Derinys: Cirsium rivulare ATROPURPUREUM ir Deschampsia cespitosa GOLDSCHLEIER

Kadangi kaip tik ruošiuosi seminarui, tai perkratinėju nuotraukas. Jau nežinau kelintą žiemą sau pažadu – ok, vasarą tik fotografuoju, o žiemą sočiai (?) laiko nuotraukas tvarkyti. Aha… Tai aš problemą išsprendžiau taip: nusipirkau milžiniškos talpos išorinį diską (tam kartui 1 terabaito), ir kraunu ten viską iš eilės, kaip į juodąją skylę. Dar trupučiukas vietos yra, gal dar iki kitos žiemos užteks 😀 (Vargu bau, o bet tačiau …)

Vienu žodžiu, kai reikia atsirinkti tinkamas nuotraukas mokymams, yra kas veikti. Ir atmintį kažkiek lavina 🙂 Va, prisimenu, kad buvo kažkokia reikiama nuotrauka, ir knisuosi per eilę aplankų. Tai aišku, viskas aplankuose, net jei jie vadinasi ‘2018 Laikina’ ar ‘Tvarkymui’ 😀

Taigis… Nusprendžiau šiemet kiek daugiau apie konkrečius derinius parašinėti, visgi daugeliui, manau, čia bene vertingiausia informacija. Pamenu, aš pati kažkada godžiai užsirašinėdavau kur nors ‘BBC Gardener’s World’ pamatytus ar paskaitytus derinius.

img_8262 - copy

Cirsium rivulare ATROPURPUREUM, Deschampsia cespitosa GOLDSCHLEIER

Iškart pasakysiu – šluotsmilgių (Deschampsia) ne itin bemėgstu. Apie jų privalumus/ trūkumus parašysiu kada nors kitą kartą, bet ši kartą parodau nuotrauką, kur ji tikrai neblogai tinka – kaip fonas prašmatniausiai pasaulio usniai, paupinei usniai (Cirsium rivulare ‘Atropurpureum’). Usnis tokio gražumo, kad nei viena Chelsea gėlių paroda neapseina be kelių šimtų jos egzempliorių. Ir aš pati pastebėjau – kol nežydi, vazonuose gali dešimtys jos būti, niekam neįdomu. Kai tik pražysta, tenka slėpti, kad visų neišneštų 😀

O grįžtant prie šluotsmilgės, tai, ko gero, tenka pripažinti, kad tik šią vieną veislę ir benaudoju želdynuose. Nužydėję, visos šluotsmilgės daugmaž vienodos. Bet pačioje žydėjimo pradžioje, gaivus ‘Goldschleier’ žalsvumas tikrai puikus fonas ryškesniems mėlyniems ar rausviems atspalviams.

img_7651 - copy

Deschampsia cespitosa GOLDSCHLEIER, Sanguisorba menziesii

Tiek šluotsmilgėms, tiek usniai ar kraujalakei labai patiktų augti derlingesnėje, sunkesnėje dirvoje, tiesą sakant, greičiausiai puikiai augtų net ir šlapokoje vietoje. Šiaip ar taip šluotsmilgės natūraliai auga drėgnesnėse augimvietėse, na o usnis juk ne veltui vadinasi ‘paupine’. Tačiau nuotraukos darytos mano sode, gana skurdokame priesmėlyje, tad augalai irgi susitaiko, tik gal žemesni auga nei norma.

Tiesa, čia ta širdelė nuotraukoje 🙂 Tai nėra norma kraujalakei, tiesiog čia pasireiškė fasciacija, kai suauga keletas stiebų, tad ir žiedynai būna dvigubi ar keliagubi. Kažkaip kraujalakėse nelabai to esu pastebėjusi, bet štai, įrodymas.

Ir vėl sukasi naujas ratas…

Na ką, jau kelinti metai mano tinklaraštis vos dvėsuoja :/ Kodėl?

Pagrinde todėl, kad visas pastangas mečiau į Facebook’o  kultivavimą – greičiau, dinamiškiau, spartus grįžtamasis ryšys. Daugiau savo veiklos parodai, labiau matosi, kuo kiti gyvena.  Asmeniškumų FB aš neviešinu, tai man yra grynai darbo įrankis, ir, kaip laikas parodė, labai efektyvus darbo įrankis, ir puiki priemonė ryšiams megzti ir palaikyti.

