Vėlyvas ruduo irgi gali būti gražus, ypač tokį šiltą lapkritį…
Miscanthus sinensis FERNER OSTEN
Vernonia crinita BETTY BLINDEMAN
Sanguisorba BLACKTHORN
Astilbe chinensis PURPURLANZE
Eryngium BIG BLUE – nerealus grožis bet kuriame stovyje
Sanguisorba sėjinukas
Miscanthus sinensis GOLIATH
Verbena hastata šluotos
Achillea CORONATION GOLD
Anthemis burbuliukai
Agastache BLACKADDER
Panicum virgatum SHENANDOAH šydas
Vaiduokliškas Perovskia siluetas
… nekaltinkite lietuviško klimato ar ar šaltoko rudens. Kaltinkite save, kad nepakankamai gerai susiplanavote savo gėlynus 🙂 Bet argi čia bėda? Vienas iš daugiamečių augalų pliusų yra tai, kad dauguma jų auga greitai, ir rezultato nereikia ilgai laukti. Tad štai kas šiuo metu žydi…
Šios chrizantemos veislės nežinau. Tiesiog netyčia, neaišku iš kur atsiradusi mano mamos sode Šiauliuose, ir per eilę metų pasitvirtinusi, gerai žiemojanti ir anksti žydinti. o aš dar ir silpnybę jaučiu tokiai ‘ryžai’ spalvai augaluose. Puikus derinys su astru (A.amellus) ‘Brilliant’
Chrisanthemum, Aster amellus ‘Brilliant’
Kitas bandymas auginti chrizantemas grunte – ‘Dernier Soleil’. Šiaip astrų veislių pasaulyje egzistuoja daugybė, tačiau daugelis jų yra labai vėlyvos , ir pas mus nespėja pražysti. Jau nemažai metų bandau sulaukti, ar bus toks ruduo, kai spės pražydėti ‘Mary Stoker’ (baisiai aš jos norėjau ir vis tikėjau), bet, deja, kitąmet keliaus į augalų rojų
Chrisnthemum ‘Dernier Soleil’
Iš visų bobramnių (Anthemis) išsiskiria ‘Susanna Mitchell’. Labai gausiai žydi vasaros pradžioje, bet ne ką prasčiau pasirodo ir vasaros pabaigoje. Ir lapai labai puošnūs. Tačiau tai yra veislė, kurią sėkmingai auginti galima tik sausringoje, net skurdžioje, dirvoje saulėkaitoje. Nors drenažas pas mane beveik idealus, augalai, auginti derlingesnėje vietoje, gaudami trupučiuką pavėsio, neišgyveno žiemos.
Anthemis ‘Susanna Mitchell’
Saulėgrąža, kuri auginama dėl lapų – gluosnialapė saulėgrąža (Helianthus salicifolius). Šiaip žiedų aš jos visai nelaukių ir sezono pradžioje stengiuosi, kad kuo ilgiau nežydėtų (skabau ūglių viršūnes). Šio augalo grožis – siauručių lapų fontanai (beje, kadangi augalas rūšinis, svarbu įsigyti gerą formą siūliškais lapais, o ne tipinį rūšinį augalą). Bet, turiu pasakyti, tie juosvi žiedpumpuriai mane žavi.
Helianthus salicifolius
Šių metų atradimas – sidabražolė (Potentilla hopwoodiana). Graži žiedų spalva (vasarą kiek šviesesnė), ir itin ilgas žydėjimas, kiek pamenu, žydėjo visą vasarą, be pertraukų.
Potentilla hopwoodiana
Na, ir pagrindinė rudens puošmena – astrai. Be jų spalvų sode tikrai būtų nedaug. Šis ruduo astrams nėra labai geras, kadangi gana vėlyvas, tačiau visi neblogai jie atrodo.
Milžinas toli gražu ne kiekvienam gėlynui- ‘Little Carlow’. Tai masyvus, platus augalas, kurį geriau auginti su atrama, kadangi kitaip jis neatlaiko žiedų kiekio bei svorio. Labai gražiai dera su augalais ryškiai geltona lapija. Nuotraukoje – žagrenis ‘Tiger Eyes’, tačiau tiek spalva, tiek ūgiu labai tiktų į kompaniją nendrinėms melvenėms (Molinia arundinacea), kuriuos rudenį įtampa ryškiai geltonos.
Aster ‘Little Carlow’, Rhus typhina ‘Tiger Eyes’
Šiais metais labai gerai pasirodė kitas milžiniškas astras, ‘Vasterival’ , kurio delikatūs rožiniai žiedeliai gražiai kontrastuoja su juodais stiebais. Augalas labai platus, tad jis tik didesniam gėlynui.
Aster ‘Vasterival’
Aster ‘Vasterival’
Astras (A.pringlei) ‘Pink Star’ irgi ne iš smulkiųjų…
Aster ‘Pink Cloud’,Aster ‘Vasterival’ (antrame plane)
Aster ‘Pink Star’
Šiurkščialapių astrų (Aster novae-angliae) kompanija ‘Violetta’ (dešinėje), ‘Septemberrubin’ (kairėje) bei ‘Rosa Sieger’ (tolimiausia) bei virgininis astras (Aster novi-belgii) ‘Schone von Dietlikon’ (viduryje) – irgi visi labai stambūs augalai, pas mane seniai jau išaugę paskirtą vietą, kitąmet reikės jiems kraustytis
Aster novae-angliae ‘Violetta’ (dešinėje), ‘Septemberrubin’ (kairėje) bei ‘Rosa Sieger’ (tolimiausia) , Aster novi-belgii ‘Schone von Dietlikon’ (viduryje)
Aster novae-angliae ‘Rosa Sieger’
Aster novi-belgii ‘Schone von Dietlikon’
Aster novae-angliae ‘Violetta’
Aster novae-angliae “Septemberrubin’ ir ‘Rosa Sieger’
Aster ericoides pasižymi smulkiais, adatiškais lapeliais bei mažučiais žiedeliais, kurių, beje, būna tūkstančiais
Aster ericoides ‘Golden Spray’
Bet, kaip ten bebūtų, dydžiu ir žiedų gausia joks kitas astras neprilygsta ‘Little Carlow’ 🙂
Aster ‘Little Carlow’
Šiuo metų laiku, aišku, reikėtų fotografuoti miskantus ir kompaniją… Na tikrai, baisiai fotogeniški jie, ypač kai saulė ritinėjasi pažemiui, o vėjai draskosi kaip paklaikę. Bet kažkaip jau pradeda trūkti spalvų (nors tikrai negaliu skųstis, žiedų ir spalvų gėlyne tikrai yra)… tad kadangi miskantai niekur nedings per visą žiemą, taip jau norisi prisiminti, kaip viskas buvo spalvinga
Neaiškus (bet labai įdomus) krūminis bijūnas/Salvia pratensis ‘Rose Rhapsody’
Šis šalavijas, ‘Rhapsody in Blue’, man šiemet labai labai patiko. Nepaprastai stambūs, gražios mėlynos spalvos žiedynai, ir dideli, visai gražūs lapai, dekoratyvūs išsilaikę viso sezono eigoje.
