Žymų Archyvai: Achillea

Geriausių daugiamečių žolinių augalų dešimtukas 2.0

Neseniai aptikau, kad rašinį apie geriausių daugiamečių žolinių augalų dešimtuką parašiau lygiai prieš 5 metus, ir jis pasirodė buvęs vienu iš populiariausių mano tinklaraščio rašinių. Štai čia originalas.

Tokios apvalios datos paskatina perkratyti mintis galvoje – įvertinti, ko išmokai per tą laiką, ką peržiūrėjai ar atsisakei. Tad jūsų dėmesiui, geriausių daugiamečių žolinių augalų dešimtukas, versija 2.0. Summa summarum, kažkas išlaikė savo pozicijas dešimtuke, o kai kas atsisveikino su juo (pasirodo, tokių yra daugiau). Natūralu, juk ir naujų augalų per tą laiką išbandžiau ne vieną šimtą, ir selekcininkai nesnaudė tą laikotarpį.

General - August

Pagal ką rinkausi augalus dešimtukui? labiausiai pagal tai, kiek ilgai jie ‘dirba’ sezono metu, t.y. išlieka vienaip dekoratyvūs. Ne paskutinėje eilėje ir vienų ilgaamžiškumas, kitų – architektūriškumas, o dar trečių – sugebėjimas žydėti iki nukritimo (kartais, tiesiogine to žodžio prasme). Aišku, lengviau būtų surinkti dvidešimtuką 🙂 tad shortlist‘as yra gal tris kartus ilgesnis už sąrašą… Tačiau šiai dienai, kai turiu želdinimo projektą, šie augalai būtų pirmiausi, kuriuos svarstyčiau (jei dirvos tipas/šviesos kiekis tinkamas)

IMG_9635 - Copy

Nuotrauka labai jau meniška, daryta jau rudenį 🙂 bet čia yra net trys mano favoritai: drėbūnas, Sporobolus heterolepis, virblė, Achnatherum calamagrostis, bei gumbenė, Phlomis tuberosa Amazone. Zunda Big Blue čia irgi nepamaišytų 🙂

Taigi, pradedame:

Astrancija (Astrantia) – per tuos 5 metus mano karšti jausmai šiai genčiai nei kiek neišblėso. Sunku sugalvoti daugiametį žolinį augalą, kuris žydėtų ilgiau (jei tik pakanka drėgmės, ko pastaraisiai metais netrūko). Ir nors Roma išlieka sena gera klasika, mėgstamiausia man tapo veislė White Giant – dideli žiedai, labai ilgas žydėjimas, na, ir ūgis nemažas. Spėju, po dar penkių metų ji vis dar bus mano dešimtuke.

Astrantia 'White Giant' - Copy

Korėjinis lendrūnas (Calamagrostis brachytricha) – neseniai, tvarkydama nuotraukas, pastebėjau, kad pirmą kartą šią dekoratyvinę žolę pamačiau prieš gerą dešimtį metų, Frankfurto Palmengarten. Ten ir sėklų pasirinkau, tuomet net nežinodama, kas per augalas – toks jis man gražus pasirodė. Teisingai sako, reikia klausyti širdies 🙂 jis vis man dar labai gražus. Nors jo pikas nėra itin ilgas, bet rugsėjo be korėjinio lendrūno neįsivaizduoju. Nors, nors… auginu ir konkurentą, lendrūną Mona – puresniai žiedynais, gerokai platesniais ir gelsvesniais lapais. Tokią drėgną vasarą, kaip ši, reikia pastebėti – Mona lapai dekoratyvesni, toks prašmatnus fontanas. Hmm… laikas parodys, ar neišstums ji savo paprastesnio pusbrolio, bet kažkaip nemanau 🙂

