Žymų Archyvai: aster

MO muziejaus sodas: skėstašakis astras (Aster divaricatus)

Na gerai gerai, iš tikro turėtų būti Eurybia divaricata 🙂 Augalų nomenklatūros kariauna nesnaudžia, ir kartas nuo karto perkrikštija kokį augalą, iki skausmo mums pažįstamą. Taip atsitiko ir astrui – dabar Aster gentis subyrėjo į – pasiruošę? – Almutaster, Canadanthus, Doellingeria, Eucephalus, Eurybia, Ionactis, Oligoneuron, Oreostemma, Sericocarpus, Symphyotrichum 😀 Greičiausiai, dar kokia viena kita gentis liko nepaminėta. Yra kas veikti, ar ne?

43275611_1988462371239968_6664149957454331904_n

Skėstašakis astras – tobulas augalas pavėsio gėlynui, gražiai praskaidrinantis tamsių lapų bei faktūrų gobeleną

Kad ir kaip mėgstu tikslią lotynišką nomenklatūrą, taikyti ją astrams man nelabai sekasi… tai ir toliau kalbėsiu apie astrą, skėstašakį astrą (Aster divaricatus / Eurybia divaricata).

Aster divaricats

Skėstašakis astras (Aster divaricatus)

Tai vienas iš mėgstamesnių mano augalų. Iš pirmo žvilgsnio, atrodo, niekuo neypatingas augalas – žiedukai balti, smulkūs, lapija tokia irgi ne kažin kas. O bet tačiau… Pasisodinkite jį ir pamatysite, augalėlis atidirba kaip bėris, nieko mainais nereikalaudamas.

IMG_8030 - Copy

MO sode jo pasodinta ne tiek ir daug, viso labo kelios dešimtys pavėsiniame želdyne palei sieną. Ir kaip smagu buvo stebėti, kad rudeniop tai buvo augalas sulaukęs bene daugiausia susižavėjimo iš lankytojų. Už augalą širdis džiaugiasi 🙂 nes paprastai žiūrovų simpatijas laimi stambūs žiedai ar spalvinga lapija.

IMG_0021 (2)

Po kelių metų šie skėstašakio astro kerai išsiplės tarp kitų daugiamečių. Nepakankamai agresyviai, kad nustelbtų kitus, bet pakankamai efektyviai, kad viską sumegztų į vieną audinį

Ar daug žinote astrų, kurie gali augti pavėsyje? Taigi, nelabai… O šis vienas iš kelių galinčių. Štai kokie šio astro sąžalynai gali vešėti netgi didelių medžių pomedžiuose.

IMG_9528 - Copy

Sėstašakio astro (Aster divaricatus) ir pensilvaninės viksvos (Carex pensylvanica) kilimas pavėsiui. Piktžolėmis ir mulčiu pasirūpinta 🙂

Ir taip pat nuotraukoje galima pastebėti, kad šis astras želia visai nemenkais sąžalynais. Dar vienas pliusas augalui – besiplėsdamas atžalomis (ir visai neagresyviai), ilgainiui jis užpildo tarpus tarp augalų kompaktiškais kerais, taip sumegzdamas viską į vieną kilimą. Daugiau apie šį derinį galite paskaityti čia.

Dar būtina paminėti šio astro dekoratyvumą ir nežydint – atkreipkite dėmesį į beveik juodus stiebelius. Argi ne žavi detalė? – nors ir tenka pasilenkti, kad pastebėtum tokį subtilumą.

IMG_9049 (2)

Kaip ir visi astrai, mėgsta trąšią, drėgmę sulaikančią dirvą. Miltlige, daugelio astrų ‘rykšte’, niekuomet neserga, kenkėjų ar apgraužtų lapų nesu mačiusi. Užauga iki 40-60cm aukščio – iš pradžių auga stačiai, tačiau, kraunant žiedus, siluetas darosi puresnis, o vėliau ima gracingai svirti.

