Mus rodė…

Jei kas nematėte, daug labai gražių mano sodo kadrų galima pamatyti štai čia.

Na, ir išgirsti, ką gero turiu pasakyti apie natūralistinį želdinimo stilių, P.Oudolf’ą ir t.t., ir t.t. 🙂

Apie mus rašo…

Šį kartą Delfis…

 

Ką pamatyti Olandijoje?

Tiems kas neseka manęs Facebook’e, ir neskaito ‘Rasų’ žurnalo…

Vieniems Olandija – ‘olandiškos bangos’ namai; kitiems – skintų bei vazoninių gėlių šalis. Dar yra tulpės, klumpės ir malūnai.

O iš tikro augalų bei sodų mylėtojams yra labai daug visko įdomaus. Man asmeniškai teko laimė tai pamatyti kartu su Carex Tours ir nedidele sodų mylėtojų grupe iš įvairiausių šalių. Carolyn Mullet organizuojamas keliones galiu rekomenduoti iš visos širdies – ji pati yra kraštovaizdžio dizainerė ir šiaip faina, smarki moteriškė su 1,5 mln gerbėjų Facebook’e. Kelionių tvarkaraštis labai intensyvus, pamatėme gerokai daugiau nei išvardinta šiame rašinyje. Pasakysiu tiek – net man, maniakei augaliniuose dalykuose, po savaitės jau norėjosi namo, per ausis ir akis jau varvėjo įspūdžiai ir vaizdai.

Bet, be abejo, galima ir patiems organizuotis panašias keliones. Aš pati ne kitaip pirmą kartą apžiūrėjau Olandiją, na, dalį jos. Aišku, yra sodų, kurie yra privatūs, ir pavieniai asmenys ten nepatenka. Net jei jūs labiausiai domitės natūralistiniu želdinimu, siūlyčiau neaplenkti tokių vietų kaip Palais Het Loo – tai padeda geriau suprasti kai kuriuos natūralistinio stiliaus niuansus, pavyzdžiui, olandų silpnybę griežtai karpytoms gyvatvorėms 🙂

Natūralistinio stiliaus želdynas pavėsyje

Vesdama seminarus, pastebėjau tokį dėsningumą – dauguma dalyvių natūralistinį želdyną įsivaizduoja kaip saulėtą, spalvingą žiedų/dekoratyvinių žolių jūrą. Ot ir nebūtinai 😉

Štai puikus pavėsinio želdyno pavyzdys iš Mt.Cuba centro Delavaro valstijoje, JAV. Tokiame tankiame želdyne nebus lengva sėtis jokiai piktžolei. Dalyvių čia yra keletas, bet akivaizdžiausi du – skėstašakis astras (Sympyotrichum divaricatum; Aster divaricatus) ir pensilvaninė viksva (Carex pensylvanica)

©Rasa Laurinavičienė

Skėstašakis astras (Sympyotrichum divaricatum; Aster divaricatus) – kuklus, bet nepaprastai vertingas augalas, kuris, skirtingai nuo daugelio astrų, puikiai tinka auginti pavėsyje. Plečiasi atžalomis, tačiau ne itin agresyviai. Žydi vasaros antroje pusėje, nušviesdamas pavėsį smulkiais baltais žiedeliais.  Nusipelno žymiai didesnio dėmesio. Atkreipkite dėmesį į juosvus stiebus – delikati, bet efektinga smulkmena. Labai gražiai dera su daugeliu pavėsio augalų: melsvių, juodžolių, paparčių, ir t.t.

©Rasa Laurinavičienė

Žydintis skėstašakis astras.

©Rasa Laurinavičienė

Labai šiuo atveju tinka ir pensilvaninė viksva (Carex pensyvanica). Atrodo, augalas kuklus ir paprastas, tačiau bene labiausiai mane apžavėjęs per visus metus, praleistus JAV. Labai jau dailus, nereiklus ir naudingas. Norite auginti? hmm… kol kas turiu nuvilti. Sėklų įsigyti Europoje rasti nėra lengva. Tačiau aš tikiuosi šį augalą augnti ateityje, tame tarpe ir pardavimui. Labai jau dailūs šios viksvos deriniai su plačialapiais pavėsio augalais 🙂

Ir apskritai, viksvos (Carex) nusipelno žymiai žymiai didesnio dėmesio. Tai didžiausia rūšių skaičiumi augalų gentis Lietuvoje, o kiek mes jų matome želdynuose? Tik keletą spalvingesnių rūšių, kurių dauguma kilę iš Azijos.

