Šį kartą – baltarusių sodo žurnale.
Dar kartą apie MO muziejaus sodą…
Parašykite komentarą
Žymų Archyvai: daugiamečiai augalai
Mus rodė…
Jei kas nematėte, daug labai gražių mano sodo kadrų galima pamatyti štai čia.
Na, ir išgirsti, ką gero turiu pasakyti apie natūralistinį želdinimo stilių, P.Oudolf’ą ir t.t., ir t.t. 🙂
Apie mus rašo…
Apie mus rašo…
Visuomet malonu sulaukti dėmesio 🙂
Drömparken, Enköping
Šia parkas Enšiopingo komunoje ganėtinai svarbus kiekvienam P.Oudolf kūrybos gerbėjui. Būtent nuo jo prasidėjo P.Oudolf’o, kaip tarptautinės žvaigždės, kelias.
Šis želdynas užsodintas 1996 metais. 2002-2003 metais plotas padidintas. Reikia pripažinti, iki šiol parkelis atrodo puikiai, želdynai vešlūs, augalai gerai prižiūrėti. O tai yra labai svarbus dalykas šioje srityje – net garsiausių kraštovaizdžio dizainerių sukurti želdynai labai greitai gali pavirsti į nieką, jei jie nebus atidžiai prižiūrimi ir nuolat redaguojami.
Pirma pažintis su amerikietiškais sodais
Pirmas reikalas, kurį reikia padaryti, apsigyvenus svečioje šalyje – tai patikrinti, kaip jie čia želdinasi, taip? 🙂 Taip ir padariau. Kaip tik spalio pabaigoje vyko APLD (Association of Professional Landscape Designers) konferencija, na tai aš sumaniau prisijungti vienos dienos ekskursijai po Merilendo valstijos sodus (nors realiai tai ekskursija gavosi po vieno, bene prašmatniausio rajono aplink Vašingtoną, Bethesda, sodus).
Ar patiko? – jei trumpai, tai nelabai. Didelių plotų mulčio ir Lietuvoje turime, na, lietuviai gal labiau spalvotą naudoja (ir tai nėra komplimentas). Viskas tvarkoje, mulčias yra reikalingas, ypač kai taip karšta vasarą, bet jis nebūtinai turi matytis (pageidautina, kad ir nesimatytų). VIsur viskas puikiai su dizainu, gražiai išnaudotas reljefas, labai kokybiškos ir brangios medžiagos, akmuo, ir t.t. Bet svarbiausio dalyko, mano akimis, sode, t.y. AUGALŲ, nelabai matėsi. Sumedėjusių tai be problemų, net perdaug; kartais atrodo pernelyg užpavėsinta medžių (bet vasaros čia labai karštos, tai gal ir suprantama). Bet žolinių daugiamečių – katino priverkta 🙂
Bet buvo ir gerų ‘perliukų’, kaip kad Barbara Katz sodas Betesdoje. Taip, Barbara yra profesionali kraštovaizdžio dizainerė, bet kas svarbiausia – pas ją sode labai gausu žolinių AUGALŲ ir mažai matosi mulčio. Man patiko – o aš priekabi 😉 Persiprašau, nuotraukos tikrai neidealios – labai jau akinamai sauėta buvo.
Fantastiškas kilimas pavėsiui…
Gražūs akcentai…
Truputis ryškių spalvų…
Įvairios augalų faktūros…
Štai kaip reikia derinti augalus 🙂
Štai čia tai superinis derinys – kamelijos ir baltašaknės (Polygonatum) lapai
Keliaujam toliau… Gražūs, Art Nouveau stilistikos varteliai
Minimalistinis, modernus sodas, bet labai dailiai viskas padaryta. Ypač patiko tos glaustašakės Magnolia grandiflora. Beje, jų čia tiek daug, ir toookio dydžio, kad laukiu nesulaukiu, kai žydės.