Bet yra ir savų trūkumų… Informacija į FB nugula kaip į juodą dėžę. Praėjus kuriam laikui, nebeprisimeni, kada, ką ir kur buvai įkėlęs. Ką bedėtum, išliekamoji vertė yra nulinė. Na, ne tai, kad jaučiuosi gaminanti pasaulinio lygio turinį 🙂 bet neretai pati pavargstu ieškoti kokios nuotraukos, kurią, žinau, esu įkėlusi.

Tinklaračio palaikymas gi užima daugiau laiko… bet kas dar labiau demotyvuoja, tai tas jausmas, kad rašai į savotišką juodą skylę, kosmosą, kur žinutė eina ir nueina kažkur neaišku kur. Ir nežinai, pasiekė ką nors, nepasiekė? – galbūt čia toks lietuviškas temperamentas, mažai komentuoti ir dalyvauti diskusijose (jei diskusija ne apie politiką ar krepšinį 😀 )

Vienu žodžiu, metas spręsti iš esmės – būti tinklaraščiuo toliau, ar nebūti? Nes kol kas tai lyg ant kokio mozolio mintų 🙂 – tinklaraštis kaip ir yra, ir įdirbis jau šioks toks (apie 10 metų)… bet gal tiesiog atėjo jam metas išeiti atsargon, kaip kokiam mygtukiniui telefonui? Nes pabaiga nebūtinai yra blogas dalykas, dažnai juk būtent ji duoda pradžią ir postūmį kažkam naujam.

Taigis… ar yra kokių minčių? nuomonių?

Prireikė tik 20 metų :)

Ir štai, dream come true

Teko garbė sudalyvauti sodinant Piet Oudolf želdyną naujame Delavaro botanikos sode.

Žvaigždės prstatinėti nereikia, o štai kitas žmogus nuotraukoje – Roy Diblik, ne mažiau įtakinga asmenybė, autorius štai šios puikios knygos, apie kurią kalbu kiekvienuose kursuose.

Rūgties Persicaria amplexicaulis veislių palyginimas

Šiandien tvarkydama naują augalų katalogą ir ieškodama jam nuotraukų, radau šitą nuotrauką, kažkada išsisaugotą. Nuotrauka rasta kažkur internete, ir, deja, nepasižymėjau, iš kokio šaltinio 😦

Taigi, iš kairės: ‘Spotted Eastfield’, ‘Cottesbrook Gold’, ‘J.S.Caliente’, ‘Blackfield’, ‘Firetail’, ‘Firetail’ sėjinukas, ‘Taurus’, ‘Inverleith’, ‘Orangefield’, ‘Pink Elephant’, ‘Rosea’, ‘Alba’.

Spotted Eastfield - Cottesbrook Gold - J.S. Caliente - Blackfield - Firetail - Sämling Firetail - Taurus - Inverleith - Orangefield - Pink Elephant - Rosea - Alba

Labai patinka man tokie palyginimai – iš karto matosi, kaip skirasi įvairių veislių žiedynai, jų dydi, storis, atspalviai. Be abejo, tai ne išsamus palyginimas. Ši rūgtis labai populiarus augalas, veislių yra gal kelios dešimtys.

Ir prie visos šitos įvairovės, kaip nekeista, mano mėgstamiausia – elementari ‘Alba’. Nuotraukoje lyg ir nieko ypatingo, bet realiai labai gracingas augalas. Taip pat, skirtingai nuo spalvingesnių veislių, ‘Rosea’ ir ‘Alba’ auga labai stačios.

IMG_9702 - Copy

Interviu su Piet Oudolf

Aptikau šiandien interviu su Piet Oudolf, autorius – Sergej Kaliakin.  Interviu vyko prieš 10 metų, daugelis kalbamų dalykų vis dar taip pat aktualu.

Bet atkreipkite dėmesį į nuotraukas, jos darytos, galima sakyti, sodo grožio pike – tos ikoninės kukmedžių gyvatvorių bangos. Palyginimui, pridedu nuotrauką, kaip sodas atrodo dabar. Visa dar gražus, bet jau kitaip.