Visomis prasmėmis tai augalas, kuris patvirtiną seną, gerai žinomą tiesą – genialumas slypi paprstume 🙂

 

 

 

MO muziejaus sodas: dekonstruojame…

Jau netrukus ! Esu užmaniusi ciklą nedidelių rašinukų – MO muziejaus sodo augalų pristatymų. Kodėl parinkau tokį, o ne kitokį, kuo ypatingas vienas ar kitas augalas, ir pan. Augalų rūšių/veislių sarašas nėra labai didelis – visgi prioritetas buvo išlaikytas, ribotos spalvinės gamos želdynas, kuriame dominuotų skirtingos lapų faktūros. Na, o pavasarį imsimės skaičiuoti svogūninius augalus, kurių ten ne tiek ir mažai 🙂

mo

MO muziejaus sodas vasaros pabaigoje

Sodinkime rudeniui

Kai pradedame mąstyti apie naują želdyną, kaip taisyklė, pirmiausia galvojame, kas žydės pavasarį, kas – vasarą, na gerai, dar astrai rudeniui 🙂 Tačiau, kaip kad šios nuotraukos rodo, orams leidžiant, grožiu galima džiaugtis iki pat žiemos. Aišku, žinant lietuvišką klimatą, čia daugiau išimtis, kad tokiu laiku dar nėra sniego, o kartais net ir saulė pasirodo… bet jei pagauni tokį momentą, sodas gali atrodyti tikrai stebuklingai… gal dar ir todėl, kad tikrai aišku – tai jau paskutiniai trupiniai ant šių metų puotos stalo…

Nors itin didelių šalnų nebuvo, net tos smulkesnės apkandžiojo daugumą augalų. Ir visgi žiedų dar matosi, o ir lapija kai kurių augalų kaip rūta žaliuoja. Kai kurie iš jų stebina savo atsparumu lengvoms šalnoms.

Štai kad ir vėlyvasis astras (Aster lateriflorus) ‘Chloe’ (ok, iš tikro Symphyotrichus lateriflorus, na, bet taip man nelimpa tas pavadinimas). Mažiausiai žinomas tarp kitų šio astro veislių, tačiau pasižymi didžiausiais žiedais. Tačiau savo rūšies pavadinimą – vėlyvasis – tikrai pateisina. Stebuklingai spėjo pilnai sužydėti, o ir lapai kokie 🙂 visiškai dar žali.

IMG_3338

Aster lateriflorus ‘Chloe’

KItas astras, kuris niekuomet nepražysta visiškai pas mus, ir dabar apsipylęs tokiais baltais, vos prasiskleidusiais žiedeliais. Tačiau žaluma puiki, tiesą sakaknt, eisiu šiandien ir susiskinsiu puokštę iš jo žiemai pasitinkti 🙂

IMG_3318 - Copy

Symphyotrichum pilosum var. pringlei ‘Monte Cassino’

Bene pats vertingiausias iš mano auginamų astrų, ir, deja, likęs bevardis. Bet čia tas atvejis, kai nesvarbu pavadinimas, bele augalas geras 🙂 Vasaros pabaigoje kai įjungia žydėjimąą, taip ir varo nepavargdamas. Fantasiškas augalas, ir keras dailios formos, ir tvirtas, ir sveikas. Ir vis dar žydi…


IMG_3336

Nemažai dar ir astrancijų žiedų įvairiose mirimo stadijose. Pukūs augalai, jei tik drėgmės nestinga. Kai kurios visai entuziastingai sėjasi, tačiau aš nesiskundžiu 😉

IMG_3355 - Copy

Astrantia ‘White Giant’ sėjinukas

Kai kurie augalai stebina visiškai žalia lapija, pavyzdžiui, epimedžiai (Epimedium). Tiesiog PRIVALU juos sodinti. Veislės nepasakysiu, kitąmet tik atsirinksiu, nes etiketė nusimetė, bet kažkas iš standartinio asortimento (šiais laikais epimedžiai ‘ant bangos’, tad egzistuoja daugybė elitinių, brangių formų).

IMG_3326 - Copy

Epimdium sp.

