Mus rodė…

Jei kas nematėte, daug labai gražių mano sodo kadrų galima pamatyti štai čia.

Na, ir išgirsti, ką gero turiu pasakyti apie natūralistinį želdinimo stilių, P.Oudolf’ą ir t.t., ir t.t. 🙂

Apie mus rašo…

Šį kartą Delfis…

 

Apie mus rašo…

Visuomet malonu sulaukti dėmesio 🙂

Apie japoniškiausią už Japonijos ribų japonišką sodą :)

Tuo atveju, jei nespėjote įsigyti ‘Rasos’ žurnalo…

Šis japoniškas sodas tikrai nepaprastas. Labai gelbėja tai, kad Portlando klimatas ypač drėgnas, tad samanos auga be ypatingo žmogaus įsikišimo. Vienas bėda – pamačius tokį sodą (beje, japoniškiausias už Japonijos ribų, yra pačių japonų vertinimu, o Portlande yra labai didelė jų bendruomenė), visi kiti atrodo gerokai mažiau įspūdingi…

Drömparken, Enköping

Šia parkas Enšiopingo komunoje ganėtinai svarbus kiekvienam P.Oudolf kūrybos gerbėjui. Būtent nuo jo prasidėjo P.Oudolf’o, kaip tarptautinės žvaigždės, kelias.

Šis želdynas užsodintas 1996 metais. 2002-2003 metais plotas padidintas. Reikia pripažinti, iki šiol parkelis atrodo puikiai, želdynai vešlūs, augalai gerai prižiūrėti. O tai yra labai svarbus dalykas šioje srityje – net garsiausių kraštovaizdžio dizainerių sukurti želdynai labai greitai gali pavirsti į nieką, jei jie nebus atidžiai prižiūrimi ir nuolat redaguojami.

Rožinio gaivalo dozė

Prieš kelias dienas lankiausi rožyne, kurį prieš gerus trejus metus ėmėmės kurti – rožyno šeimininkė Daiva ir aš. Visos rožės iš Sibirkos rožyno, na iš kur dar galėtų būti 🙂

Na ką galiu pasakyti – džiaugiuosi, kad ne man teks skabyti peržydėjusius žiedus 🙂

Iš visos šios rožyno istorijos norėčiau pažymėti keletą dalykų, kurie gal būt pasirodys kam nors naudingi:

– jei norite vešlaus rožyno, apsišarvuokite kantrybe. Lietuvoje rožės yra lėti augalai, ir rezultatas pradės matytis tik po kelių metų. Kaip pati Daiva sako, pirmą pavasarį po visko susodinimo, jos pačios pirma mintis buvo – ‘kažkokia nesąmonė’ 🙂

– norint tokio dydžio rožių, jas reikia rimtai dengti. Jokių ‘…tai gal aš čia biški durpėmis užpilsiu’ ar ‘… tai gal nebus šalta ateinanti žiema’. Daiva kiekvieną rudenį atsivaro mašiną eglišakių, rūpestingai dengia rožes, tai štai ir matosi rezultatas.– pasirodo, tokia pilka spalva – puikus fonas daugeliui augalų 🙂

Ir dar – fotografuoti augalus, tame tarpe ir rožes, geriau anksti ryte arba jau vakare. Arba apsiniaukusią dieną. Šios nuotraukos darytos saulėtą popietę, tad ir rezultatas kiek pablukęs.

P.Oudolf Londone: Potters Fields

Ne pats geriausias laikas lankyti ar vertinti daugiamečių žolinių augalų želdynus… bet negali juk visur apsilankyti tinkamiausiu tam momentu 🙂 tad pasinaudojau proga, ir lankydamasi Londone, nulėkiau apžiūrėti dar vieno Piet Oudolf projektuoto želdyno, Potters Fields parkelio.

Aš manau, kad vasarą, ypač antroje pusėje ten turėtų būti tikrai gražu. Daugiamečiais žoliniais apželdinta tik centrinė dalis, skvero kraštai apsodinti daugiakamieniais himalajiniais beržais.

Įėjimas į parką iš Tooley Street

Labai patiko dekoratyvinės grotelės, tokios dailios, nemasyvios. Dar daugiau – tokiu pat motyvu (ir tokia pat melsva spalva) išpaišytos ir akmeninės atraminės sienelės.

Medžių pavėsyje želia heleborai (Heleborus) ir karpažolės (Euphorbia amygdaloides var. robbiae)

Dešinėje matosi Tower Bridge bokštas

Kiek nustebino dar nenukarpyti praeitų metų augalų stiebai… bet nauji augalai jau želia sparčiai

Šis drakonas nėra nuolatinė ekspozicija 🙂 – tiesiog vyko Meksikos dienos. Nors… jei ir paliktų, tai vaizdo gal labai nepagadintų 🙂

Vaizdas iš Potters Fields link Tower Bridge

Vaizdas kitąpus upės… The City – finansų centras, kur dangoraižiai turi vardus 🙂 Kairysis – The Walkie Talkie (liet. racija), neseniai pagarsėjęs tuo, kad dėl lenktos formos taip sukoncentruodavo saulės spindulius, kad apačioje stovinčių mašinų plastiko detalės tiesiog išsilydydavo. Centre – The Cheesegrater (liet. sūrio tarka), dešiniausias – The Gherkin (liet. marinuotas agurkėlis). Tarp jų yra keletas mažesnių, pvz. postmodernizmo šedevras steam-punk stiliuje, The Lloyd’s pastatas, kuriame ir ekskursijoje sudalyvavau (apie tai – vėlesniuose postuose)

Iš kitos pusės, nuo Tooley Street – kitas architektūrinis stebuklas, The Shard (liet.šukė), kurio viršuje yra stebėjimo aikšelė, esanti bene dukart aukščiau už visas kitas stebėjimo aikšteles Londone.