Piet Oudolf sodas.

Tai nebuvo sąmoningas dizaino sprendimas. Tiesiog vieną žiemą kukmedžiai stipriai užmirko, ko jie visiškai nepakenčia. Tad pasirinkimo ir nebuvo. Pats maestro to visiškai nesureikšmina, tiesiog gūžteli pečiais, atseit, c’est la vie.

Tačiau mums, paprastiems mirtingiesiems, tai duoda peno pamąstymams apie sodo meno efemeriškumą in more ways than one. O kada nors papasakosiu, kaip tos bangos išvis atsirado 🙂 Irgi duoda peno pamąstymams…

Beje, panašaus stiliaus gyvatvorių bangas vis dar galima pamatyti Veddw sode Velse.

 

 

Kelionė po Olandijos sodus 2018

Kadangi pirma grupė kelionei po gražiausius Olandijos sodus jau užsipildžiusi, renkama dar viena 🙂 Kelionės ‘vinis’ – asmeninis Piet ir Anja Oudolf sodas Hummelo kaimelyje. Kalbama, kad šie metai yra paskutiniai, kai sodas atviras lankytojams. Pasinaudokite proga!

Piet Oudolf

Piet Oudolf savo biure, Hummelo

Beje, jei rimtai galvojate apie kelionę, rekomenduočiau ilgai negaišuoti su bilietų pirkimu – kaip rodo patirtis su pirma grupe, bilietai labai greitai pabrangsta.

 

Laukiant pavasario (o gal vis dar žiemos)

Oras toks, kad net nežinia – tai ko laukiam, ponai, pavasario ar vis dar žiemos 🙂 Nors, sako, nuo šiandien jau žiemės. Tad, moralei pakelti, spalvingas video iš Vlinderhof sodo Utrechte.

Vlinderhof (2)

Tai vienas iš objektų, kuriuos aplankysime sodų turo po Olandiją metu šių metų rugpjūtį. Planuoju iki to laiko sukelti nemažai video bei nuitraukų, kad į kelionę važiuotume paruošę namų darbus 🙂 taip įspūdžiai bus maksimalūs.

Video nufilmuotas Hans van Horssen, nuostabaus olandų fotografijos meistro.

Geriausių daugiamečių žolinių augalų dešimtukas 2.0

Neseniai aptikau, kad rašinį apie geriausių daugiamečių žolinių augalų dešimtuką parašiau lygiai prieš 5 metus, ir jis pasirodė buvęs vienu iš populiariausių mano tinklaraščio rašinių. Štai čia originalas.

Tokios apvalios datos paskatina perkratyti mintis galvoje – įvertinti, ko išmokai per tą laiką, ką peržiūrėjai ar atsisakei. Tad jūsų dėmesiui, geriausių daugiamečių žolinių augalų dešimtukas, versija 2.0. Summa summarum, kažkas išlaikė savo pozicijas dešimtuke, o kai kas atsisveikino su juo (pasirodo, tokių yra daugiau). Natūralu, juk ir naujų augalų per tą laiką išbandžiau ne vieną šimtą, ir selekcininkai nesnaudė tą laikotarpį.

General - August

Pagal ką rinkausi augalus dešimtukui? labiausiai pagal tai, kiek ilgai jie ‘dirba’ sezono metu, t.y. išlieka vienaip dekoratyvūs. Ne paskutinėje eilėje ir vienų ilgaamžiškumas, kitų – architektūriškumas, o dar trečių – sugebėjimas žydėti iki nukritimo (kartais, tiesiogine to žodžio prasme). Aišku, lengviau būtų surinkti dvidešimtuką 🙂 tad shortlist‘as yra gal tris kartus ilgesnis už sąrašą… Tačiau šiai dienai, kai turiu želdinimo projektą, šie augalai būtų pirmiausi, kuriuos svarstyčiau (jei dirvos tipas/šviesos kiekis tinkamas)