Šalavijas (Salvia) ‘Rhapsody in Blue’
Štai taip vešliai viskas atrodo vasaros pradžioje. Net sunku patikėti – nėjau taip buvo? ir kiek dar reikės laukti, kol vėl taip bus?
Šiemet buvo labai geri metai šeivamedžiui ‘Black Lace’
Mano mėlynlapio erškėčio (Rosa glauca) gyvatvorė kasmet vis gražėja. Vasaros pradžioje lapija labai ryški. Ir pastebėjau, kad prie jos labai gražiai dera gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) ‘Amethyst’
Salvia nemorosa ‘Amethyst’/Rosa glauca
Nors kasmet vis grasinuosi mest didelę dalį bijūnų (sklypas tai ne guminis, o naujų gyventojų kasmet ne vienas šimtas atsiranda), bet kai pavasarį jie pradeda žydėti…. Pirmame plane – ‘Hei Hai Botao’. Įdomi kiniška puikiojo bijūno veislė – aukštis apie 1,5m. bet atramos nereikia, nors žiedai ir pilnaviduriai Ir realybėje jie gerokai tamsesni.
Bijūnų žydėjimo metas
O šis įdomus vilkdalgis ‘Thornbird’ priklauso ‘space age’ (‘kosminio amžiaus’) grupei. Tai dėl tų keistų ragiukų ant žiedlapių. Ir pastebėjau, kad ant kiekvieno to paties augalo žiedo ragiukai skirtingi. Labai įdomios spalvos vilkdalgis, labai gerai augantis.
Vilkdalgio (Iris) ‘Thornbird’ žiedai pasipuošę keistais ragiukais
Šis bijūnas man vienas iš įspūdingiausių. ‘White Cap’ ir atrodo labai gražiai, ir stipriai kvepia, ir labai ilgai žydi, kadangi vis skleidžiasi šoniniai pumpurai. Jei reiktų išsirinkti tik vieną veislę, ko gero, šis ir būtų.
Paeonia ‘White Cap’
Reikia pasakyti, kad bobramuniai (Anthemis) tikrai atidirba per vasarą. Ši veislė, ‘Lemon Maid’, viena iš mažesnių (40-50cm), labai dailiais, karpytais lapais. Bijau, kad gali tekti perrašyti savo augalų dešimtuką, pakeičiant ‘E.C.Buxton’ šia veisle 🙂 nors ir anoji gera, tik gerokai stambesnė.
Vasaros pradžioje viskas žydi – priekyje bobramunis (Anthemis) ‘Lemon Maid’ ir Amsonia ‘Blue Ice’
Nors nelabai mėgstu pilnavidurių bijūnų, bet ‘Madylone’ yra tikrai ypatingas. Labai vėlyvas, žydi jau visiems kitiems nužydėjus. Ir nors žiedai nuotraukose atrodo balti, tačiau iš tikro susidaro vaizdas, kad iš žiedo viduriuko švyti kažkokia kreminė šviesa.
Paeonia ‘Madylone’
Visos nakvišos (Oenothera) labai jau netingi žydėti…
Nakviša (Oenothera) ‘Sonnenwende’ ir katžolė Nepeta faassenii ‘Walker’s Low’
Lychnis conaria ‘Gardener’s World’ bobramunio (Anthemis) ‘Cally Cream’ apsuptyje
Dar vienas numylėtas pilnaviduris bijūnas – ‘Sarah Bernhardt’ . Štai ką reiškia tikra klasika – išvestas 1906m., ir vis dar puikus. Vėlyvas ir labai ilgai žydintis. Jis toks geras, kad planuoju pasisodinti keletą kerų vien skynimui.
Paeonia ‘Sarah Bernhardt’
O čia – lietuviškų pievų grožis. Ar žinote, kad kuo pieva skurdesnė, tuo turtingesnė jos augalija?
Laukinė morka, Daucus carota
Centaurea jacea
Cichorium intybus
Pastarnokas, Pastinaca sativum
Nežinau kas, bet labai gražus 🙂 gal kas pasufleruos?
Centaurea jacea
Ir ko jums ne natūralistinis vaizdelis? salieriniai (dabar, deja, taip reikia vadinti tai, kas anksčiau buvo skėtiniai) augalai – neatsiejama natūralistinio želdinimo dalis. Ir rožė tokia natūraliai atrodanti, a la laukinė… Gražu, tiesa? Be kaip paslaptį pasakysiu – čia garšva 🙂 Aš manau, kad man čia jau kažkelinta kažko vystymosi stadija, jei jau piktžolėse imu įžvelgti grožį 🙂 Bet iš tikro viena amerikiečių rašytoja, Ella Wheeler Wilcox, yra pasakiusi, kad ‘a weed is but an unloved flower‘ . Taigis, nieko naujo aš čia nesugalvojau..