Nemažai augalų puikiai atrodo ir nužydėję, ypač gerame fone. Pvz., astras ‘Twilight’ (Aster macrophyllus) labai simtaiškas šioje stadijoje – ir tie pūkučiai, ir nubyrėję žiedeliai. Nežiūrint polinkio plėstis, labai labai vertingas astras. Sakyčiau, privalomas vet kuriame gėlyne.

IMG_3351

Aster macrophyllus ‘Twilight’

O šis augalas greičiausiai yra mano No.1, tapęs kaip ir firminiu ženklu – stengiuosi jį sodinti, kiek galiu. Mano kriterijai labai paprasti – maksimalus grožis, nereiklumas ir darbštumas kuo ilgesnį laikotarpį. Su šia zunda – check, check ir check.  Net lapai pavasarį, ir tie dekoratyvūs.

IMG_3333

Eryngium ‘Big Blue’

Nežiūrint to, kad ši kraujažolė žydi ryškiai geltonai (esminis minusas daugelio akyse), iš tikor ji yra vienas iš geriausių daugiamečių žolinių (žr. aukščiau išvardintus kriterijus :)). Ir tokia ji išliks iki tol, kol aš jos nenupjausiu. Sakyčiau, vienokio ar kitokio grožio 10-11 mėnesių per metus. Nėra blogai, ar ne?

IMG_3334 - Copy

Achillea ‘Coronation Gold’

Na. ir dar vienas augalas, kurio planuoju sodinti gerokai daugiau, ir jums rekomenduoju- melvenės, didelės (Molinia arundinacea) ir mažos (M. caerulea). Vėlgi, neblogai atitinka mano nemenkus kriterijus :), o jau rudeninė spalva!

IMG_3325 - Copy

Priekyje – M.arundinacea ‘Transparent’, gale – M.caerulea ‘Heidebraut’

IMG_3330 - Copy

Monarda, pasiklydusi M.caerulea ‘Heidebraut’

O štai melsvoji melvenė ‘Dauerstrahl’ pasižymi dar ir kitokiu siluetu, išsiskleidusi lyg vėduoklė. Su tokiomis spalvomis, įsivaizduojate didelį bloką melvenių? aš taip 🙂

IMG_3341 - Copy

Molinia caerulea ‘Dauerstrahl’

Mus rodė…

Jei kas nematėte, daug labai gražių mano sodo kadrų galima pamatyti štai čia.

Na, ir išgirsti, ką gero turiu pasakyti apie natūralistinį želdinimo stilių, P.Oudolf’ą ir t.t., ir t.t. 🙂

Natūralistinio stiliaus želdynas pavėsyje

Vesdama seminarus, pastebėjau tokį dėsningumą – dauguma dalyvių natūralistinį želdyną įsivaizduoja kaip saulėtą, spalvingą žiedų/dekoratyvinių žolių jūrą. Ot ir nebūtinai 😉

Štai puikus pavėsinio želdyno pavyzdys iš Mt.Cuba centro Delavaro valstijoje, JAV. Tokiame tankiame želdyne nebus lengva sėtis jokiai piktžolei. Dalyvių čia yra keletas, bet akivaizdžiausi du – skėstašakis astras (Sympyotrichum divaricatum; Aster divaricatus) ir pensilvaninė viksva (Carex pensylvanica)

©Rasa Laurinavičienė

©Rasa Laurinavičienė

Skėstašakis astras (Sympyotrichum divaricatum; Aster divaricatus) – kuklus, bet nepaprastai vertingas augalas, kuris, skirtingai nuo daugelio astrų, puikiai tinka auginti pavėsyje. Plečiasi atžalomis, tačiau ne itin agresyviai. Žydi vasaros antroje pusėje, nušviesdamas pavėsį smulkiais baltais žiedeliais.  Nusipelno žymiai didesnio dėmesio. Atkreipkite dėmesį į juosvus stiebus – delikati, bet efektinga smulkmena. Labai gražiai dera su daugeliu pavėsio augalų: melsvių, juodžolių, paparčių, ir t.t.

