Ką galiu pasakyti, pastarieji keletas metų mano tinklaraščiui buvo ‘kūdi’… Paviliojo mane Facebook’as, kaip koks greitas maistas (kurio aš pati nevalgau) 🙂 Daug privalumų turi tas Facebook’as, labai daug… bet vienas didelis jo minusas ėmė mane kamuoti.
Ogi tai, kad informacija, patekusi ten, labai greitai nueina į nežinią. Net savo pačios laiko juostoje negaliu greitai rasti kažko, ką žinau, kad prieš metus postinau, ką jau bekalbėti apie kitų žmonių puslapius. O per pastaruosius keletą metų tikrai daug ko įvyko, labai daug kur pabuvojau, daug sodų ir ne tik pamačiau. Facebooke, aišku, daug kuo dalinausi, bet prireikus, nežinočiau kaip greitai tas nuotraukas ar informaciją rasti.
Taip kad morališkai subrendau nušluostyti dulkes nuo mano senojo tinklaraščio, atsiprašyti jo ir vėl arti seną vagą 🙂
Čia mano tokia priešnaujametinė rezoliucija 🙂 na ir gimtadienis toks apvalainas, solidus artėja – sako, kad gyvenimas tik po jo prasideda šiais laikais 😉
Posto pabaigai – keletas nuotraukų iš mane labai apžavėjusios, nors ir baisiai turistinės, vietos – Rondos miesto, savo laiku įkvėpusio Orson Welles, Ernest Hemingway, Rainer Maria Rilke, kuris pasakė, “I have sought everywhere the city of my dreams, and I have finally found it in Ronda“.
Kas visiškai nestebina – saulei leidžiantis, šviesa čia kažkokia stebuklinga… kaip, tiesą sakant, ir visoje Andalūzijoje.
Užsukite ryt – pasidalinsiu įspūdžiais iš karališkos tvirtovės Real Alcázar de Seville.
Beje, aplankyti maurų Ispaniją norėjau gal visą savo gyvenimą, traukė mane ten, nors tu ką… Kas yra kiek keistoka – Andalūzija yra bene karščiausias Ispanijos regionas, o karštis yra tai, ką aš gana sunkiai pakeliu. Bet, turiu pasakyti, neklydo mano širdis… karšta buvo, bet jau tas Mudéjar menų grožis. Daugiau apie tai – ryt 😉
KITOKIE AUGALAI 