Carex pensylvanica, ©Rasa Laurinavičienė

Apie mus rašo…

Visuomet malonu sulaukti dėmesio 🙂

Vasaros vakaras

Rožinio gaivalo dozė

Prieš kelias dienas lankiausi rožyne, kurį prieš gerus trejus metus ėmėmės kurti – rožyno šeimininkė Daiva ir aš. Visos rožės iš Sibirkos rožyno, na iš kur dar galėtų būti 🙂

Na ką galiu pasakyti – džiaugiuosi, kad ne man teks skabyti peržydėjusius žiedus 🙂

Iš visos šios rožyno istorijos norėčiau pažymėti keletą dalykų, kurie gal būt pasirodys kam nors naudingi:

– jei norite vešlaus rožyno, apsišarvuokite kantrybe. Lietuvoje rožės yra lėti augalai, ir rezultatas pradės matytis tik po kelių metų. Kaip pati Daiva sako, pirmą pavasarį po visko susodinimo, jos pačios pirma mintis buvo – ‘kažkokia nesąmonė’ 🙂

– norint tokio dydžio rožių, jas reikia rimtai dengti. Jokių ‘…tai gal aš čia biški durpėmis užpilsiu’ ar ‘… tai gal nebus šalta ateinanti žiema’. Daiva kiekvieną rudenį atsivaro mašiną eglišakių, rūpestingai dengia rožes, tai štai ir matosi rezultatas.– pasirodo, tokia pilka spalva – puikus fonas daugeliui augalų 🙂

Ir dar – fotografuoti augalus, tame tarpe ir rožes, geriau anksti ryte arba jau vakare. Arba apsiniaukusią dieną. Šios nuotraukos darytos saulėtą popietę, tad ir rezultatas kiek pablukęs.

Šaltukas kanda…

Mjo, tas lietuviškas pavasaris… kaip ir ankstyvas, bet žiū, ateis gegužės pabaiga, ir vėl pasirodys, kad niekur nenuskubėjome…

Vis sulaukiu skambučių – gal jau viskas numiriojo per žiemą? kodėl niekas nesprogsta? WHY? Noriu nuraminti – niekas dar nenumiriojo, dar per anksti tuos viščiukus skaičiuoti 😉 Augalai už mus gudresni ir kantresni, jie žino, kad dar per anksti daugeliui iš jų.

Bet drąsuolių yra 😉 pvz. rūtenis (Corydalis) SPINNERS. Jau kuris laikas žaliuoja – man tai labai graži rūtenių augimo fazė – nors vasarą lapai žali, pavasarį matosi ir kitų atspalvių.

Česnakai gana drąsūs… tik neįsivaiduoju, kaip jie čia taip susigrūdo, negalėjau gi pasodinti vieną į kitą? bet išgyvens – apskritagalvis česnakas (Allium spherocephalon) ir Allium AMBASSADOR

Pamenate ugnimi sutvarkytą korėjinį lendrūną? štai jis koks dabar. Akivaizdu, gyvens 😉

Na, ir lelijos jau ruošiasi žydėti…

Lelijos… hmm, palaukite, kokios lelijos? dar tik balandžio pradžia. Na ką, vakar buvo pirma balandžio, dar ne griekas šiandien pameluot 😉 spėjam, tai kas čia?

Fifty shades of brown

Vėlyvas ruduo irgi gali būti gražus, ypač tokį šiltą lapkritį…

Miscanthus sinensis FERNER OSTEN

Vernonia crinita BETTY BLINDEMAN

Sanguisorba BLACKTHORN

Astilbe chinensis PURPURLANZE

Eryngium BIG BLUE – nerealus grožis bet kuriame stovyje

Sanguisorba sėjinukas

Miscanthus sinensis GOLIATH

Verbena hastata šluotos

Achillea CORONATION GOLD

Anthemis burbuliukai

Agastache BLACKADDER

Panicum virgatum SHENANDOAH šydas

Vaiduokliškas Perovskia siluetas

Rudeniniai Olandijos sodai I. Piet Oudolf sodas, Hummelo

Neišvengiamai artėjant Kalėdoms 🙂 kažkaip vieną vakarą sugalvojau, kad reikia šiemet sezoną uždaryti su trenksmu. O kokia pabaiga gali būti įsimintinesnė už gerą ‘augalinę’ kelionę? Tad pasirinkta buvo Olandija (vėl), ir kadangi bent prie keleto lankytinų objektų nagus prikišęs buvo  pats maestro, tai viena iš bendrakeleivių Auksė kelionę pakrikštijo ‘Piet Oudolf pėdomis’ 🙂 Na, matėme daugiau nei kad Oudolf kūrybos, bet kadangi kompanija susirinko linksmų plaučių, tai turiu prisipažinti, juokelių maestro sąskaita būta daug. Niekaip negaliu iš atminties ištrinti, kaip vieno gerbėjo (beje, toli gražu ne paaugliško amžiaus) tinklaraštyje jis buvo įvardintas kaip ‘sidabrakartis olandų sodininkystės liūtas’ 🙂 Ką čia ir sakyti, žodis ‘sidabrakartis’ kelionės metu nuskambėjo ne vieną, ir ne dešimt kartų 🙂

Anyway, per dvi dienas spėjome pamatyti labai daug, po truputį pasidalinsiu ir nuotraukomis. Šiandien gi – reportažas iš Oudolf asmeninio sodo

Blakėžudė QUEEN OF SHEBA – nepaprastai gracinga ir kvapni

Peucedanum verticillare skeletas

Peucedanum verticillare

  Laukite tęsinio 🙂