių žiedai po truputį lukštenasi iš žiemos kailinių. O kad žiedų šiemet bus daug, jau matėsi rudenį, iš tų pačių kailiniuotų pumpurų.

Pirma, kaip visada, žvaigždinė magnolija (Magnolia stellata). Bent aš aš taip tikiuosi, kad čia žvaigždinė magnolija, nes pirkta kažkada ‘Maximoje’ tokiu pavadinimu. Ir ką, auga ir vargo nemato… Auga sparčiai, žydi gerai, ir nereikalauja jokio papildomo dėmesio – kodėl tiek mažai jų auginama, kažin?

Sekanti ruošiasi japoninė magnolija (M.kobus borealis), dar tik pati pradžia, bet žiedų prikrauta daug.  Nepaprastai gražus medis… bet apie šią magnoliją truputį vėliau pakalbėsiu, kai daugiau sužydės

Na ir dar vienas švelnios žiemos padarinys. Jums čia gal tik kažkokia šakelė :), bet man – istorinis įvykis. Pirmą kartą per visus metus, kiek auginu šeivamedį ‘Black Lace’, jo šakos peržiemojo. O tai reiškia, kad žydėti jis turėtų labai gražiai.  Aš auginu jį dėl juodų, karpytų lapų ir pastovios spalvos, tačiau rausvi žiedynai tų lapų fone atrodo dar puošniau.