IMG_9635 - Copy

Nuotrauka labai jau meniška, daryta jau rudenį 🙂 bet čia yra net trys mano favoritai: drėbūnas, Sporobolus heterolepis, virblė, Achnatherum calamagrostis, bei gumbenė, Phlomis tuberosa Amazone. Zunda Big Blue čia irgi nepamaišytų 🙂

Taigi, pradedame:

Astrancija (Astrantia) – per tuos 5 metus mano karšti jausmai šiai genčiai nei kiek neišblėso. Sunku sugalvoti daugiametį žolinį augalą, kuris žydėtų ilgiau (jei tik pakanka drėgmės, ko pastaraisiai metais netrūko). Ir nors Roma išlieka sena gera klasika, mėgstamiausia man tapo veislė White Giant – dideli žiedai, labai ilgas žydėjimas, na, ir ūgis nemažas. Spėju, po dar penkių metų ji vis dar bus mano dešimtuke.

Astrantia 'White Giant' - Copy

Korėjinis lendrūnas (Calamagrostis brachytricha) – neseniai, tvarkydama nuotraukas, pastebėjau, kad pirmą kartą šią dekoratyvinę žolę pamačiau prieš gerą dešimtį metų, Frankfurto Palmengarten. Ten ir sėklų pasirinkau, tuomet net nežinodama, kas per augalas – toks jis man gražus pasirodė. Teisingai sako, reikia klausyti širdies 🙂 jis vis man dar labai gražus. Nors jo pikas nėra itin ilgas, bet rugsėjo be korėjinio lendrūno neįsivaizduoju. Nors, nors… auginu ir konkurentą, lendrūną Mona – puresniai žiedynais, gerokai platesniais ir gelsvesniais lapais. Tokią drėgną vasarą, kaip ši, reikia pastebėti – Mona lapai dekoratyvesni, toks prašmatnus fontanas. Hmm… laikas parodys, ar neišstums ji savo paprastesnio pusbrolio, bet kažkaip nemanau 🙂

Korėjinis lendrūnas

Gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) – išlaikė savo pozicijas sąraše… nors abejonių turėjau. Paėmus pavienį augalą – gal ir nieko ypatingo. Nužydėjęs nėra itin dekoratyvus, kai kurios veislės dar ir sėjasi kaip biesas. Tačiau gėlyno be jo irgi neįsivaizduoju – greitai auga, ankstyva ir intensyvi spalva, atspalvių pasirinkimas. Kuri geriausia? priklausomai nuo poreikio: Caradonna – intensyvi spalvos ir labai vertikalaus, charakteringo silueto; ‘Blauhugel’ – puiki alternatyva levandai, šviesi melsva ir auga labai tvarkingu apvalainu keru; labai žavi Serenade – dulsva violetinė žiedų spalva, o lapai pavasarį su tamsiu atspalviu. Labai mėgstu Violeta Klose – daug kuo panaši į Mainacht, bet nužydėjusi atrodo geriau, nes stiebai ir pažiedės tamsūs. Jan Spruyt mėgstu dėl didelio ūgio (tinka skynimui) ir vėlesnio už kitas veisles žydėjimo.

Gojinis šalavijas 'Caradonna', liatris

Kraujalakė (Sanguisorba) Red Thunder – manau, kad šita ir po penkių metų vis dar bus dešimtuke. Auginate ir nematote nieko ypatingo? nenuostabu, gali būti, kad auginate ‘apsišaukėlį’. Aš irgi eilę metau auginau kraujalakę tokiu pavadinimu, ir niekaip nesupratau, kuo ji tokia ypatinga. Kol negavau originalaus Piet Oudolf augalo. Koks jis? stambūs, blizgūs lapai, gana vėlyvas žydėjimas, labai intensyvi žiedynų spalva, jų itin gausu. Yra ir kitų puikių kraujalakių, žydinčių kitu laiku ar kitos formos žiedynais. Yra net veislių, kurios man labiausiai patinka tvarkingais stiebais ir lapais. Visgi puikios jos, tos kraujalakės 🙂