Rosa ‘Lyda Rose’
Na o snaputį ‘Orion’ visgi reiktų sodinti su protu 🙂 Patekęs į itin palankias sąlygas, jis tampa tikru monstru, 1,5×1,5m ūgio ir pločio, skandindamas viską aplinkui. Bet kai žydi, aišku, gražu,..
Geranium ‘Orion’
Skirtingai nuo įprastų, vienmečių verbenų, šios yra daugiametės. Labai naudingi ir architektūriški augalai, gerai išlaikantys formą ir nužydėję.
Verbena hastata ‘Rosea’
Verbena hastata (violetinė), Verbena hastata ‘Alba’, Veronicastrum virginicum ‘Diane’
Phlox paniculata ‘Dusterlohe’
Kai pirmais metais auginau OT leliją ‘Nymph’, kažkaip ji man įspūdžio nepadarė. Bet gerai, kad neišmečiau, ar ne 🙂
Lilium ‘Nymph’
Šią raganę sodinau kažkada, pažeisdama visas įmanomas raganių auginimo taisykle. ‘Perle d’Azur’ gana linkusi sirgti vytuliu, bet pas mane ji auga šiaurinėje pusėje, vietoje, kur nuo stogo pastoviai ant jos varva, be to, šaknys paslėptos už terasos laiptų, kur saulės, ko gero, niekuomet nebūna. Pavasarį ledas ten laikosi vos ne iki birželio. Ir ką – auga lėtai, sprogsta labai vėlai, žydi mėnesiu vėliau nei norma (kas nėra blogai). Moralas čia dvejopas – tai parodo, kaip visgi dauguma augalų yra linkę prisitaikyti prie nepalankių gyvenimo sąlygų, i kokie visdėlto jie mums atlaidūs 🙂
Clematis ‘Perle d’Azur’
Echinops ‘Veitch’s Blue’, Verbena hastata ‘Alba’
Verbena hastata ‘Alba’
Rudeninis duetas, kurį reikėtų užpatentuoti 🙂 Šis saulakis išvis fantastiškas augalas, žydintis ne mažiau poros mėnesių . Bet reikia pasakyti, dėl ryškios geltonos spalvos ne itin populiarus – ir kodėl lietuviai taip bijo geltonos spalvos? Na, o korėjiniam lendrūnui reklamos kaip ir nereikia, ir visiškai pelnytai.
Calamagrostis brachytricha, Heliopsis ‘Asahi’
Viena iš nedaugelio pas mane likusių rožių, kanadietiška ‘Champlain’. Kasmet nušąla iki žemės, bet gerai atželia, ir jau žydi žydi… ypač rudenį.
Persicaria amplexicaulis ‘Taurus’, Rosa ‘Champlain’
Mėlynlapios erškėčio (Rosa gauca) rudeninės uogos
Rudeninis Rosa glauca derlius
Heuchera villosa veislės man patinka tuo, kad žydi į vasaros pabaigą; ir žydi gausiai.
Sanguisorba ‘Red Thunder’. Miscanthus sinensis ‘Ferner Osten’
Pabaiga…
Taip jau atsitiko, kad šeštadienio vakarą teko eiti pro Seimo fontaną. Na ir kaipgi galėjau praeiti nepatikrinus, kaip ir kas… Patikrinau, ir turiu pasakyt, jis vis dar man patinka 🙂 Tiesa, raudonoms pelargonijoms nelemta buvo ilgai ten raudonuoti. Iš pradžių pagalvojau, kad gal jau iškastos ir iškeliavę į turgų. Be ne, yra, tik labai suvargę ir beveik nežydinčios. Tad bendra spalvinė paletė vėl sugrįžusi į pradinę – melsvą/rausvą/baltą.
O šiaip – gražu, spalvinga… tik taip norėtųsi vietoj tų miltuotųjų šalavijų daugiamečių Salvia nemorosa ‘Caradonna’ … vietoj vienmečių chrizantemų – bobramunių ‘Lemon Maid’… Svajoti juk neuždrausta 🙂
Šitą rašinį nusprendžiau persikelti iš ankstesnio blogo, kadangi jis buvo labai populiarus. Parašiau aš jį prieš keletą metų… Per tą laiką įgijau tam tikros patirties (liečiančios mišrius rožynus), pastebėjau kai kuriuos dalykus, kurie yra svarbūs, norint auginti štai tokį rožyną lietuviškomis sąlygomis. Tad šis rašinys yra kaip ir atnaujinta versija.
Rosa ‘Golden Celebration’, Slavia nemorosa ‘Ostfriesland’, Heuchera ‘Vesuvius’
Pagrindinis dalykas, ką noriu pabrėžti – norint auginti rožes mišriuose rožynuose, reikia joms duoti laiko įsivažiuoti. Lietuva – šalta šalis rožėms, žiema vis pakandžioja šakas, tad daugumai veislių prireikia 2-3 metų, kad jos gerai įsiaugtų ir išsišakotų. Dauguma daugiamečių žolinių augalų yra tikri spartuoliai, lyginant su rožėmis, tad sodinant jas daugmaž vienu metu, rožės iš karto gauna ir stiprų konkurentą į kaimynus. Taigi, jei rožės sodiname rudenį, plikomis šaknimis, apie daugiamečius žolinius augalus reiktų mąstyti tik po pusantrų metų (ne sekantį pavasarį, bet dar po metų). Išimtį galima daryti lėtai augantiems daugiamečiams, kurie tikrai niekaip neužgoš rožių: astrancijoms, blakėžudėms, lėtesniems snapučiams (‘Rozanne’).
Ir svarbiausia – atstumas, atstumas, ir dar kartą atstumas 🙂 (nuo rožės). Net pats didžiausias milžinas mažame vazonėlyje atrodo toks nekaltutis ir liaunutis. Neapsigaukite, pasidomėkite, kaip jis ilgainiui atrodys, kad nepatupdyti kokio baltažiedžio katilėlio (Campanula lactiflora) šalia rožės šaknų – tokios konkurencijos jokia rožė neatlaikytų.
Tad kodėl mišrus rožynas?