Korėjinis lendrūnas

Gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) – išlaikė savo pozicijas sąraše… nors abejonių turėjau. Paėmus pavienį augalą – gal ir nieko ypatingo. Nužydėjęs nėra itin dekoratyvus, kai kurios veislės dar ir sėjasi kaip biesas. Tačiau gėlyno be jo irgi neįsivaizduoju – greitai auga, ankstyva ir intensyvi spalva, atspalvių pasirinkimas. Kuri geriausia? priklausomai nuo poreikio: Caradonna – intensyvi spalvos ir labai vertikalaus, charakteringo silueto; ‘Blauhugel’ – puiki alternatyva levandai, šviesi melsva ir auga labai tvarkingu apvalainu keru; labai žavi Serenade – dulsva violetinė žiedų spalva, o lapai pavasarį su tamsiu atspalviu. Labai mėgstu Violeta Klose – daug kuo panaši į Mainacht, bet nužydėjusi atrodo geriau, nes stiebai ir pažiedės tamsūs. Jan Spruyt mėgstu dėl didelio ūgio (tinka skynimui) ir vėlesnio už kitas veisles žydėjimo.

Gojinis šalavijas 'Caradonna', liatris

Kraujalakė (Sanguisorba) Red Thunder – manau, kad šita ir po penkių metų vis dar bus dešimtuke. Auginate ir nematote nieko ypatingo? nenuostabu, gali būti, kad auginate ‘apsišaukėlį’. Aš irgi eilę metau auginau kraujalakę tokiu pavadinimu, ir niekaip nesupratau, kuo ji tokia ypatinga. Kol negavau originalaus Piet Oudolf augalo. Koks jis? stambūs, blizgūs lapai, gana vėlyvas žydėjimas, labai intensyvi žiedynų spalva, jų itin gausu. Yra ir kitų puikių kraujalakių, žydinčių kitu laiku ar kitos formos žiedynais. Yra net veislių, kurios man labiausiai patinka tvarkingais stiebais ir lapais. Visgi puikios jos, tos kraujalakės 🙂

IMG_0839 - Copy

Virblė (Achnatherum calamagrostis) – nebandžiau jos sodinti molingoje dirvoje, tačiau mano priesmėlyje ji klesti. Taip, šlapesnę vasarą gali išgulti, bet man asmeniškai tai nekliudo. Nesugalvoju kitos daugiametės dekoratyvinės žolės, kuri greituoju būdu želdynui suteiktų atmosferą a la pajūrisStipa tenuissima labai gražu, tačiau pas mus nežiemoja – tad virblė man yra second best.  Dalintis ne itin mėgsta, ypač jaunesni augalai, bet sėklomis – be problemų, jei jūs nieko prieš pikiuoti tuos ‘plaukus’ 🙂

Ašuotė Achnatherum calamagrostis

Ežiuolė (Echinacea) Leilani – praeitame dešimtuke buvo veislė Fatal Attraction. Ji vis dar man labai patinka, nors kitoje veislėje, Summer Cloud, matau kai kurių privalumų. Tačiau augumu, žydėjimo gausa, ilgaamžiškumu man kol kas nei viena neprilygo Leilani. Taip, ji geltona, kas kai kurių žmonių akimis yra minusas, tad ne visuose želdynuose ji tinka. Bet jei spalviškai dera, labai rekomenduoju.

IMG_8801 - Copy

Zunda (Eryngium) Big Blue – visuomet mėgau zundas, bet jau ši veislė man pati pačiausia. Graži nuo to momento, kai išsprogsta lapai – jie gana dekoratyvūs. Žiedynai iš pradžių skleidžiasi sidabriniai, ilgainiui mėlynuodami iki gana intensyvios spalvos. Ir netgi rudenį jie vis dar dekoratyvūs, kadangi palyginti atsparūs vėjui bei lietui. Spėju, ateis laikas, kai mano sode ši veislė augs šimtais.

Zunda 'Big Blue', ašuotė Achnatherum calamagrostis

Žiognagė (Geum) Mai Tai – per pastaruosius penkis metus žiognagės labai išpopuliarėjo. Ir anksčiau buvo keletas žinomų veislių, bet dabar jos pasipylė kaip iš gausybės rago. Vienos geresnės, kitos gana neįdomios. Bet Mai Tai yra puiki – sparčiai auga, lapai gražūs jau nuo ankstyvo pavasario, žydi anksti bei gausiai, spalva labai maloni rausvai persikinė ir prie visko tinkanti.

