Temos Archyvai: Vertingos kolekcijos

Apie aistrą augalams ir gyvenimui

Besirausdama šiandien savo senuose įrašuose, aptikau štai šį filmuką, kuriuo dalinausi prieš trejus metus. Jis apie Keith Wiley ir jo Wildside sodo kūrimą. Kiek kitoks angliško natūralizmo veidas.

Su malonumu pažiūrėjau vėl 🙂 Išprotėjęs sodininkas, kitaip nepavadinsi. Žiūrėti ir juokinga, ir neįtikėtina. Bet kai yra noro, viskas padaroma. Yra apie ką pamąstyti – ir apie sodų kūrimą, ir apie gyvenimą apskritai. Geras video pažiūrėti, kai nusileidžia rankos ar kas nesiseka 🙂

Beje, keletą kartų per metus sodas būna atidaromas lankymui. Tikrai mano ‘must-see’ sąraše.

O pamatyti tikrai verta. Pažiūrėkite į tuos agapantus! Nuotrauką pasiskolinta iš Noel Kingsbury FB puslapio.

10483251_10152668767164459_3726130750812831800_o

Reklama

Apie japoniškiausią už Japonijos ribų japonišką sodą :)

Tuo atveju, jei nespėjote įsigyti ‘Rasos’ žurnalo…

Šis japoniškas sodas tikrai nepaprastas. Labai gelbėja tai, kad Portlando klimatas ypač drėgnas, tad samanos auga be ypatingo žmogaus įsikišimo. Vienas bėda – pamačius tokį sodą (beje, japoniškiausias už Japonijos ribų, yra pačių japonų vertinimu, o Portlande yra labai didelė jų bendruomenė), visi kiti atrodo gerokai mažiau įspūdingi…

10-15 10-152 10-153

Rožinio gaivalo dozė

Prieš kelias dienas lankiausi rožyne, kurį prieš gerus trejus metus ėmėmės kurti – rožyno šeimininkė Daiva ir aš. Visos rožės iš Sibirkos rožyno, na iš kur dar galėtų būti 🙂

1

Na ką galiu pasakyti – džiaugiuosi, kad ne man teks skabyti peržydėjusius žiedus 🙂

2

Iš visos šios rožyno istorijos norėčiau pažymėti keletą dalykų, kurie gal būt pasirodys kam nors naudingi:

– jei norite vešlaus rožyno, apsišarvuokite kantrybe. Lietuvoje rožės yra lėti augalai, ir rezultatas pradės matytis tik po kelių metų. Kaip pati Daiva sako, pirmą pavasarį po visko susodinimo, jos pačios pirma mintis buvo – ‘kažkokia nesąmonė’ 🙂

3

– norint tokio dydžio rožių, jas reikia rimtai dengti. Jokių ‘…tai gal aš čia biški durpėmis užpilsiu’ ar ‘… tai gal nebus šalta ateinanti žiema’. Daiva kiekvieną rudenį atsivaro mašiną eglišakių, rūpestingai dengia rožes, tai štai ir matosi rezultatas.4– pasirodo, tokia pilka spalva – puikus fonas daugeliui augalų 🙂

5

Ir dar – fotografuoti augalus, tame tarpe ir rožes, geriau anksti ryte arba jau vakare. Arba apsiniaukusią dieną. Šios nuotraukos darytos saulėtą popietę, tad ir rezultatas kiek pablukęs. 6 7 8 9 10 11 12 13 14

Besidomintiems rožėmis: watch the space

Mažai kas dar žino. bet aš pašnibždėsiu 😉 Kauno botanikos sode neseniai prasidėjo ‘rožinis’ renesansas. Po metų kitų KBS rožių kolekcija, manau, bus pasaulinio lygio.O sekti naujienas galėsite štai čia.