Ekologiškumas. Dauguma rožių augintojų, ko gero, sutiktų, kad be pesticidų ir fungicidų sėkmingai rožių neužauginsi. Ne todėl, kad taip patinka, o todėl, kad tai yra beveik neišvengiama. Turint nedidelį kiekį rožių, tikrai galima susidoroti ekologiškomis priemonėmis. Kaip ir su visais augalais, kai rožės auginamos kaip monokultūra, (t.y. didelis kiekis vienos genties augalų vienoje vietoje), ligų bei kenkėjų tikimybė išauga keleriopai. Tokioje aplinkoje jie plinta ugnis sausame miške. Mišriuose rožynuose didesnė augalų įvairovė sudaro fizinį, o kartais ir cheminį barjerą, pritraukia vabzdžius plėšrūnus.
Šaltinis: http://www.davidaustinroses.co.uk
Praktiškumas. Kokie bebūtų gražūs rožių žiedai, reta rožė žydi iš tikro nuolat; pertraukos būna, kad ir trumpos. Kai kurių rožių veislių krūmai yra negražūs iš prigimties – mažai šakų, išstypusi ir išdrikusi kero forma, plikos ‚kojos‘, ar pan. Mišriuose rožynuose situaciją pataiso augalai – kaimynai: jie pridengia negražias vietas, žydi tuomet, kai rožės ilsisi, o kiti atvirkščiais, žydi kartu su rožėms, išryškindami jų grožį. Žemesni augalai maskuoja nuplikusias stiebų apačias.
Toks stilius dažnai populiariai įvardinamas kaip ‚angliškas stilius‘ – augalų pilni, tankiai užsodinti gėlynai visiems kažkaip siejasi su Anglija, kur iš tiesų, panašus stilius seniai jau madingas.
Melsvų katžolių kilimas pridengias nepatrauklius rožių stiebus
Kas svarbu, renkantis augalus. Augalų deriniai turi vizualiai derėti spalva, forma ir faktūra; augalai turi mėgti panašiais augimo sąlygas kaip ir rožės (gerą drenažą, trąšią dirvą, mažiausiai 6 val. saulės per dieną). Daugiamečiai augalai neturėtų būti pernelyg agresyvūs, ar greitai besiplečiantys, kad neužgožtų rožių. Jei nenorite kasmet persodinti augalų, rinkitės tokius daugiamečius, kurių nereikėtų itin dažnai dalinti.
Vietos paruošimas. Kiekviena minutė, įdėta į dirvos ruošimą (piktžolių, ypač daugiamečių, naikinimas, komposto/perpuvusio mėšlo įterpimas, kultivavimas) duos jums savaitę laiko grožėtis vėlesniu savo gėlynu. Geriau kantriai palaukti bent pusmetį, ruošiant dirvą, ir gerai padaryti darbą, nei vėliau keiksnoti savo skubotumą, bandant ravėti tankiai sužėlusiuose gėlynuose. Jei iš rudens (o vėliausiai sekantį pavasarį) pradėsite ruošti rožynui paskirtą vietą, rudenį jau drąsiai galėsite sodinti rožės.
Kaip sodinti? Kaip jau minėjau, svarbu išlaikyti atstumą tarp rožių ir kitų augalų. Rožei reikės vietos plėstis, be to, svarbu laisva oro cirkuliacija. Persodinant daugiamečius, kurie yra trumpaamžiškesni nei rožės, nereiktų pernelyg kapstyti rožių šaknų. Atstumas nuo rožių ir tarp augalų turėtų būti ne mažiau nei 50cm. Nors iš pradžių gėlynas atrodys retokas, atsispirkite norui sodinti tankiau – tiek rožės, tiek daugiamečiai su laiku suvešės ir paplatės. Jei labai erzina plika žemė ar mulčas, sodinkite vienmečius ar dvimečius augalus.
Renkamės spalvą ir formą.
Koncepcija. Pirmiausiai reikėtų užduoti sau klausimą – o kokio efekto siekiate? Ką norite sukurti? Ramybės oazę – gal tuomet labiau prie širdies pasteliniai, pernelyg neblaškantys tonai? O gal patinka ryškūs, prabangūs atspalviai ir kvapai – tuomet rožės aksominiais žiedais ir Damasko kvapais būtent jums. Žadinančiam efektui – saulės, geltoni oranžiniai tonai. Baltas sodas – ramybė, net askezė, toks sodas ypač ilgai matysis vasaros prieblandoje.
Spalvų ratas. Visi yra jį matę – tai įrankis, sukurtas prie 150 metų, ir iš pirmo žvilgsnio tai gana paprasta. Tačiau kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Apie spalvų derinimo teorijas yra parašytos ištisos knygos, ir tai nėra taip jau primityvu. Tačiau paprastam augintojui, kuris nesiekia želdynų dizainerio ateities, gal net ir neverta pernelyg gilintis į šias subtilybes. Kaip ten bebūtų, spalvų ratas yra naudinga priemonė, kuri leidžia, nedarant esminių klaidų, kurti harmoningus ar kontrastiškus augalų derinius. Tačiau tai kartu ir tam tikri rėmai. Tačiau kaip paslaptį pasakysiu 😉 – iš tikrųjų gamtoje visos spalvos tinka. Kokių spalvų žiedai bebūtų, žalia ar pilkšva lapija tas spalvas sujungia, vienas prigesina, kitas paryškina. Pagalvokime apie savaime pasisėjančius augalus – jie kažkodėl visuomet spalviškai tinka. Natūrali gamta spalvų nekoordinuoja – tačiau niekam neužkliūna, kad pieva, pilna įvairiaspalvių augalų, yra per marga. Taigi, spalvų ratas yra naudinga taisyklė, kurią reikia išmokti tam, kad vėliau galima būtų ją laužyti.