Savaitgalis Dubline

Gal ir ne pats geriausias laikas augalinei kelionei, jei tai nėra kelionė į kitą pusrutulį, kuriame vasara artėja į pabaigą. Na bet kas lieka daryti, jei mokymai organizuojami būtent tokiu laiku, kai kraštovaizdžio dizaineriai, augintojai ir šiems prijaučiantys dar nėra iki ausų paskendę darbuose.

Tad savaitgalį sulaksčiau į Airijos GLDA (Sodo ir kraštovaizdžio dizainerių asociacijos) organizuotą seminarą apie natūralistinio apželdinimo perspektyvas ‘The New Perennial Movement: Transient Trend or Adaptable Style’. Ką galiu pasakyti – buvo nuspręsta, kad natūralistinio apželdinimo  perspektyvos šviesios, ir net labai 🙂

Buvo keletas labai įdomių lektorių… Labiausiai sužavėjo Keith Wiley (filmuką apie jį ne taip seniai buvau įdėjusi čia). Puikiai sugeba kalbėti, labai gilios augalų žinios (ko filmuke nelabai įžvelgsi, nes, matyt, lotyniški pavadinimai do not make for a good TV) ir visa apimanti aistra visiems augaliniams dalykams.

Patiko pasiklausyti Patrick ir Sylvie Quibel iš Le Jardin Plume, apie kurį esu rašiusi praeitą rudenį čia. Gaila, kad pasakojo prancūziškai, o vertimas vyko maždaug santykiu 5:1 (5 prancūziški sakiniai prie vieno angliško). Bet kadangi apie šį sodą informacijos nėra daug, įdomu buvo išgirsti daugiau detalių, kas kur auga, kaip buvo kuriamas sodas, ir pan.

Taip pat išgirdome astringą paskaitą iš Thomas Rainer, amerikiečio, rašančio puikų blogą GROUNDED DESIGN, didelę dalį savo darbinio gyvenimo praleidusio, dirbant su James van Sweden ir Wolfgang Oehme. Jei šios pavardės nieko nesako – tai kraštovaizdžio architektai, prieš keletą dešimtmečių JAV pradėjusių daugiamečių žolinių augalų revoliuciją.

All in all, gerai praleista diena, puiki seminaro organizacija. Nustebino žmonių kiekis, dalyvavo arti 200 žmonių

Dubline anksčiau buvusi nebuvau, tad botanikos sodą Glasnevine teko aplankyti vos ne privaloma tvarka 🙂 Gal ir ne pats geriausiai laikas tam tikslui, bet tikrai nesigailiu apsilankiusi, ir labai norėčiau grįžti kada vasarą. Botanikos sodas nemokamas lankytojams, bet sutvarkytas itin gerai – viskas labai prižiūrėta, sutvarkyta, išlaižyta, suetiketuota (ko dažnai pasigendu botanikos soduose, parduodančiuose bilietus).

Aišku, su Airijos švelniu klimatu ir šiuo metu yra žydinčių augalų:

Chaenomeles speciosa SIMONII

Erantis hyemalis kilimas

Petasites fragrans ir narcizai – puikus intermingling pavyzdys 🙂

Garrya elliptica

Nepaprastai gerai užlaikytas senas, karalienės Viktorijos laikų ketinis šiltnamis. Aš tokio irgi norėčiau – ne augalams gyventi, o sau 🙂 Pažiūrėkite, koks detalių grožis:

Na, ir augalai užlaikyti neprastai – veši palmės, bananai, sumedėję paparčiai

Dicksonia antarctica

Bet labiausiai tai šitas apsilankymas užvedė ant minties, kad juk kitu laiku ir neįvertintume subtilaus medžių grožio, kurį paprastai slepia lapija ir žiedai – jų žievės…… plikų kamienų bei šakų grafikos

Magnolia soulangeana LENNEI

Cornus alba AUTUMN FIRE

Šarkos portetas tarp visterijos kamienų

Zelkova carpinifolia

Ir dar viena mintis – kodėl taip sunku Lietuvoje įsigyti daugiakamienių medžių? Juk kokia puošmena, tiek žiemą, tiek ir vasarą…

Žinutė metų sandūroje

Besirausdama interneto platybėse vakar, aptikau štai šį įdomų filmuką. Apie vieną naujesnių įdomių natūralistinio pobūdžio želdynų Anglijoje ir šiek tiek (o gal ir kiek daugiau) išprotėjusį jo kūrėją, Keith Wiley 🙂