Labai žaismingas derinys – skėčio spalva priderinta prie šliaužiančiosios šilingės (Lysimachia nummularia) AUREA. Labai elementaru ir lengvai pritaikoma ir Lietuvoje. Ir net tos našlaitės beveik neerzina (dažniausiai jos mane erzina, ypač šilto klimato šalyse, kur augalų pasirinkimas yra labai didelis – bet ne, našlaičių visvien reikia…)
Dar vienas minimalistinis sodas. Sodu net negali pavadinti, bet viskas gražiai, tvarkinga ir vietoje. Pagrindinis augalas – gyvatbarzdė (Ophiopogon), O.planiscapus NIGRESCENS ir O.japonicus NANA
Smulkiame gyvatbarzdės kilime gražiai dera heleboro lapai, o jau tas surūdijęs apvadas… (nežinau, plienas arba CorTen’as)
Štai kuo puikus minimalistinis sprendimas – mano akiai, trejų skirtingos rūšies akmenų čia jau kiek perdaug įvairių , bet tas kilimėlis kažkaip slopina tą potencialų medžiagų margumyną. Užskaitau 🙂
Jūs tik pažiūrėkite į šitą žolę, Muehlenbergia capillaris Nežinau, čia gyvendama, aš visas pakampes apsisodinčiau – daugiau nieko ir nereiktų. Bloga naujiena lietuviams – LT ji nežydės, nors gal ir peržiemotų. Jei jau visvien reikia kažko panašaus, Sporobolus heterolepis yra second best.
Dar vienas amerikietiškas vaizdelis, gana simpatiškas.
Labai įdomi lauko virtuvė, tokia kaip pereinamas kiemas – įdomu,, ką jie daro žiemą? matyt, vsvien rimčiau uždaroma, nei tik tomis užuolaidomis. 
Sodas labai neblogas pasirodė, beveik visas pavėsyje, bet daug gražių lapų kontrastų. Vaisgina (Ajuga) ir melsvės (Hosta)
Baltašaknė (Polygonatum) ir Hakonechloa macra AUREOLA
Hakonechloa macra ir melsvė (Hosta)
Pietietiško stiliaus namas, ir labai neblogas želdynas. Labai gražus vaisuolės (Callicarpa) uogų ir šviesios sienos derinys
Ir augalų paletė tinkamai parinkta.
Aster tataricus – dar vienas puikus augalas, kurio Lietuvoje auginti neverta. Nespės pražysti. 
Na ir dar keletas gražių detalių. Amsonia humbrechtii ir šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata)
Pavėsinių augalų kilimas – puikus sprendimas. Ir medis daugiakamienis, ir siena graži 🙂
Tai čia buvo ‘the good’.
O dabar – ‘the bad and the ugly’. Pasakysiu tiek – jei mano sode būtų tokie grožiai (dėl bet kokios priežasties, pvz. atėjo elniai ir viską suvalgė… čia taip būna, jie čia vaikšto kaip kokie benamiai šunys), tai nei kojos svetimo žmogaus nebūtų, jau nekalbu apie kraštovaizdžio dizainerių grupę. Nežinau, man būtų truputį gėda… gal net ne truputį.
Mulčias… laimei, bent jau ne oranžinis.
Taip, našlaitės… ir chrizantemos… rudenį jų prikaišiojama visur, reikia ar nereikia. Puikus augalas, jei tinkamoje vietoje, bet dažniausiai būna įkišamas belekaip
Net nežinau, ką ir sakyti – atėjo elniai, ir nugraužė?
Šitas lopinys buvo labai neblogame sode, tai esu linkusi manyti – na gal dar nespėjo užsodinti? 🙂
Tai štai kokia ta pirma pažintis su amerikietiškais sodais. Aš tikiu, bus geriau 🙂
Vasaros vakaras
Rožinio gaivalo dozė
Prieš kelias dienas lankiausi rožyne, kurį prieš gerus trejus metus ėmėmės kurti – rožyno šeimininkė Daiva ir aš. Visos rožės iš Sibirkos rožyno, na iš kur dar galėtų būti 🙂
Na ką galiu pasakyti – džiaugiuosi, kad ne man teks skabyti peržydėjusius žiedus 🙂
Iš visos šios rožyno istorijos norėčiau pažymėti keletą dalykų, kurie gal būt pasirodys kam nors naudingi:
– jei norite vešlaus rožyno, apsišarvuokite kantrybe. Lietuvoje rožės yra lėti augalai, ir rezultatas pradės matytis tik po kelių metų. Kaip pati Daiva sako, pirmą pavasarį po visko susodinimo, jos pačios pirma mintis buvo – ‘kažkokia nesąmonė’ 🙂
– norint tokio dydžio rožių, jas reikia rimtai dengti. Jokių ‘…tai gal aš čia biški durpėmis užpilsiu’ ar ‘… tai gal nebus šalta ateinanti žiema’. Daiva kiekvieną rudenį atsivaro mašiną eglišakių, rūpestingai dengia rožes, tai štai ir matosi rezultatas.