©Rasa Laurinavičienė

©Rasa Laurinavičienė

Žydintis skėstašakis astras.

©Rasa Laurinavičienė

©Rasa Laurinavičienė

Labai šiuo atveju tinka ir pensilvaninė viksva (Carex pensyvanica). Atrodo, augalas kuklus ir paprastas, tačiau bene labiausiai mane apžavėjęs per visus metus, praleistus JAV. Labai jau dailus, nereiklus ir naudingas. Norite auginti? hmm… kol kas turiu nuvilti. Sėklų įsigyti Europoje rasti nėra lengva. Tačiau aš tikiuosi šį augalą augnti ateityje, tame tarpe ir pardavimui. Labai jau dailūs šios viksvos deriniai su plačialapiais pavėsio augalais 🙂

Ir apskritai, viksvos (Carex) nusipelno žymiai žymiai didesnio dėmesio. Tai didžiausia rūšių skaičiumi augalų gentis Lietuvoje, o kiek mes jų matome želdynuose? Tik keletą spalvingesnių rūšių, kurių dauguma kilę iš Azijos.

Carex pensylvanica, ©Rasa Laurinavičienė

Carex pensylvanica, ©Rasa Laurinavičienė

Rudeniniai Olandijos sodai II. Vlinderhof, Maximapark, Utrecht

Vlinderhof – dar labai ‘šviežias’ želdynas Utrechto Maximaparke, užsodintas tik šių metų pavasarį. Ir jau atrodo visai neblogai, nežiūrint vėloko rudens.  KItą rudenį ar dar po metų bus pats gražumas, jei būsit kur netoliese rugpjūtį ar rugsėjį, tikrai verta pamatyti, kaip gali būti tvarkomi viešieji želdynai.

Picture 283 - CopyĮdomiausia ir tikrai verta pagarbos tai, kad želdynas sodintas ir tvarkomas savanorių. Savaitę prieš mums lankantis kaip tik buvo talka, tai gėlynai iščiustyti, išravėti iki blizgesio. Aišku, tokiuose užmanymuose visuomet yra žmogus-varikliukas, šiuo atveju Marc Kikkert, na ir aišku, dosnūs rėmėjai.

Projekto autorius – Piet Oudolf, kas yra labai didelis magnetas lankytojams iš toliau (mes juk irgi ten nebūtume kitaip nuvažiavę 🙂 )

Aster LITTLE CARLOW, Lythrum virgatum

Aster LITTLE CARLOW, Lythrum virgatum

Eurybia spectabilis, Sporobolus heterolepis

Eurybia spectabilis, Sporobolus heterolepis

Eryngium yucifolium, Sporobolus heterolepis

Eryngium yucifolium, Sporobolus heterolepis

Picture 299 - Copy Picture 294 - CopyPicture 289 - Copy Picture 288 - Copy Picture 281 - Copy

Nepaprastai gražūs suolai, kaip skulptūros – ir gražu, ir praktiškaPicture 277 - CopyPicture 271 - Copy

Labai įdomus transporto būdas, kol kas neteko su tokiu susidurti anksčiau. Sutiktas olandas, bandęs padėti rasti mums Vlinderhof (kas labai nelengva tame parke), nežinojo net kaip angliškai paaiškinti, kokiu būdu mums teks tą kanalą kirsti. Aš irgi nežinau. Bet čia toks keltas, kur sukant rankeną, pats save perkeli į kitą krantą. Priminė senesnio tipo mėsmales, panašios ir jėgos reikia. Sakyčiau, labai gudru – ir pasportuoji, ir persikeli į kitą pusę.