Tikiu, atnaujintose kolekcijose bus daug ir gerų modernių krūminių, arbatinių hibridinių, angliškų rožių veislių. Bet svarbiausia – kolekcija pasipildys daug vertingų senovinių rožių bi erškėčių. Va čia ir bus tikroji kolekcijos vertė ir nauda. Nes šios grupės rožės dažnai nėra  tinkamos bet kuriam kiemui ar augintojui – jos dažnai užauga milžiniškos ir plačios, joms reikia kelių metų įsibėgėjimui, reikia žinių kaip tinkamai genėti. Tad neužilgo turėsime, kur jomis pasidžiaugti . O kad viskas bus puiku, tai aš įsitikinusi 🙂 nes darbo ėmėsi Dovilė bei Mindaugas Rylos iš SIBIRKOS ROŽYNO. Ir tikrai nėra ant Lietuvos kietesnių specialistų, nei šio rožyno šeimininkai 😉

Nuotrauka: Mindaugo Rylos, Sibirkos rožynas

Nuotrauka: Mindaugo Rylos, Sibirkos rožynas

Aš pati KBS rožyne lankausi gal prieš 15 metų – pamenu masinį sergamumą miltlige ir veislę ‘Komsomolka Tania’ :))) Labai jau ji man tada panaši į ‘Europeana’ pasirodė – gal ji ir buvo, nes anais senais sovietiniais laikais nebuvo spjaunama į supuvusiame kapitalizme užgimusių veislių perkrikštijimą į ką nors artimesnio pagal ideologiją. Įdomu, kuo baigėsi ‘Komsomolkai Taniai“? 😀

Piet Oudolf & Noel Kingsbury: ‘Planting Design Workshop’

Jau nuo liepos man lyg akmuo po kaklu 🙂 – pažadas parašyti apie Piet Oudolf ir Noel Kingsbury  seminarą ‘Planting Design Workshop’. Na negaliu gi likti kažkokia pažaduke, ar ne? O tai ir užuominų jau sulaukiu, atseit, gal taupau įspūdžius kokiam tai reikšmingam straipsniui spaudoje; ir, tiesą pasakius, jau kaip ir pradeda po truputį užsimiršti, atmintis jau ne ta, metai visgi 🙂 Tad, kadangi orai stojo bjaurūs (ne tai, kad darbų lauke trūktų), geriau jau tarškinsiu sau klaviatūra, ir imituosiu, kad esu baisiai užsiėmusi….

Didelių paslapčių, be abejo, neatskleisiu, pasitaupysiu 😉 patys suprantate, know-how, ir visa kita… Bet apie bendrus įspūdžius papletkinsiu, negi gaila 🙂

Astrantia 'Washfield', Deschampsia cespitosa

Astrantia ‘Washfield’, Deschampsia cespitosa

Taigi, o buvo taip… Iškart po Naujų, naršydama įprastuose interneto puslapiuose, užmačiau tokį mažą skelbimėlį apie Piet Oudolf bei Noel Kingsbury organizuojamą seminarą ‘Planting Design Workshop’. Veiksmas – Hummelo, Piet Oudolf namuose. Aišku, susidomėjau 🙂

IMG_4243

Abejonių, ar važiuoti, buvo: seminaras nepigus, o gegužės mėnesį tose apylinkėse jau kelionė suplanuota buvo (aišku, augaliniais tikslais, kokiais gi dar, pas mane kitų tikslų nebūna 🙂 ) Bet visgi ryžausi – pagalvojau, P.Oudolf seminarai reti, o ir žmogus jau nejaunas, apie 70 metelių, kas žino, kiek dar tų progų bus. Iš tikro, vėliau, pamačiusi dalyvių sąrašą (apie 20), net susigėdau kažkaip. Žmonės važiavo iš JAV, Kanados, N.Zelandijos, Australijos, buvo visas moteriškių desantas iš Argentinos bei Urugvajaus. O man čia, matot, kaimynystėje tingu pavažiuoti. Žmonėms iš tolimų kraštų atrodo, kad čia tas pats kaip mums iš Vilniaus į Kauną nulėkti, juokų darbs…

Na ir nuvažiavau… Tad keletas nuotraukų su komentarais. Čia, apačioje, P.Oudolf biuras.

IMG_4244

Nors vaizdas lyg laukinės pievos, iš tikro čia žmogaus rankų darbas. Galima sakyti, kad tai ir yra viena pagrindinių šiuolaikinio kraštovaizdžio formavimo krypčių šių dienų pasaulyje. Jam apibūdinti vartojami įvairūs terminai – intermingling, matrix planting.