Žiognagė 'Mai Tai' Gegužės pab.

Gumbenė (Phlomis tuberosa) Amazone – labai įspūdingas bei nereiklus augalas. Žydėjimas – gal mažiausiai įdomi šou dalis. Didžiausia vertybė – siluetas, puikiai atrodo net ir žiemos pabaigoje. Lapai gražūs, dideli, tad piktžolėms faktiškai neįmanoma nustelbti šio augalo. Maksimum dekoratyvumo, minimu priežiūros – ko dar norėti iš augalo? 🙂

Phlomis tuberosa 'Amazone' - Copy

Drėbūnas (Sporobolus heterolepis) – bene mėgstamiausia mano dekoratyvinė žolė, net nežinau, kaip be jos išgyvenau tiek metų 🙂 Gražių, siaurų lapų keras, ažūrinis žydėjimas, lengvas kalendros kvapas. Šioks toks minusas – gana lėtas augimas. Įspūdingiausiai atrodo jau nemenki kerai, kokių 4-5 metų, priklausomai nuo augimo sąlygų, tad pilno grožio tenka palūkėti. Labai gražiai atrodo, auginamas masyvu.

Drėbūnas, Kristofo česnakas

Nebuvo lengva išskirti tuos dešimt 🙂 už borto liko daug labai gerų augalų. Bet dešimt, tai dešimt. Žiūrėkime, kiek iš jų bus sąraše dar po penkerių metų..

O pabaigai radau nuotrauką, kur matosi net keletas favoritų bei jų kolegų, per plauką nepakliuvusių į dešimtuką: pirmame plane – Salvia Serenade, Achillea Coronation Gold (tvirtas favoritas), antrame plane – Eryngium Big Blue (kairėje) ir keras dar nežydinčio Achnatherum calamagrostis; už jų – Cirsium rivulare Atropurpureum. Už kraujažolės kyšo dar viena zunda Big Blue, ir keletas kerų Phlomis tuberosa Amazone.

IMG_7811 - Copy

 

 

 

Reklama

Sodinkime rudeniui

Kai pradedame mąstyti apie naują želdyną, kaip taisyklė, pirmiausia galvojame, kas žydės pavasarį, kas – vasarą, na gerai, dar astrai rudeniui 🙂 Tačiau, kaip kad šios nuotraukos rodo, orams leidžiant, grožiu galima džiaugtis iki pat žiemos. Aišku, žinant lietuvišką klimatą, čia daugiau išimtis, kad tokiu laiku dar nėra sniego, o kartais net ir saulė pasirodo… bet jei pagauni tokį momentą, sodas gali atrodyti tikrai stebuklingai… gal dar ir todėl, kad tikrai aišku – tai jau paskutiniai trupiniai ant šių metų puotos stalo…

Nors itin didelių šalnų nebuvo, net tos smulkesnės apkandžiojo daugumą augalų. Ir visgi žiedų dar matosi, o ir lapija kai kurių augalų kaip rūta žaliuoja. Kai kurie iš jų stebina savo atsparumu lengvoms šalnoms.

Štai kad ir vėlyvasis astras (Aster lateriflorus) ‘Chloe’ (ok, iš tikro Symphyotrichus lateriflorus, na, bet taip man nelimpa tas pavadinimas). Mažiausiai žinomas tarp kitų šio astro veislių, tačiau pasižymi didžiausiais žiedais. Tačiau savo rūšies pavadinimą – vėlyvasis – tikrai pateisina. Stebuklingai spėjo pilnai sužydėti, o ir lapai kokie 🙂 visiškai dar žali.