Picture 305 - Copy

Jei jau audžiate mintį, kaip ten nuvažiuoti – gerai paruoškite namų darbus. Rasti buvo labai sunku – parkas didžiulis, jokių nuorodų, gerai kad turėjau planelį atsispausdinusi iš interneto, kuris irgi nebuvo labai tikslus. Bet šiaip ar taip, paieškoti buvo verta 🙂

Normandijos vaizdeliai I. Le Jardin Plume

There’s no time like the present… sako anglai. Tad užmačiusi tokį dalykėlį kaip Le Jardin Plume Normandijoje, išsiruošiau ten ilgai nelaukusi 🙂 Na, tuo pačiu dar beveik kaimynystėje esantį Les Jardins Agapanthe nusprendžiau aplankyti, o ir šiaip Normandiją pamatyti. Savaitgalis gavosi ilgas ir labai aktyvus. Nors gyvenau per 20m nuo milžiniško pliažo Trouville, paskutinę dieną gal kokią 10 minučių ant smėlio saulutėje  pasnaudžiau 🙂

Taigi, pirmas sustojimas – Le Jardin Plume, tiesiu taikymu iš lėktuvo. Oras, reikiamas saulės kiekis – kaip pagal užsakymą. Tokio tipo želdynams fotografuoti reikia tinkamos šviesos: per ryški saulė – išblukusios fotografijos, nėra saulės – nešvytės žolės. O buvo pats tas…IMG_6196 - CopyGarsiosios gyvatvorės – gera visgi medžiaga tas buksmedis tokiems tikslams

IMG_6195IMG_6202Dar karpytų buksmedžių…

IMG_6207 - Copy… ir dar…IMG_6213 - CopyIš pirmo žvilgsnio atrodo kaip veja, apkraštuota gėlynais ir pavėsinė šalia, ar ne? Vat ir ne 🙂 ta žalia plynė tai maždaug metro aukščio buksmedžio masyvasIMG_6221Man įdomiausia būtų pamatyti, kaip vyksta jos karpymas – plotis visgi nemažas, o į viduriuką neįlipsi 🙂IMG_6224 IMG_6234 - CopyGražioji VIOLETTA ir Normandijoje graži, nors paprastai netenka jos fotografuoti iš apačios 🙂 IMG_6240 - CopyŠita kompozicija – gal 3 metrų aukštyje: saulėgrąža (Helianthus) LEMON QUEEN ir miskantasIMG_6248 - CopyIr elementarus kaimo šulinys gali būti puošmenaIMG_6251 - Copy IMG_6258 - CopyElementaru, bet efektinga – dideli masyvai iš vienos rūšies dekoratyvinių žolių. Čia dešinėje – miskantai, bet sode yra ir kitų kvadratinių masyvų iš rykštėtosios soros (Panicum virgatum), Andropogon gerardii, kitokių miskantųIMG_6268 IMG_6269 - Copy IMG_6284 IMG_6290 IMG_6300 IMG_6304Astrų džiunglės 🙂IMG_6322 - Copy IMG_6328 IMG_6332 - Copy IMG_6338Kvadratinis tvenkinys atkartoja sode dažniausiai matomą stačiakampio formą. O juk tradiciniu požiūriu tokiame sode ypatingai turėtų dominuoti lenktos linijos. Tačiau tiesios linijos želdynuose juk labai prancūziška 🙂 nors ir kitokiame konteksteIMG_6341 IMG_6376

Visumoje sodas puikus 🙂 Gerai subalansuotas derinys prancūziško taisyklingumo, ‘olandiškos bangos’ natūralizmo, high-maintenance ir low-maintenance elementų (įdomu būtų sužinoti, kiek kartų per sezoną karpomos visos tos gyvatvorės – kraštai kaip peiliu nupjauti – o štai didžiausia dalis želdynų ‘nurenkama’ tik vieną kartą per metus). Ir tuo pačiu labai daug elementų, kurie sėkmingai galėtų būti panaudoti lietuviškoje sodyboje. Jei kada gyvenime ‘dasigyvensiu’ iki sodybos, iš čia tikrai semčiausi daug įdėjų 🙂

Laukti rezultatai I

Šiemet turėjau progos pasipraktikuoti svetimuose plotuose 🙂

Štai kaip želia pavasario pabaigoje susodintas gėlynas Violetos gražioje sodyboje Zarasų rajone (4x10m dydžio). Sakyčiau, visai stipriai sužėlęs kaip pirmiems metams, ir dar tokią sausą vasarą. Bet dirva čia molinga ir gerai sulaikanti vandenį, be to, storai mulčiuojama nupjauta vejos žole – tad nenuostabu.