IMG_0839 - Copy

Virblė (Achnatherum calamagrostis) – nebandžiau jos sodinti molingoje dirvoje, tačiau mano priesmėlyje ji klesti. Taip, šlapesnę vasarą gali išgulti, bet man asmeniškai tai nekliudo. Nesugalvoju kitos daugiametės dekoratyvinės žolės, kuri greituoju būdu želdynui suteiktų atmosferą a la pajūrisStipa tenuissima labai gražu, tačiau pas mus nežiemoja – tad virblė man yra second best.  Dalintis ne itin mėgsta, ypač jaunesni augalai, bet sėklomis – be problemų, jei jūs nieko prieš pikiuoti tuos ‘plaukus’ 🙂

Ašuotė Achnatherum calamagrostis

Ežiuolė (Echinacea) Leilani – praeitame dešimtuke buvo veislė Fatal Attraction. Ji vis dar man labai patinka, nors kitoje veislėje, Summer Cloud, matau kai kurių privalumų. Tačiau augumu, žydėjimo gausa, ilgaamžiškumu man kol kas nei viena neprilygo Leilani. Taip, ji geltona, kas kai kurių žmonių akimis yra minusas, tad ne visuose želdynuose ji tinka. Bet jei spalviškai dera, labai rekomenduoju.

IMG_8801 - Copy

Zunda (Eryngium) Big Blue – visuomet mėgau zundas, bet jau ši veislė man pati pačiausia. Graži nuo to momento, kai išsprogsta lapai – jie gana dekoratyvūs. Žiedynai iš pradžių skleidžiasi sidabriniai, ilgainiui mėlynuodami iki gana intensyvios spalvos. Ir netgi rudenį jie vis dar dekoratyvūs, kadangi palyginti atsparūs vėjui bei lietui. Spėju, ateis laikas, kai mano sode ši veislė augs šimtais.

Zunda 'Big Blue', ašuotė Achnatherum calamagrostis

Žiognagė (Geum) Mai Tai – per pastaruosius penkis metus žiognagės labai išpopuliarėjo. Ir anksčiau buvo keletas žinomų veislių, bet dabar jos pasipylė kaip iš gausybės rago. Vienos geresnės, kitos gana neįdomios. Bet Mai Tai yra puiki – sparčiai auga, lapai gražūs jau nuo ankstyvo pavasario, žydi anksti bei gausiai, spalva labai maloni rausvai persikinė ir prie visko tinkanti.

Žiognagė 'Mai Tai' Gegužės pab.

Gumbenė (Phlomis tuberosa) Amazone – labai įspūdingas bei nereiklus augalas. Žydėjimas – gal mažiausiai įdomi šou dalis. Didžiausia vertybė – siluetas, puikiai atrodo net ir žiemos pabaigoje. Lapai gražūs, dideli, tad piktžolėms faktiškai neįmanoma nustelbti šio augalo. Maksimum dekoratyvumo, minimu priežiūros – ko dar norėti iš augalo? 🙂

Phlomis tuberosa 'Amazone' - Copy

Drėbūnas (Sporobolus heterolepis) – bene mėgstamiausia mano dekoratyvinė žolė, net nežinau, kaip be jos išgyvenau tiek metų 🙂 Gražių, siaurų lapų keras, ažūrinis žydėjimas, lengvas kalendros kvapas. Šioks toks minusas – gana lėtas augimas. Įspūdingiausiai atrodo jau nemenki kerai, kokių 4-5 metų, priklausomai nuo augimo sąlygų, tad pilno grožio tenka palūkėti. Labai gražiai atrodo, auginamas masyvu.

Drėbūnas, Kristofo česnakas

Nebuvo lengva išskirti tuos dešimt 🙂 už borto liko daug labai gerų augalų. Bet dešimt, tai dešimt. Žiūrėkime, kiek iš jų bus sąraše dar po penkerių metų..

O pabaigai radau nuotrauką, kur matosi net keletas favoritų bei jų kolegų, per plauką nepakliuvusių į dešimtuką: pirmame plane – Salvia Serenade, Achillea Coronation Gold (tvirtas favoritas), antrame plane – Eryngium Big Blue (kairėje) ir keras dar nežydinčio Achnatherum calamagrostis; už jų – Cirsium rivulare Atropurpureum. Už kraujažolės kyšo dar viena zunda Big Blue, ir keletas kerų Phlomis tuberosa Amazone.