IMG_3338

Aster lateriflorus ‘Chloe’

KItas astras, kuris niekuomet nepražysta visiškai pas mus, ir dabar apsipylęs tokiais baltais, vos prasiskleidusiais žiedeliais. Tačiau žaluma puiki, tiesą sakaknt, eisiu šiandien ir susiskinsiu puokštę iš jo žiemai pasitinkti 🙂

IMG_3318 - Copy

Symphyotrichum pilosum var. pringlei ‘Monte Cassino’

Bene pats vertingiausias iš mano auginamų astrų, ir, deja, likęs bevardis. Bet čia tas atvejis, kai nesvarbu pavadinimas, bele augalas geras 🙂 Vasaros pabaigoje kai įjungia žydėjimąą, taip ir varo nepavargdamas. Fantasiškas augalas, ir keras dailios formos, ir tvirtas, ir sveikas. Ir vis dar žydi…


IMG_3336

Nemažai dar ir astrancijų žiedų įvairiose mirimo stadijose. Pukūs augalai, jei tik drėgmės nestinga. Kai kurios visai entuziastingai sėjasi, tačiau aš nesiskundžiu 😉

IMG_3355 - Copy

Astrantia ‘White Giant’ sėjinukas

Kai kurie augalai stebina visiškai žalia lapija, pavyzdžiui, epimedžiai (Epimedium). Tiesiog PRIVALU juos sodinti. Veislės nepasakysiu, kitąmet tik atsirinksiu, nes etiketė nusimetė, bet kažkas iš standartinio asortimento (šiais laikais epimedžiai ‘ant bangos’, tad egzistuoja daugybė elitinių, brangių formų).

IMG_3326 - Copy

Epimdium sp.

Nemažai augalų puikiai atrodo ir nužydėję, ypač gerame fone. Pvz., astras ‘Twilight’ (Aster macrophyllus) labai simtaiškas šioje stadijoje – ir tie pūkučiai, ir nubyrėję žiedeliai. Nežiūrint polinkio plėstis, labai labai vertingas astras. Sakyčiau, privalomas vet kuriame gėlyne.

IMG_3351

Aster macrophyllus ‘Twilight’

O šis augalas greičiausiai yra mano No.1, tapęs kaip ir firminiu ženklu – stengiuosi jį sodinti, kiek galiu. Mano kriterijai labai paprasti – maksimalus grožis, nereiklumas ir darbštumas kuo ilgesnį laikotarpį. Su šia zunda – check, check ir check.  Net lapai pavasarį, ir tie dekoratyvūs.

IMG_3333

Eryngium ‘Big Blue’

Nežiūrint to, kad ši kraujažolė žydi ryškiai geltonai (esminis minusas daugelio akyse), iš tikor ji yra vienas iš geriausių daugiamečių žolinių (žr. aukščiau išvardintus kriterijus :)). Ir tokia ji išliks iki tol, kol aš jos nenupjausiu. Sakyčiau, vienokio ar kitokio grožio 10-11 mėnesių per metus. Nėra blogai, ar ne?

IMG_3334 - Copy

Achillea ‘Coronation Gold’

Na. ir dar vienas augalas, kurio planuoju sodinti gerokai daugiau, ir jums rekomenduoju- melvenės, didelės (Molinia arundinacea) ir mažos (M. caerulea). Vėlgi, neblogai atitinka mano nemenkus kriterijus :), o jau rudeninė spalva!

IMG_3325 - Copy

Priekyje – M.arundinacea ‘Transparent’, gale – M.caerulea ‘Heidebraut’

IMG_3330 - Copy

Monarda, pasiklydusi M.caerulea ‘Heidebraut’

O štai melsvoji melvenė ‘Dauerstrahl’ pasižymi dar ir kitokiu siluetu, išsiskleidusi lyg vėduoklė. Su tokiomis spalvomis, įsivaizduojate didelį bloką melvenių? aš taip 🙂

IMG_3341 - Copy

Molinia caerulea ‘Dauerstrahl’

Oranžinė – irgi spalva

Reikia pasakyti, lietuvių skonis žydinčių augalų spalvoms yra labai labai konservatyvus. Oranžinė – antra pagal nemėgstamumą. Ko gero, net nekyla klausimų, kokia pirma? taip, aišku, geltona 🙂

OK, kai kurie geltoni atspalviai tikrai gali būti agresyvūs akiai. Bet subtilūs oranžiniai? Kiek galima ‘saugiai’ žaisti pasteliniais atspalviais, galima gi kartais pabandyti gyventi pavojingai, ar ne ?

IMG_5974 - Copy