photoDalyvauja visi mano labai mėgiami, laiko patikrinti augalai: saulainė (Helenium) MOERHEIM BEAUTY, raudoklė (Lythrum) DROPMORE PURPLE, astras (Aster) TWILIGHT, kinmėtė (Agastache) BLACKADDER, kemeras (Eupatorium) PURPLE BUSH, kraujalakė (Sanguisorba) BLACKTHORN ir daugelis kitų

photo(1)Kai sodinome gėlyną, tos gražios akmenų sienos dar nebuvo, bet kaip jis čia gražiai tinka 🙂 Aišku, paprastai būna, kad želdynas derinamas prie pastatų, šiuo atveju gavosi atvirkščiai, bet labai gerai…

photo(2)photo(3)Kitai metais viskas susimegs į vieną masyvą, išlįs lėčiau augančios dekoratyvinės žolės – miskantai ir melvenės – augalai augs aukštesni bei tvirtesni… ir bus dar gražiau (bent jau aš taip tikiuosi) 🙂

photo(7)

Ir visgi jis žydi…

Jis – tai vėlyvasis astras (Aster lateriflorus) ‘Lady in Black’. Sakysite, ir kas čia tokio ypatingo? juk tam juos ir auginame, kad žydėtų. Tačiau su vėlyvaisiais astrais negali žinoti – jiems reikia karštos vasaros bei ilgo, gero rudens. Ir tuomet jie apsipils žiedais – tiesa, mažučiais, bet labai labai gausiai Tiek gausiai, kad net nesimatys šakų. Tačiau taip būna ne kiekvieną rudenį. Štai todėl, renkantis augalus, būtina atkreipti dėmesį į jų kero formą (retai kas tą daro, ypač pradedantieji sodininkai 🙂 )

Aster lateriflorus 'Lady in Black'

Aster lateriflorus ‘Lady in Black’

Dėl manęs šis astras gali ir nežydėti, nes jis vertingiausias yra savo dailia kero forma. Iš pradžių jis auga tvarkingai vertikaliai, tačiau apie vasaros vidurį viršutinė kero dalis ima skleistis į šonus. Į vasaros pabaigą augalas įgauna dailios puokštės formą: viršuje – platus, o apačioje – siauras ir tvarkingas. O jei dar spėja pražysti, tai mes nesiskundžiame tikrai 🙂 tokiu laiku žydintis augalas, sakyčiau, yra aukso vertės.

IMG_5090

Dar viena rudeniška fotosesija

Na kad jau vakar išpuolė tokia graži rudeniška diena, tai kaip čia neprasineši pro gėlynus su fotoaparatu 🙂 Dar viena proga pasidžiaugti rudeniniais astrais. O tai auga jie pas mus, tokie nusigandę visą sezoną – koks bus ruduo? ar vasara pakankamai karšta (nes kitaip vėluos žydėjimas)? ar šalnos nebus ankstyvos? Na, kol kas so far so good, o sinoptikai žada, kad po šaltos sekančios savaitės ateis labai šiltas laikotarpis. Nors sinoptikais seniai nebetikiu, bet viltis (žinote kieno motina, bet vaikus, sako, myli 🙂 ) rusena, kad vis dar viena savaite sezonas ilgesnis …

Kiekvieną rudenį žvaigždė Nr.1 tarp astrų (tiesą sakant, ir tarp visų kitų augalų) – ‘Little Carlow’. Jei ir yra koks augalas, kuris labai netinkamai pavadintas, tai būtent šitas astras (katžolė ‘Walker’s Low’ – sekantis eilėje). Nes šitas astras yra MONSTRAS, neperdedu, ir dar visas labai tankiai apkibęs žiedais (tas Little Carlow yra vietovė, kurioje atrastas astras). Bet be galo gražus monstras, tik reikia žinoti, kaip jį auginti, kad jis neužtvindytų pusės gėlyno. Apie tai parašysiu kada nors vėliau

IMG_5045

Be visų kitų privalumų, jis dar labai patinka drugiams bei bitėms.