Tačiau visgi, kuriant mišrų rožyną, būtų saugiau nenaudoti pernelyg daug spalvų. Jei jau esate rožių ‚maniakas‘ ir norisi visų veislių po vieną, tai tuomet ‚prigesinkite‘ šį margumyną daugiamečiais augalais, naudodami ribotą spalvinę paletę ir ribotą rūšių/veislių kiekį. Pvz., švelnios melsvos katžolės (Nepeta) ir vos gelsvi bobramuniai (Anthemis) padės apvienyti tarpusavyje spalviškai ne itin derančias rožes. Tą patį efektą galima pasiekti, naudojant daug žalios ar pilkos lapijos.
Vienspalvis gėlynas. Keletas žodžių apie vienspalvius gėlynus. Tai tokie gėlynai, kur visi augalai
žydi tos pačios spalvos, tik skirtingų tonų žiedais. Gali pasirodyti nuobodu iš pirmo žvilgsnio, tačiau taip nėra. Prieš 100 metų Anglijoje, dvaruose, tokie gėlynai buvo gana madingi. Sėkmingai sukurtas toks gėlynas parodo augintojo kompetenciją – tai yra iššūkis meistriškumui, kadangi spalvotus gėlynus kurti yra žymiai lengviau. Ir palaikyt juos yra sunkiau – kasmet reikia nemažai vienmečių, dvimečių, svogūninių augalų.
Dažniausiai kultivuojama vienspalvio sodo forma yra baltasis sodas. Žinomiausias – Sissinghursto pilies Anglijoje Baltasis sodas. Tačiau vėlgi, tai nėra 100 procentų baltas sodas. Balti žiedai gali būti ne tik sniego baltumo, bet ir gelsvi, žalsvi. O lapija – žalia, pilkšva, pilka, margalapė. Teorija taip pat teigia, kad tokiam sodui pagyvinti reikia nedidelio akcento kontrastingos spalvos, nes akis, žiūrėdama į vieną spalvą, pavargsta ir darosi nebeimli. Pavyzdžiui, tą patį baltą sodą labai pagyvins nedideli ploteliai ryškiai mėlynų augalų, tokių kaip lobelijos ar pentiniais.
Augalų formos. Rožės žiedai yra apvalūs, o dažnai ir gana masyvūs. Kad gėlynas gerai žiūrėtųsi, lysvėje turi būti atsvara papildančių formų (apvalainų) ir kontrastuojančių (vertikalių, horizontalių, ‚debesėlių‘). Tai gali būti ir augalų žiedai, ir paties augalo forma.
Harmoningos, rožes papildančios formos – augalai, augantys kupsteliais (rasakilos (Alchemilla), žemesni astrai (Aster)). Kontrastingos rožėms formos – vertikalūs augalai (veronikūnai (Veronicastrum), veronikos (Veronica), rusmenės (Digitalis)); horizontalūs (žemesni snapučiai (Geranium), kraujažolės (Achillea)); ‚debesėliai‘ (guboja (Gypsophilla), vingiriai (Thalictrum)
Kaip sodinti? Kad maišyta lysvė gerai žiūrėtųsi, ji turi turėti gylį. Taigi netaupykite vietos. Optimalus lysvės plotis – 3 metrai (tradicinė taisykle: lysvės plotis turėtų būti lygus dviems aukščiausio jūsų naudojamo augalo aukščiams). Tai yra, jei aukščiausias sodinamas augalas yra 1m, tai lysvės plotis turėtų būti bent 2 m. Yra visokių išimčių, tačiau su rožėmis, kai norisi vešlaus, prašmatnaus vaizdo, tie 3 metrai nėra perdaug.
Augalus sodinkite grupėmis, po 3-5. Kuo didesnis gėlyno plotas, tuo grupės turėtų būti didesnės, po 5-9. Tai taikoma vidutinio dydžio augalams, stambius augalus kaip kemeras (Eupatorium) ar arunkas (Aruncus) galima sodinti ir po vieną. Išimtis – jei sąmoningai siekiate cottage stiliaus gėlyno, kuris būdavo sodinamas po gabaliuką ar daigelį, iš kažkur parsineštų augalų. Tačiau rožės tokiame fone šiek tiek gali pasimesti.
Pagal tradicinius sodininkystės kanonus, mintyse lysvę dalinkime į tris dalis: pirma – žemiausia, iki kelių; vidurinė (dažnai didžiausia) iki juosmens ar krūtinės; ir galinė – iki viršugalvio ir aukščiau.
Rasakilos dažnai naudojamos rožyno apvadams
Pirmame trečdalyje – neaukšti augalai iki kelių, dažnai bordiūras – gali būti formalus (buksmedis (Buxus) ar levanda (Lavandula)), mažiau formalus (katžolės (Nepeta), šalavijai (Salvia). Vienalytis bordiūras, iš vienos rūšies augalo, apvienija gėlyną, gali apjungti netgi tarpusavyje nelabai tinkančias spalvas. Neformalesniam efektui galima naudoti kelių rūšių augalus, bet stenkitės sodinti grupelėmis po kelis. Tradiciškai šiam tikslui dažnai yra naudojamos levandos, kurios Lietuvoje nėra ilgaamžės, ir kartais šaltomis žiemomis gali iššalti. Tačiau atrodo jos tikrai puikiai, ir jei jūsų rožyne žemė nėra itin užmirkstanti, jos gali labai sėkmingai augti eilę metų. Alternatyva – katžolės (Nepeta) pilkšvais lapais ir melsvai violetiniais žiedais: šalavijai (Salvia) žydrais, tamsiai mėlynais, rožiniais žiedais. Visi dera prie bet kokios spalvos rožių. Labai dažna ir populiari yra rasakila (Alchemilla).