– pasirodo, tokia pilka spalva – puikus fonas daugeliui augalų 🙂
Ir dar – fotografuoti augalus, tame tarpe ir rožes, geriau anksti ryte arba jau vakare. Arba apsiniaukusią dieną. Šios nuotraukos darytos saulėtą popietę, tad ir rezultatas kiek pablukęs. 
Šaltukas kanda…
Mjo, tas lietuviškas pavasaris… kaip ir ankstyvas, bet žiū, ateis gegužės pabaiga, ir vėl pasirodys, kad niekur nenuskubėjome…
Vis sulaukiu skambučių – gal jau viskas numiriojo per žiemą? kodėl niekas nesprogsta? WHY? Noriu nuraminti – niekas dar nenumiriojo, dar per anksti tuos viščiukus skaičiuoti 😉 Augalai už mus gudresni ir kantresni, jie žino, kad dar per anksti daugeliui iš jų.
Bet drąsuolių yra 😉 pvz. rūtenis (Corydalis) SPINNERS. Jau kuris laikas žaliuoja – man tai labai graži rūtenių augimo fazė – nors vasarą lapai žali, pavasarį matosi ir kitų atspalvių.
Česnakai gana drąsūs… tik neįsivaiduoju, kaip jie čia taip susigrūdo, negalėjau gi pasodinti vieną į kitą? bet išgyvens – apskritagalvis česnakas (Allium spherocephalon) ir Allium AMBASSADOR
Pamenate ugnimi sutvarkytą korėjinį lendrūną? štai jis koks dabar. Akivaizdu, gyvens 😉
Na, ir lelijos jau ruošiasi žydėti…
Lelijos… hmm, palaukite, kokios lelijos? dar tik balandžio pradžia. Na ką, vakar buvo pirma balandžio, dar ne griekas šiandien pameluot 😉 spėjam, tai kas čia?
P.Oudolf Londone: Potters Fields
Ne pats geriausias laikas lankyti ar vertinti daugiamečių žolinių augalų želdynus… bet negali juk visur apsilankyti tinkamiausiu tam momentu 🙂 tad pasinaudojau proga, ir lankydamasi Londone, nulėkiau apžiūrėti dar vieno Piet Oudolf projektuoto želdyno, Potters Fields parkelio.
Aš manau, kad vasarą, ypač antroje pusėje ten turėtų būti tikrai gražu. Daugiamečiais žoliniais apželdinta tik centrinė dalis, skvero kraštai apsodinti daugiakamieniais himalajiniais beržais.
Įėjimas į parką iš Tooley Street
Labai patiko dekoratyvinės grotelės, tokios dailios, nemasyvios. Dar daugiau – tokiu pat motyvu (ir tokia pat melsva spalva) išpaišytos ir akmeninės atraminės sienelės.
Medžių pavėsyje želia heleborai (Heleborus) ir karpažolės (Euphorbia amygdaloides var. robbiae)
Dešinėje matosi Tower Bridge bokštas
Kiek nustebino dar nenukarpyti praeitų metų augalų stiebai… bet nauji augalai jau želia sparčiai
Šis drakonas nėra nuolatinė ekspozicija 🙂 – tiesiog vyko Meksikos dienos. Nors… jei ir paliktų, tai vaizdo gal labai nepagadintų 🙂
Vaizdas iš Potters Fields link Tower Bridge
Vaizdas kitąpus upės… The City – finansų centras, kur dangoraižiai turi vardus 🙂 Kairysis – The Walkie Talkie (liet. racija), neseniai pagarsėjęs tuo, kad dėl lenktos formos taip sukoncentruodavo saulės spindulius, kad apačioje stovinčių mašinų plastiko detalės tiesiog išsilydydavo. Centre – The Cheesegrater (liet. sūrio tarka), dešiniausias – The Gherkin (liet. marinuotas agurkėlis). Tarp jų yra keletas mažesnių, pvz. postmodernizmo šedevras steam-punk stiliuje, The Lloyd’s pastatas, kuriame ir ekskursijoje sudalyvavau (apie tai – vėlesniuose postuose)
Iš kitos pusės, nuo Tooley Street – kitas architektūrinis stebuklas, The Shard (liet.šukė), kurio viršuje yra stebėjimo aikšelė, esanti bene dukart aukščiau už visas kitas stebėjimo aikšteles Londone.
KITOKIE AUGALAI 