Mus rodė…

Jei kas nematėte, daug labai gražių mano sodo kadrų galima pamatyti štai čia.

Na, ir išgirsti, ką gero turiu pasakyti apie natūralistinį želdinimo stilių, P.Oudolf’ą ir t.t., ir t.t. 🙂

Ką pamatyti Olandijoje?

Tiems kas neseka manęs Facebook’e, ir neskaito ‘Rasų’ žurnalo…

Vieniems Olandija – ‘olandiškos bangos’ namai; kitiems – skintų bei vazoninių gėlių šalis. Dar yra tulpės, klumpės ir malūnai.

O iš tikro augalų bei sodų mylėtojams yra labai daug visko įdomaus. Man asmeniškai teko laimė tai pamatyti kartu su Carex Tours ir nedidele sodų mylėtojų grupe iš įvairiausių šalių. Carolyn Mullet organizuojamas keliones galiu rekomenduoti iš visos širdies – ji pati yra kraštovaizdžio dizainerė ir šiaip faina, smarki moteriškė su 1,5 mln gerbėjų Facebook’e. Kelionių tvarkaraštis labai intensyvus, pamatėme gerokai daugiau nei išvardinta šiame rašinyje. Pasakysiu tiek – net man, maniakei augaliniuose dalykuose, po savaitės jau norėjosi namo, per ausis ir akis jau varvėjo įspūdžiai ir vaizdai.

Bet, be abejo, galima ir patiems organizuotis panašias keliones. Aš pati ne kitaip pirmą kartą apžiūrėjau Olandiją, na, dalį jos. Aišku, yra sodų, kurie yra privatūs, ir pavieniai asmenys ten nepatenka. Net jei jūs labiausiai domitės natūralistiniu želdinimu, siūlyčiau neaplenkti tokių vietų kaip Palais Het Loo – tai padeda geriau suprasti kai kuriuos natūralistinio stiliaus niuansus, pavyzdžiui, olandų silpnybę griežtai karpytoms gyvatvorėms 🙂001 002 003 004

Natūralistinio stiliaus želdynas pavėsyje

Vesdama seminarus, pastebėjau tokį dėsningumą – dauguma dalyvių natūralistinį želdyną įsivaizduoja kaip saulėtą, spalvingą žiedų/dekoratyvinių žolių jūrą. Ot ir nebūtinai 😉

Štai puikus pavėsinio želdyno pavyzdys iš Mt.Cuba centro Delavaro valstijoje, JAV. Tokiame tankiame želdyne nebus lengva sėtis jokiai piktžolei. Dalyvių čia yra keletas, bet akivaizdžiausi du – skėstašakis astras (Sympyotrichum divaricatum; Aster divaricatus) ir pensilvaninė viksva (Carex pensylvanica)

©Rasa Laurinavičienė

©Rasa Laurinavičienė

Skėstašakis astras (Sympyotrichum divaricatum; Aster divaricatus) – kuklus, bet nepaprastai vertingas augalas, kuris, skirtingai nuo daugelio astrų, puikiai tinka auginti pavėsyje. Plečiasi atžalomis, tačiau ne itin agresyviai. Žydi vasaros antroje pusėje, nušviesdamas pavėsį smulkiais baltais žiedeliais.  Nusipelno žymiai didesnio dėmesio. Atkreipkite dėmesį į juosvus stiebus – delikati, bet efektinga smulkmena. Labai gražiai dera su daugeliu pavėsio augalų: melsvių, juodžolių, paparčių, ir t.t.

©Rasa Laurinavičienė

©Rasa Laurinavičienė

Žydintis skėstašakis astras.

©Rasa Laurinavičienė

©Rasa Laurinavičienė

Labai šiuo atveju tinka ir pensilvaninė viksva (Carex pensyvanica). Atrodo, augalas kuklus ir paprastas, tačiau bene labiausiai mane apžavėjęs per visus metus, praleistus JAV. Labai jau dailus, nereiklus ir naudingas. Norite auginti? hmm… kol kas turiu nuvilti. Sėklų įsigyti Europoje rasti nėra lengva. Tačiau aš tikiuosi šį augalą augnti ateityje, tame tarpe ir pardavimui. Labai jau dailūs šios viksvos deriniai su plačialapiais pavėsio augalais 🙂

Ir apskritai, viksvos (Carex) nusipelno žymiai žymiai didesnio dėmesio. Tai didžiausia rūšių skaičiumi augalų gentis Lietuvoje, o kiek mes jų matome želdynuose? Tik keletą spalvingesnių rūšių, kurių dauguma kilę iš Azijos.

Carex pensylvanica, ©Rasa Laurinavičienė

Carex pensylvanica, ©Rasa Laurinavičienė

Namie…

Na ką, ir štai aš namuose, Lietuvoje… Mažai rašiau tinklaraštyje pastaruosius metus – laiko Amerikoje negaišau, įspūdžius ir patirtis gėriau lyg kempinė. Nuvairavau kokį 30 000 km, labai daug pamačiau, parsivežiau tūkstančius nuotraukų. Bus ką veikti rudenį bei žiemą 🙂 tiek visko perkratyti, sutvarkyti ir pasidalinti su ištikimiausiais tinklaraščio skaitytojais…

Nors Ameriką išmaišiau skersai ir išilgai, pamečiau skaičių botanikos sodų, visgi laukinės Lietuvos morkos man iki šiol yra vienos iš nuostabiausių augalų 🙂

IMG_4426

Apie japoniškiausią už Japonijos ribų japonišką sodą :)

Tuo atveju, jei nespėjote įsigyti ‘Rasos’ žurnalo…

Šis japoniškas sodas tikrai nepaprastas. Labai gelbėja tai, kad Portlando klimatas ypač drėgnas, tad samanos auga be ypatingo žmogaus įsikišimo. Vienas bėda – pamačius tokį sodą (beje, japoniškiausias už Japonijos ribų, yra pačių japonų vertinimu, o Portlande yra labai didelė jų bendruomenė), visi kiti atrodo gerokai mažiau įspūdingi…

10-15 10-152 10-153

Pavasaris Vašingtone, DC

Jis jau čia, kuris laikas. Ir labai nepatikimas… Kelių savaičių bėgyje buvo ir 27 C, ir 0 C. Vakar žadėjo sniegą – pas mus jo nebuvo, bet labiau į rytus – prašom. Ir kas, kad magnolijos jau į pabaigą.. vyšnios pradeda žydėti visu gražumu – jų žydėjimas čia, DC, yra labai rimtas reikalas, vienas iš didžiausių turistinių renginių… kiek girdėjau, žmonių kaip per Kaziuko mugę 😀

Na o mes, kaip tyčia, ryt į kitą Amerikos pusę traukiam, laukinių gėlių Mirties slėnyje vaikytis, po kanjonus palaigyti, po sekvojomis pasėdėti. Tikiuosi rasime dar tų vyšnių grįžę…

Kaip iš kokio japoniško haiku - mėnulis ir vyšnia :)

Kaip iš kokio japoniško haiku – mėnulis ir vyšnia 🙂

Prunus OKAME (aš taip manau)

Prunus OKAME (aš taip manau)

Cornus mas

Cornus mas

Cornus mas

Cornus mas

IMG_1389 IMG_1392

Magnolia x soulangeana

Magnolia x soulangeana