Antras trečdalis – augalai aukščiu iki juosmens/krūtines. Jame įvairaus aukščio katilėliai (Campanula), flioksai (Phlox), bobramuniai (Anthemis), kraujažolės (Achillea), aukštesnės, stačiau augančios katžolės (Nepeta)
Trečias trečdalis – patys aukščiausi augalai: rusmenės (Digitalis), tūbės (Verbascum), veronikūnai (Veronicastrum), vingiriai (Thalictrum), eremūrai (Eremurus). Juos taip pat galima naudoti ir kaip besikartojančius akcentus, išmėtytus per visą gėlyno ilgį
Senovinės rožės ir snaputis ‘Patricia’. Šaltinis: http://www.clausdalby.dk
Vegetatyviškai ar sėklomis? Apsodinant mišrų rožyną, augalų – kaimynų pasirinkimas yra didžiulis. Kokius augalus pasirinkti – spęsti jums pagal tai, koks biudžetas, ir kokio tobulumo siekiate. Galima nusipirkti 10 pakelių sėklų, ir apsodinti labai neblogai; o galima išleisti kelis šimtus litų, ir sodinti kažkuo išskirtinius veislinius augalus. Teisingas atsakymas, ko gero, slypi kažkur viduryje. Triukas yra žinoti, kuriuos augalus galima kokybiškai išsiauginti iš sėklų, ir jie nedaug skirsis nuo veislių; o kurius galima turėti tik dauginant vegetatyviniu būdu, t.y. dalinant. Pavyzdžiui, jei jums reikia didesnio kiekio rasakilų, jas gana sėkmingai galima užsiauginti iš sėklų. Taip, veislės yra pranašesnės, augalai vienodesni, tačiau didžiulio skirtumo augaluose nepastebėsite. Tačiau, jei norite snapučio ‘Patricia’ ar ‘Rozanne’, spėju, kad iš sėklų tokio neužsiauginsite. Jei sėsite levandas ‚Hidcote‘ iš pakelio, jos sudygs, užaugs, tačiau matysis kad ir nedideli skirtumai tarp augalų. O jei pirksite daugintą auginiais, jūsų bordiūras bus kaip pagal liniuotę, visi augalai identiški.
Svogūniniai ir vienmečiai augalai. Tai augalai, galintys gražiai papildyti mišrius rožynus. Tik
Rasakilos ir snapučiai itin dažnai auginami kartu su rožėmisi
vertėtų rinktis veisles su vidutinio dydžio ar mažais žiedais, kad neatitrauktų dėmesio nuo rožių. Tačiau tų smulkiažiedžių žydėjimas dažnai būna netgi gausesnis.
Dekoratyviniai česnakai (Allium) – puikus priedas. Kaip ir tikri česnakai, jie turi kenkėjus atbaidančių medžiagų. Didelė įvairių aukščių veislių įvairovė. Dauguma žydi gana anksti, tačiau yra keletas vasaros antroje pusėje žydinčių. A.christophii – kokių 40 cm aukščio, gražiai atrodo ir nužydėjęs, A.spherocephalum – tamsiai bordo bumbuliukai į vasaros pabaigą.
Jurginai (Dahlia) – lietuviai mėgsta didžiažiedžius jurginus, bet šie sunkiai įsipaišo į mišrius gėlynus. Tačiau yra daug veislių nedideliais žiedais, kurie žymiai geriau dera prie rožių, suteikdami papildomų spalvų, tačiau pernelyg neatitraukdami dėmesio. Įdomius derinius galima išgauti, naudojant juodalapius jurginus.
Lelijos (Lilium) – geriausiai tinka azijinės, ypač nedideliais žiedais, arba žemyn nukreiptais žiedais. Rūšinės lelijos – taip pat geras pasirinkimas
Tuštiems tarpams užpildyti galima sodinti vienmetes gėles. Jų šaknys paprastai seklios, jos
Snaputis ‘Brookside’ gražiai dera prie geltonų rožių
rožėms ne konkurentės. Pasirinkimas didelis, priklausomai nuo jūsų vizijos – bet kokioje spalvinėje dermėje tiktų miltuotieji šalavijai, verbenos, smulkiažiedės petunijos. Be to, tai puikus būdas šiek tiek atnaujinti rožyną kasmet, jeigu jums tas įdomu.
Rožės prieskonių soduose. Jei domitės rožių istorija, galimas daiktas, jums patiktų sukurti viduramžišką rožių sodą. Iki šiol egzistuoja tos senos veislės – prancūzinė rožė (Rosa gallica) ‚Officinalis‘ ar ‚Versicolor‘, galbūt baltažiedės rožės (Rosa alba). Istoriškai, daugelis prieskoninių augdavo kartu su rožėmis – taigi toks sodelis būtų labai naudingas. Apkraštuoti galima būtų levandomis, šalavijais ar rūtomis; į kaimynus puikiai tiktų katžolė, melisa, mėtos, čiobreliai. Įdomus dalykas, bet teigiama, kad pomidorai apsaugo rožes nuo dėmėtligės. Tačiau, aišku, čia jau toks neįprastas derinys – nors kodėl gi ne, yra vyšninių pomidorų veislių, sudarančių gražų kerą.
Modernūs želdiniai. Dauguma išdėstytų dalykų daugiausia tinka tradiciniam, angliško tipo rožynams. Tačiau rožės turi savo vietą ir moderniose želdinimo schemose. Pavyzdžiui, prie modernios architektūros namo labai tiktų rožynas tik iš rožės ‚Iceberg‘ ir kininio miskanto (Miscanthus sinensis) ‚Variegatus‘, susodintų šachmatine tvarka – labai minimalistiška, tačiau elegantiška.
Tad galbūt parinkti kompanionai ne tik kad neatitrauktų dėmesio nuo gėlių karalaitės, bet atvirkščiai, papildytų jos ir taip akinantį grožį. Juk augalų pasaulyje taip pat, kaip ir žmonių: visi mes ieškome draugų ir partnerių, kurie iškeltų mumyse mūsų geriausias savybes, ir toleruotų ar pridengtų ne tokias vertingas savybes 🙂
Taip, tokiu metu reikėtų valgyti blynus ir kelti daug meniškų nuotraukų, kaip gražiai atrodo apsnigti augalų skeletai žiemą. Nu bet kiek galima spoksoti į tą sniegą, nuo baltumo jau akys skauda. Tad aš padarysiu kitaip, žiemą varysiu spalvingomis vasaros nuotraukomis – gal greičiau ateis?