IMG_7811 - Copy

 

 

 

2018… Ar jūs optimistiški?

Tiek metų pabaigoje, tiek kitų pradžioje įprasta ‘skaičiuoti viščiukus’ bei rikiuoti norus bei svajones naujai prasidėjusiems metams. Na, mano nuomone, pernelyg gili retrospektyva nėra gerai – surinkome patirtis, išmokome pamokas, suvirškinome, ir, kaip sako Rytų kaimynai , проехали..

26168618_10156173878581454_6411081674364947297_n

Tradicinės naujametinės rezoliucijos – na, žinote, mesiu svorį, pradėsiu sportuoti, mažiau vartosiu to, daugiau ano – neįdomios, ir, kaip žinia, ilgiau sausio dažniausiai netrunka 🙂 ir bet kokiu atveju, aš jų ėmiausi jau gerokai iki besibaigiant 2017-iesiems.

Tad belieka svajoti ir dėliotis ateitį, be abejo, kiek tai yra mūsų valioje. Taip, sako, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi, bet… patinka man šis paveikslėlis, kuris ir pernai šiuo laiku klaidžiojo Facebook’e. Banalu, bet tiesa – sodinkime gėles, ir atneš tie atėję metai žiedų.

Man šie metai nusimato darbingi ir įtempti. Be senų veiklų – želdynų dizaino, augalų pardavimų, konsultacijų – išbandysiu dar keletą.

Vienas įvykis, kurio labai laukiu –  rugpjūčio mėnesį įvyksiantis Olandijos sodų turas, kuriame aš būsių kelionės vadove. Kas yra dar smagiau – labai galimas dalykas, turų bus ne vienas 🙂 kadangi šiuo metu, girdėjau, besidomintys jau nebetelpa ir dvejose grupėse. Taip, atsakomybė irgi didžiulė – tačiau kur jau kur, bet Olandijoje jaučiuosi kaip savo antruose namuose, ir galiu pažadėti – identifikuosiu 99,99% žolinių daugiamečių augalų 🙂

Kelionės metu apžiūrėsime ne vieną vertingą ir įdomų sodą ar augyną – maršrutą sudėliojau iš žinomų, patikrintų vietų, kuriose esu buvusi ne po vieną kartą. Bet kulminacija daugeliui keliaujančių, ko gero, bus Piet Oudolf sodas Hummelo kaimelyje. Yra didelė tikimybė, kad tai paskutiniai metai, kai šis sodas atviras lankytojams, tad reikia skubėti naudotis proga (štai dokumentinio filmo apie Piet Oudolf treileris, tikras malonumas akims).

Piet Oudolf sodas.

Buvo laikai, gale šio lauko bangavo tos ikoniškos kukmedžių bangos, kurios iki šiolei klajoja po internetą – seniai jų jau nebėra… Tačiau sodas dėl to netapo mažiau gražus ar lankomas

Apie šį bei kitus sodus, kuriuos aplankysime, dar rašysiu – man nuomone, iš kelionės galima maksimum išspausti tik tuomet, kai keliaujantis ir pats yra pasidaręs ‘namų darbus’.

Taip, kas dar čia numatyta šiemet. Po 15 metų mano sodo egzistavimo botaninės kolekcijos pavidalu atėjo metas jam transformuotis į sodą. Įdomus procesas, nes atvirkštinis – paprastai pirmiausiai kuriama sodo struktūra, o tuomet tik ji užpildoma augalais. Tačiau taip jau būna su tais augalų kolekcionieriais – pirma kaupiami augalai, po to galvojama, kur juos sukišti, na o paskiausiai – kaip visam tam gaivalui suteikti formą ir struktūrą 🙂 Galima, aišku, būtų sakyti – vaikai, tik nedarykite to namie – tačiau taip jau veikia tas augalų maniakų mechanizmas, ir nieko čia nepakeisi.