Filmukas man patiko, duoda peno įvairiems apmąstymams – ir apie sodo kūrimą, ir šiaip, apie gyvenimą. Yra ko pasimokyti, yra ir ko NEsimokyti 😉 Tad trumpas perspėjamasis žodis…Jei ką šis filmukas užves ant panašaus įkvėpimo sėst už ekskavatoriaus vairo ir eiti tiesiog rausti savo sklypą, be konkretaus plano ir biudžeto, atminkite, kad čia veikia žmogus su 25 metais patirties augalų pasaulyje, ir savo sodo viziją jis turi kažkur galvoje. O tam reikia daugelio metų hands-on darbo su augalais, ir tam tikro sugebėjimo įsivaizduoti erdvę, kuris net ne visiems profesionalams yra būdingas. Tiesiog skirtingi žmonės skirtingai suvokia erdvinius dalykus.

Tačiau labiausiai visgi man šitas filmas patiko tokia ass-kicking nuostata, kad net niūriausiose gyvenimo situacijose galima daug ką pakeisti, jei tik turi galvoje viziją, kad ir labai trenktą, ir dideli dideli norą tiesiog dirbti, savęs negailint. Nes if not now then when? Tad tokia įkvepianti žinutė metų sandūroje 🙂

Keith Wiley WILDSIDE

PS Jei kam neišeina atsisiųsti, parašykite man, persiųsiu el.paštu

Rudeniniai Olandijos sodai IV. Tuinen van Appeltern

Besibaigiant metams, reikia grąžinti paskutinę skolą 🙂 Liko neatraportuotas dar vienas įdomus objektas, Appelterno sodai Olandijoje. Nors metai iš metų lankausi Olandijoje, ir netgi tame regione, tik šiemet prisiruošiau čia apsilankyti. Tai milžiniškas sodo idėjų parkas – apie 23 ha ploto, virš 200 parodinių sodų – tad laiko jam reiktų skirti maždaug dieną.

Čia galima pamatyti daug dalykų: gražių ir nelabai, klasikinių ir labai modernių. Daug kas labai patiks, kai kas visiškai nepatiks, tačiau idėjų pasisemti tikrai galima 🙂 Tokiose vietose man visuomet labai idomu, kaip finansuojamas išlaikymas. Vien įvairiausių gyvatvorių kilometrai – ir dauguma jų nukarpytos, kaip ‘britva’ nupjautos… Tad nuvažiuoti kokį kartą tikrai verta. Žiūrim 😉

Viskas, ko galima tikėtis olandiškame sode – gyvatvorės, karpyti krūmai, daugiamečiai žoliniai augalai, reljefiškos vejos salelės (nematėte naujausio P.Oudolf darbo Hauser & Wirth?) ir kiek trenktos sodo skultūros, šiuo atveju kažkoks kimštas zuikis 🙂Čia ne sodo skulptūros, batai yra patys tikriausi 🙂

Spalvotas stiklas, miskantai ir raudonlapio buko gyvatvorė

Labai įdomi idėja – svyruoklinis medis iš penkialapio vinvyčioRudeniškas vaizdelisSodo skulptūra iš išplautos medienos (driftwood)Jei medis numirė, nebūtina jo kirsti, galima ir nudažyti 🙂 Raudonlapio buko, miskantų bei surūdijusios sienos dermė. Gražu… Įdomi detalė – ryškios kėdės gerai dera prie žydinčios rūgties, Persicaria amplexicaulis Nužydėjusios rudeninės plukės atrodo ne blogiau nei žydinčios

Idėja, kurios pasigendu mūsų botanikos soduose – įvairių gyvatvorių, tinkančių auginti tame regione, pavyzdžiai. Man prireikė kelių metų, kol apsisprendžiau, ką sodinti neaukštai visžalei gyvatvorei. Sodo skultūra, apkarstyta plastmasiniai kibirais – optional 🙂 Reikia pripažinti, olandų estetikos jausmas sodo puošyboje dažnai balansuoja ant meno/kičo ribos.

Gražu… bet būtų gražiau, jei nebūtų iš plastmasės. Tačiau praktiškumo nepaneigsi Vandens fontanėlis, kurį mielai pasistatyčiau pas save. Tas parūdijęs metalas kažkaip organiškai atrodo natūralistinio tipo želdynuose.Hmmm… čia tikriausiai paslėpta kažkokia gili prasmėKiekvieno rožių augintojo svajonė… bet gražiai atrodytų ir želdyne a la OudolfLietuviški motyvai olandiškame sode?Pamenate, minėjau plonytę ribą tarp meno ir kičo?O štai tokį nameliuką mielai įkurdinčiau savo sode. Čia perdirbtas jūrinis konteineris, ir dar gražiai surūdijęs 🙂 Kaimynų tikrai nebūčiau suprastaIr aplink jį būtinai reiktų štai tokios aplinkosTvenkinys gražiai ‘apkantuotas’ miskantais. Aš asmeniškai gal išravėčiau tą tvenkinuką dėl švarios pakraščio linijos, bet, tikriausiia, kiekvienam savoDaugiau info: Tuinen van Appeltern