Nepeta faassenii ‘Walker’s Low’, Campanula glomerata ‘Joan Elliott’
Priekyje – snaputis ‘Orion’, toliau pievinis šalavijas ‘Rose Rhapsody’, katžolė ‘Walker’s Low’
Eryngium ‘Jos Eijking, Centaurea hypoleuca ‘John Coutts’, Artemisia ‘Lambrook Silver’
Priekyje – himalajinis snaputis ‘Baby Blue’, milžiniška Geranium psilostemon lapija ir linksmuolis bijūnas ‘Paula Fay“
Nepeta ‘Walker’s Low’, Tanacetum niveum ‘Jackpot’, Dianthus carthusianorum
Mano ‘mini-dykumos’ gyventojai, iš eilės – Artemisia argentea ‘Artemis’, Oenothera fremontii. Stachys lanata ‘Cotton Boll’, Festuca glauca ‘Select’, Penstemon barbatus, Achillea ‘Moonshine’ , Nepeta faassenii ‘Walker’s Low’
Veronica ‘Blue Indigo’, Salvia sclarea
Achnatherum calamagrostis, Oenothera ‘Sonnenwende’, Geranium oxonianum ‘Beholder’s Eye’
Knautia macedonica
Echinacea purpurea ‘Magnus’, Nepeta grandiflora ‘Pool Bank’
Sanguisorba ‘Sangria’, Veronicastrum virginicum ‘Erica’, Panicum virgatum ‘Shenandoah’
Persicaria amplexicaulis ‘Taurus’, Monarda ‘Gewitterwolke’, Heliopsis ‘Prairie Nights’
Thalictrum ‘Ankum’, Sanguisorba ‘Cangshan Cranberry’
Sanguisorba ‘Red Thunder’, Helenium ‘Rubinzwerg’
Amsonia hubrechtii
Aster amellus ‘Brilliant’, A.pyrenaeus ‘Lutetia’, Sanguisorba ‘Red Thunder’
Verbena hastata ‘Alba’, Sporobolus heterolepis ‘Cloud’
Priekyje – miskantas ‘Ferner Osten’, už jo – ‘Goliath’
Molinia arundinacea ‘Cordoba’
Aster novae-angliae ‘Violetta’, Miscanthus sinensis ‘Ferner Osten’
Aster amellus ‘Mira’, Chrysanthemum ‘Clara Curtis’
Rhus typhina ‘Tiger Eyes’, Aster ‘Little Carlow’
Na ką, net geriau pasidarė :)))
Daugiamečių žolinių augalų pasirinkimas šiais laikais milžiniškas. Kaip išsirinkti tinkamą rūšį ar veislę? Kaip žinoti, kad vienas ar kitas brangus augalas yra tikrai vertinga investicija, o gal tik rinkodaros triukas?
Tad štai mano geriausių daugiamečių žolinių augalų dešimtukas. Pavadinčiau jį ‘negyvenamos salos dešimtuku’ – na, žinote, jei iš tūkstančių augalų rūšių be veislių reikėtų pasirinkti tik dešimt, mano sąrašas atrodytų būtent taip. Visi jie žydi gausiai ir ilgai, ganėtinai nereiklūs auginimo sąlygoms, atsparūs kenkėjams, ligoms bei šalčiui. Pavasarį palepinti kompostu bei sauja kompleksinių trąšų, jie atsidėkos gausiu žydėjimu bei dailia lapija.
Snaputis (Geranium) ‘Rozanne’
Jei jau auginti tik vieną vienintelį snaputį, tai turėtų būti ‚Rozanne‘. Prašmatnus, platus hibridinis snaputis stambiais mėlynais žiedais balta akute ir dekoratyviais, minkštais lapais, ir vienintelis snaputis, kuris tikrai žydi ištisą vasarą. Užauga apie 50cm aukščio, ir šiek tiek daugiau pločio. O kad tie žiedai vis skleistųsi, kartkartėmis palepinkite vandeniu bei kompostu. Geriausiai auga ir žydi saulėje, tačiau jei dirva sausoka, geriau būtų pusiau pavėsis, kad saulė neišdegintų lapų.
Bobramunis (Anthemis) ‘E.C Buxton’
Paprastas, bet neprastas augals. Nors daugeliui primena kuklias laukų ramunėles, tačiau ši veislė – tikra ‘žiedų mašina’. Stambūs, švelnios gelsvos spalvos žiedai tiesiog plūsta vienas po kito beveik ištisą vasarą. ‘E.C.Buxton’ oficialiai pripažįstama kaip vienas iš ilgiausiai žydinčių daugiamečių žolinių augalų. Dailūs karpyti lapai džiugina nuo ankstyvo pavasario iki kol juos paslepia sniegas. Augalas itin nereiklus auginimo sąlygoms – svarbu, kad augtų saulėje ir neužmirktų. Užauga apie 60cm aukščio ir panašaus pločio.
PS Praktika parodė, kad visgi ši veislė gana trumpaamžė 😦 ir mano simpatijose ją pakeitė bobramunis ‘Lemon Maid’ – delikati būtybė dar labiau karpytais lapais, kompaktiškesnio stoto ir gerokai ilgaamžiškesnė (kovas, 2015)
Faseno katžolė (Nepeta x faassenii) ‘Walker’s Low’
Tie, kas yra bandęs auginti paprastą Faseno katžolę, truputį nusivilia ja – ji sėjasi nevaldomai ir gali atrodyti netvarkingai. ‘Walker’s Low’ – visai kas kita. Nors priskiriama Faseno katžolių grupei, tai yra sodo kilmės hibridas, kuriam atsiradus, viso kitos katžolė tapo kaip ir nereikalingos. Nepaprastai ‘darštus’ augalas – dailūs pilki lapaisprogsta labai anksti pavasarį, žydi jau gegužės mėnesį, o nukirpus nužydėjusius žiedus, žydi pakartotinai iki pat šalnų. Švelni violetiškai melsva spalva puikiai dera prie visų kitų spalva, tad šį augalą galima derinti su bet kuo. Puikus augalas karštoms, sausoms ir saulėtoms vietoms, nemėgsta tik užmirkimo. Užauga apie 60cm aukščio ir panašaus pločio.