IMG_4245

Kita a la laukinė pieva, gerokai pagražinta kultūriniai augalais. Įdomu, ko gero, tai, kad P.Oudolf kieme taip ir nepamačiau nei lopinėlio tos ‘olandiškosios bangos’ ,kurį jį taip išgarsino pasaulyje, kai augalai sodinami didesniais ar mažesniais blokais. Jo asmeninis sodas – arba stilizuotos pievos, arba bandomieji gėlynai, kur jis stebi naujus augalus. Sako, kad tokia yra apželdinimo ateitis (na, jei ir taip, Lietuvoje tai labai labai labai tolima ateitis, kokių keletas šviesmečių 🙂 )

IMG_4247

Atkreipkite dėmesį kiek nedaug reikia, kad iš pažiūros laukinė pieva atrodytų tvarkingai – tiesiog trumpai nupjautos vejos ar tako šalimais.

IMG_4248

Tie raudoni, gausūs burbuliukai – ilgagalvis dobilas (Trifolium rubens)

IMG_4252

IMG_4255

Vat ko pavydžiu olandams, tai tų aukštų karpytų gyvatvorių.

IMG_4258

IMG_4261 - Copy

Šiam stotingam augalui, Peucedanum verticillare, P.Oudolf gėlynuose leidžiama sėtis nevaržomai. Galima suprasti kodėl 🙂 tikrai įspūdingas. Kaip jam gyventųsi Lietuvoje? kas žino, nepabandęs nesužinosi.

IMG_4264

Peucedanum verticillare

Sporobolus heterolepis jau kuris laikas yra mano mėgstamiausia iš nedidelių dekoratyvinių žolių. Nepaprastai vertingas, kai žydi, tačiau ir lapai puikūs, siauri, želiantys dailiu kupstu. Labai gerai konkuruoja su piktžolėmis

Sporobolus heterolepis

Sporobolus heterolepis

Veronicastrum sibiricum 'Red Arrows'

Veronicastrum sibiricum ‘Red Arrows’

Gillenia trifoliata, Campanula lactiflora

Gillenia trifoliata, Campanula lactiflora

Šitą astranciją ‘Washfield’ jau kelinti metai ‘medžioju’, tačiau kol kas nesėkmingai 😦  Išskirtinė spalva- tamsesnė, sodresnė nei ‘Roma’. Baisiai man jos reikia

Astrantia 'Washflied'

Astrantia ‘Washflied’

Kelias į P.Oudolf sodybą.

IMG_4280

Gliuosnialapė saulėgrąža (Helianthus salicifolius) auginama ne dėl žiedų, bet dėl lapų – akivaizdu, kodėl, ar ne? Antrame plane – virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) ‘Adoration’

Helianthus salicifolius

Helianthus salicifolius

Bandomasis ‘poligonas’ – čia augalai tiesiog auga, susodinti į įvairių genčių bei rūšių dekoratyvinių žolių matriksą (užtai ir matrix planting).

IMG_4297

Gražus būdas sodinti aukštesnėms veronikoms ar panašiems vertikaliems augalams, kai jie kyšo virš priekiniame plane pasodintų ažūrinių augalų – čia kiškio ašarėlės, Briza media

Veronica longifolia 'Blauriesin'

Veronica longifolia ‘Blauriesin’, Briza media

Makedoninė buožainė (Knautia macedonica) patapusi labai populiariu augalu. Tačiau elementari lietuviška dirvinė buožainė (K.arvensis) – ne ką prastesnė.

Knautia sp.

Knautia arvensis

Knautia macedonica

Knautia macedonica

Šis augalas, Lychnis chalcedonica var.carnea, man pačiai naujiena, ir jau tupi norimų augalų sąrašo viršuje (taip tas mano sąrašas niekuomet ir nesibaigia 🙂 )

Lychnis calcedonica carnea

Lychnis calcedonica carnea

Vaizdas nuo biuro pastato. Dekoratyvinės žolės – Spodiopogon sibiricus ir nendrinės melvenės, Molinia arundinacea. Ir elementarūs žagreniai. Sako, pavasarį tenka pavargti su atžalų naikinimu, bet užtai rudeninė spalva kokia. Ar man tik atrodo taip, bet pas mus žagreniai tokie raudoni nebūna?

IMG_4324

Labai gražus Pyrus salicifolia egzempliorius. Ir man dar labai patiko tos ašuotės tarp plytelių, nors taip ir nepaklausiau, ar čia planuota taip, ar netyčia įvyko.