IMG_5044

‘Little Carlow’ rudeninis šou beveik garantuotas kasmet (gal koks ruduo ir buvo, kai  ne visiškai jis atsiskleidė. Bet štai kitas MONSTRŲ klasės astras mane šiemet tai nustebino – ‘Vasterival’ Matyt, jam reikėjo keleto metų, kad įsiaugtų į didelį kerą, štai tokį (čia vienas augalas):

IMG_5015

IMG_5017

O jau žiedeliai iš arti tai tokie ‘cukriniai’, ir gražūs juosvi stiebai:

IMG_5065 IMG_5063

Čia dešinėje už jo – dar vienas ‘vėlyvukas’, A.laevis ‘Calliope’. Labai jau jis man gražus. Nelabai gal matosi, bet jo stiebai labai juodi, įdomus kontrastas su melsvais, dideliais žiedai. Bet labai jau jis vėlyvas. Šiemet jau buvau sugalvojusi jo atsisakyti… bet gal dar palauksiu 🙂 perkelsiu kur nors ant visiškos saulės, gal anksčiau subręs žydėjimui.

IMG_5018Sekantis gražuolis visai neblogai žydi kasmet, labai mielas ir irgi didelis – ‘Pink Star’ (kartais sutinkamas kaip ‘Ochtendgloren’)

IMG_5025 IMG_5023

Kaip visada, ankstyva ir patikima Aster novae-angliae ‘Violetta’. Fotoaparatas iškraipo spalvą, nes realybėje ji yra gerokai tamsesnė. Nuostabus derinys su miskantu Miscanthus sinensis ‘Ferner Osten’

IMG_5028

Šiemet žvaigždinė magnolija (Magnolia stellata) uogų primezgė kaip koks šermukšnis, niekada to nėra buvę pas mane, kaži ką tai galėtų reikšti? bus labai šalta žiema? labai šilta? išvis nebus 🙂 ? (tai vadinasi wishful thinking)

IMG_5056

Miskantas ‘Kleine Fontane’ – man jis vienas iš geriausių lietuviškomis sąlygomis. Šalčiui atsparus, ankstyvas, gerai augantis, ko dar norėti iš miskanto?

IMG_5040

Štai kokie žolių laiptai gavosi 🙂 ūgio didėjimo tvarka: Achnatherum calamagrostis, miskantai ‘Ferner Osten ir ‘Goliath’ …

IMG_5038

… o tarp jų bando žydėti chrizantema ‘Dernier Soleil’. Taip užspausta, bet visvien žydi 🙂 kitąmet reikės jos atsiprašyti ir iškelti į garbingesnę vietą. Tikra paskutinė saulė…

IMG_5022

O čia bajorė Centaurea ochroleuca sugalvojo dar pažydėti. Nuo kalninės bajorės ‘Alba’ skiriasi milžiniškais žiedais ir vos gelsvu atspalviu.

IMG_5011

Ir žiognagė (Geum) ‘Prinses Juliana’ dar vieną kitą žiedelį išspaudžia.

IMG_5009

Miskantas ‘Adagio’ – vienas iš geriausių kompaktiškų veislių, šiemet labai gerai atrodo, gal tiesiog per eilę metų užaugo į didelį kerą, užtai ir gražus

IMG_4997

Finalui – bendras vaizdas, kad manęs nelazdavotų už augalų nuotraukas stambiu planu. Nu bet kaip tų miskantų nefotografuoti. Priekyje – ‘Goliath’ (ko gero, arti 3m aukščio), toliau – ‘Ferner Osten’ (beje, tik nuotraukoje pastebėjau, kaip jo lapijos spalva tinka prie namo stogo 🙂 )  Ir kas sako, kad rudenį spalvų neužtenka?

IMG_5071