Ežiuolė (Echinacea) ‘Fatal Attraction’
Šiais laikais ežiuolėmis nieko nenustebinsi – naujos, vis ryškesnės ir puošnesnės veislės pilasi dešimtimis kasmet, ir toli gražu ne visos jos geros. ‘Fatal Atraction’ yra viena iš seniausių, ir iki šiol viena iš puikiausių, tikr ežiuolių genties klasika.
Gausiai žydi ryškiai rožiniais žiedai, o žiedkočiai beveik juodi, kas augalui suteikia dar daugiau spalvos intensyvumo. Žydi labai ilgai, net nužydėję žiedai išlieka gana dekoratyvūs. Kaip ir visos ežiuolės, geriausiai auga saulėje, vidutinio derlingumo žemėje. Užauga apie 70-80cm aukščio.
Astrancijos (Astrantia)
Visos astrancijos yra nuostabūs augalai – ilgaamžės, ne itin reiklios sąlygoms (kad tik nebūtų per sausa), o žydėjimo trukme galėtų konkuruoti ir su vienmečiais. Kaip taisyklė, nepigios, tačiau vieną kartą pasodinus, kasmet galima grožėtis vis prabangesniu jų žydėjimu. Jų veislių nėra labai daug, tad pasirinkimas priklauso nuo to, kokia spalva reikalinga gėlyne. Geriausios veislės – ‘Roma’ (dulsvai rožinė), ‘White Giant’ (milžiniškais baltais žiedais), ‘Ruby Star’ (stambiais vyšnių spalvos žiedais bei juosvais žiedkočiais). Nors paprastai rekomenduojamos auginti pavėsyje, gali augti ir saulėkaitoje, tik reikia stebėti, kad nepritrūktų drėgmės. Užauga 70-100cm aukščio, priklausomai nuo veislės.
Gojinių šalavijų ‘upė’ Lurie sode Čikagoje
Gojiniai šalavijai (Salvia nemorosa)
Gojinio šalavijo veislių yra nemažai, ir visos jos geros. Tai itin nereiklūs augalai saulėtai vietai, o nukirpus vasaros pradžioje nužydėjusius žiedynus, jie vėl žydės pakartotinai. Tad pasirinkimas priklauso nuo to, kokio atspalvio ar aukščio šalavijo reikia gėlyne. Populiariomis išlieka klasikinės, augalotos, tamsiai mėlynos ‘Mainacht’ ar ‘Viola Klose’; ‘Caradonna’ pasižymi labai siauru, vertikaliu keru bei tamsiai stiebais; ‘Schwellenburg’ ypatinga violetiniais, mutavusiais žiedynais, kurie visiška nepanašūs į šalavijus; o ‘Marcus’ išskirtinis labai kompaktišku ūgiu (25cm). Geriausiai auga saulėje, vidutinio derlingumo dirvoje. Itin nereiklūs augalai, kurie, užsodinti didesniais masyvais, gali atrodyti nepaprastai.
Virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) ‘Diane’
Kažkada tebuvę kukliais prerijų galais, šiandien veronikūnai tapo gėlininkų numylėtiniais. Jie itin dera populiariuose natūralistinio stiliaus želdynuose, savo vertikaliomis linijomis atkartodami dekoratyvinių žolių siluetus.
Toks populiarumas sąlygojo keliolikos veislių atsiradimą, tačiau ‘Diane’ išlieka klasika – sniego baltumo, itin vertikalaus silueto, ji papuoš tiek rožyną, tiek ir dekoratyvinių žolių želdyną.
Geriausiai auga saulėje, vidutinio derlingumo dirvoje. Užauga apie 1,2 m aukščio.
Kraujalakė (Sanguisorba) ‘Red Thunder’
Dar viena augalų gentis, kurią išpopuliarino natūralistinio stiliaus banga.
Ši kraulalakės veislė yra itin universali – puikiai auga tiek saulėje, tiek pavėsyje. Ji gražiai dera tiek įmantriuose rožynuose, tiek narūralistinio stiliaus želdynuose. Jos blizgantys žali lapai dailiai atrodo nuo pat pavasario, o antroje vasaros pusėje virš jų pasirodo šimtai mažų, tamsiai vyšninių burbuliukų.
Auginimo sąlygoms visiškai nereikli. Užauga apie 1m aukščio.
Mentūrinis gludas (Coreopsis verticillata) ‘Moonbeam’
Šio augalo bėda – jis nefotogeniškas, ir retai kada patraukia dėmesį nuotraukose. Tačiau gyvai mažai kas atsipiria šviesiai gelsvų žiedelių debesiui ir gracingai išsidraikiusiam kerui. Šviesiai gelsvai žydinčius augalus žymiai lengviau priderinti gėlyne nei ryškiai geltonus, tad ‘Moonbeam’ labai universalus. Tamsūs stiebai ir adatiški lapeliai dar labiau išryškina šviesius žiedelius. Geriausiai auga saulėje, vidutinio derlingumo dirvoje. Užauga apie 40 cm aukščio ir panašiai pločio.
Korėjinis lendrūnas (Calamagrostis brachytricha)
Tarp dekoratyvinių žolių yra tiek daug vertingų ir nereiklių augalų, kad rinktis ypač sunku. Artėjant rudeniui, prasideda tikros varpinių augalų grožio varžybos. Tačiau korėjinis lendrūnas lyg specialiai sukurtas rudens migloms. Apkibęs rasos ląšeliais ankstyvą rudens rytą, tai akivaizdus ir neginčijamas dekoratyvinių žolių karalius. Tačiau net ir nežydint, plačių pilkšvai žalių lapų keras atrodo tvarkingai ir dekoratyviai. Nepaprastai fotogeniškas augalas. Geriausiai auga saulėje, vidutinio derlingumo dirvoje, tačiau gali augti ir pusiau pavėsyje. Užauga apie 1,2 m aukščio.
KITOKIE AUGALAI 