Pirmi žingsneliai jau įvyko pernai, bet darbų dar oj kiek laukia. Ir nors tie patys Rytų kaimynai sako ломать, не строить, čia yra ta sritis, kai naikinti užima žymiai ilgiau nei kurti. Tad pavasariui atlingavus, vėl bandysiu pasitelkti savanorius… Labai norėtųsi surasti vieną ar du ‘pameistrius’, kurie norėtų, dirbdami kartu, mokytis apie augalus ir jų derinimą. Nes su augalais reikalas yra paprastas – perskaityti ir atmintinai išmokti galima šimtus knygų, bet deje, deja… tik juos sodinant, dalinant, persodinant, stebint galima juos iš esmės pažinti. Tad jei kas norėtų – pirmyn, rašykite, tarsimės, derinsimės 😉

IMG_8187 - Copy

Nuotrauka – Aistės Pranckevičienės

Na, o kad procesas nebūtų visai chaotiškas, tai nusprendžiau stumtis pirmyn planingai, t.y. su projektu. Projektą darysiu pati, tad tuo pačiu nusprendžiau ir mokslus atitinkamus baigti 🙂 Sakiau, kad metai bus kiek užimti, ar ne ? 🙂

Kas dar… ne viena dešimtis sėklų laukia, kol aš teiksiuosi jas susėti. Sėklų ir pati esu sukaupusi iš visokių kelionių, ir gavusi iš kolegų, ir, kaip ir priklauso tokiu, metu, užsisakiusi iš sėklų pardavėjų.

Na, ir ne paskutinėje eilėje… tikiuosi, kad mano tinklaraštis šiemet kaip feniksas pakils iš pelenų 🙂 savaime neprisikels, bet aš nusiteikusi padirbėti.

Tai lyg ir tiek apie darbus – neišsamus čia sąrašas gavosi, bus ir daugiau tos veiklos. Yra dar ir svajonių, kaip ir viskas pas mane, su augalais susijusių – bet apie jas patylėsiu, nes, kaip žinia, jos mėgsta tylą 🙂

Kalėdos Longvudo soduose Pensilvanijoje

Longvudo sodai (Longwood Gardens) Pensilvanijoje, JAV yra plačiai žinomi pasaulyje – kasmet čia apsilanko virš milijono lankytojų. Visiems maga savo akimis pamatyti tuos negirdėtus dalykus, kurie čia daromi augalams. Chrizantemos, milžiniškais kamuoliais kabančios nuo stiklinių oranžerijos sodų… kukmedžiai, suformuoti į daugiaaukščius žalius vestuvinius tortus…. budlėjos, paverstos skėčių formos medžiais.

IMG_0739 - Copy

Kaskart lankantis Longvudo soduose, vieną dalyką tenka pripažinti – čia jie tikrai moka daryti šou.  Tačiau tarp jų visų kalėdinis šou visgi išlieka Longvudo renginių karaliumi. Tai bene vienintelis renginys čia, kai reikia įsigyti bilietus konkrečiam paskirtam įėjimo laikui, nes šiaip tesiog išdygus prie įėjimo, vidun galima ir nepatekti.

Be abejo, pats parkas gausiai dekoruotas amerikietiška tradicija – lemputėmis apvynioti medžiai, ežere plūduriuojančios eglutės, medžiuose kyburiuojančios snaigės, žibančios lempučių dekoracijos. Tačiau tik atsidūrus oranžerijoje, supranti, kodėl Longvudo Kalėdos yra toks gausiai lankomas renginys.

Dekoro gausa tokia didelė, kad lyg ir galima būtų teigti – gal kiek perdaug? Bet viskas daroma su tokiu subtilumu, elegancija, spalvų bei faktūrų žaismu, išradingu augalų panaudojimu, kad pasijunti lyg atsidūręs pasakoje. Ir išeini tikrai pakylėtas kalėdinės dvasios ir noro bent daleleę matyto reginio atgaminti namuose.

Nestebina tradicinių kalėdinių spalvų dominavimas – žalia, raudona ir balta. Ne ką mažiau naudojamas kitas derinys – sidabrinė ir visokių atspalvių mėlyna.

Puansetijos

Ko gero, tokiu metų laiku visai nestebina, kad oranžerijoje dominuoja tradiciniais kalėdiniais augalais tapusios puansetijos. Šiemet sales ir galerijas puošia 1600 vazonų, krepšelių bei medelių, pasidabinusių raudonais, rožiniais, oranžiniais, baltais bei margais lapais. Prieš nusprendžiant, kurie kultivarai bus tinkami puošti oranžerijai, keletą metų prieš tai jie būna skrupulingai testuojami.