IMG_4325

Čia P.Oudolf aiškina smalsučiams, kaip vyksta darbo procesas. Sako, man negaila jums viską parodyti, visvien taip pat nepadarysite 🙂 Ir tikrai, čia kaip su virėjais ir jų receptais. Gali nurašyti tuos kiekius, gramus ir procesą, bet visvien meistras žino tam tikrų smulkmenėlių, be kurių vis vien gaunasi ne visai taip.

IMG_4329

IMG_4330

IMG_4331

IMG_4334

IMG_4337

Jei kam įdomu… ši pieva buvo sėjama iš tipinių tų apylinkių pievų augalų, o vėliau į ją prikaišiojama visokių įspūdingesnių augalų: melvenių (Molinia arundinacea), veronikūnų (Veronicastrum), Monarda bradburiana, ir t.t.IMG_4339

Biuro pastatas…

IMG_4344

Vaizdas nuo biuro pusės…IMG_4346

Biuro pastatas visame gražume.

IMG_4350

Pievos fragmentas, priekyje – sibirinis veronikūnas (V.sibiricum) ‘Red Arrows’, gera, kompaktiška veislė, žydinti anksčiau nei virgininiai veronikūnai (V.virginicum)
IMG_4352

IMG_4353 - CopyIMG_4355

Pieva, pagražinta kraujažolėmis (Achillea) ‘Coronation Gold’, snapučiais (Geranium) ‘Patricia’, veronikūnais (Veronicastrum sibiricum) ‘Red Arrows’, nendrinėmis melvenėmis (Molinia arundinacea) ir kt.

IMG_4356 - Copy

Stilizuota pieva

IMG_4357

Graži detalė iš lauko akmenų (bet man vis galvoje sukasi, kad sunku visgi turėtų būti tą žolę aplink avis karpyti, matyt, rankomis tenka)

IMG_4363

Vaizdas palei gyvenamąjį namą

IMG_4365

IMG_4369

Nagrinėjusiems P.Oudolf kūrybą, manau, vaizdai pažįstami. Jei ką domina, kas auga tame antrame cilindre kairėje – viduryje miskantai (Miscanthus) ‘Malepartus’, aplinkui palminė viksva (Carex muskigumensis)

IMG_4370

Štai ten, tolumoje, ir buvo tos ikoninėmis patapę karpytų gyvatvorių bangos. ‘Buvo’  – nes taip jau būna gamtoje, kad ne viską žmogus kontroliuoja. Prieš keletą metų buvo dideli potvyniai, ilgą laiką gyvatvorės stovėjo gerokai apsemtos. O kukmedžiai labai nemėgsta užmirkimo, tad štai ir rezultatas – jie mirė. Bet pačiam P.Oudolf tai gana vienodai. Buvo, nebėra, baisiai čia… Aš manau, per tiek laiko ir darbo su augalais patampi filosofiškas. Ir gal netgi truputį pradedi jaustis įkaitu to savo sukurto ir išgarsėjusio kūrinio (panašiai kaip M.Mikutavičius su savo trim milijonais 🙂 )

Beje, ir tų gyvatvorių atsiradimo istorija gana juokinga ir ironiška. Kažkada seniai seniai, kai jis su žmona persikėlė gyventi į Hummelo, sugalvojo gale lauko prisikaišioti kukmedžių auginių, atseit, paaugs ir bus papildomas pajamų šaltinis. Po kelių metų kažkiek praretino tuos kukmedžius, ir kadangi nesugalvojo, ką daugiau su jais galima padaryti, nusprendė pradėti karpyti. Ir karpė tol, kol tos gyvatvorės tapo vienu iš labiausiai atpažįstamu vaizdu šiuolaikinėje sodininkystėje. Tai štai kaip kartais gimsta pasaulio stebuklai 🙂

IMG_4371

Nassella tenuissima ir Knautia macedonica – paprasta ir gražu

IMG_4372

IMG_4373

Knautia macedonica, Nassella tenuissima

IMG_4374

IMG_4375

IMG_4379

Astrantia ‘Abbey Road’, Geranium oxonianum

Tai tiek tų nuotraukų bei įspūdžių 🙂