IMG_0764 - Copy

Kad šie augalai atrodytų puikiai bei pražystų laiku, rūpinasi 3 sodininkų komanda. Kaip žinia, puansetijos yra trumpos dienos augalai – jiems pražysti būtinas tam tikras šviesos rėžimas (trumpos dienos ir ilgos naktys). Be to, jos gana kaprizingos – reikia atitinkamai tręšti bei laistyti, reikalinga tam tikra temperatūra. O kur dar ūglių skabymas, kero formavimas, savalaikis persodinimas į didesnius vazonus, kova su kenkėjais bei ligomis?

Didžioji dauguma puansetijų Longvudo soduose prasideda nuo liepą įšaknydinto auginio, ir jau Padėkos dienai (lapkričio paskutinis ketvirtadienis) spalvingi augalai puošia oranžeriją. Šiemet gausiausiai naudota keletas veislių – ‘Santa Claus Red’, ‘Orange Spice’, ‘Red Glitter’. O tuo tarpu šiltnamiuosi jau bandomos 12 naujų veislių kitių metų Kalėdoms. Kas žino, gal kam pasiseks pamatyti jas gyvai?

Vainikai

Dar vienas puikus kalėdinio dekoro pavyzdys – vainikai. Ir Longvudo soduose suvoki paprastą dalyką – ogi tai, kad jie nebūtinai turi būti daromi iš spygliuočių šakų. Viskas tinka: medžių šakelės, džiovinti lapai, konkorėžiai, spalvingos uogos, sudžiūvę hortenzijų žiedynai. Aišku, koks tuzinas ar šimtas spalvingų burbulų tikrai padeda sukurti kalėdinę nuotaiką.

IMG_0590 - Copy

Eglutės

Na, spygliuočių kaip kalėdinių eglučių panaudojimu nieko nenustebinsi. Longvude galima pamatyti visus juos – egles, kėnius, kadagius, pušis. Gražu, kad kaip ir priklauso botanikos sodui, jų puošybai naudojamos gyvos detalės: eglės puošiamos puansetijomis, kadagiai stiebiais iš melsvų eraičinų kilimų. Įdomios ir eglutės, papuoštos rankų darbo žaislais – megztomis detalėmis, stiklo vitražais, sausainiais.

Tačiau išradingumu labiausiai stebina eglės, suformuotos iš gyvų augalų. Labai daili pasirodė melsva eglutė iš bromelijinių augalų. Puošnios kompozicijos gaunasi iš daugybės sukulentų, tilandsijų, orchidėjų.

IMG_0835 - Copy

Tačiau, mano akimis, pati įdomiausia eglė visgi papuošta ne oranžerijoje. Lauke, šalia ežero auganti palyginti kukliai išrodanti eglutė gausiai apkabinėta dekoracijomis, kurios skirtos paukšteliams bei smulkiems gyvūnėliams – karoliai iš džiovintų uogų bei razinų, sausų augalų puokštelės su daugybe sėklyčių, traukais aplieti iš karklo šakelių susukti rutuliai, valgomais dalykėliais dekoruoti moliūgai. Ir netikėčiausia detalė – nedidelės beržo pliauskelės, prigręžiotos skylučių, o į jas pripilta taukų bei sėklų mišinio. Ir gražu, ir naudinga. Idėja, tikrai verta kopijavimo.

 IMG_0618 - Copy

Galiu pasakyt tiek – yra Kalėdos, ir yra Kalėdos Longvudo soduose 🙂 Būtų netgi smalsu sužinoti šio Kalėdų šou sąmatą, manyčiau, prilygsta kokios trečio pasaulio šalies metiniam biudžetui 🙂 Garantuotai, vienas iš tų reginių, kuriuos tikrai verta pamatyti bent kartą gyvenime.

Būtent, reikia pamatyti, nes žodžiais čia nenupasakosi 🙂 Ir dargi net nevėlu pasiskolinti kokią vieną kitą idėją!