Mus rodė…

Jei kas nematėte, daug labai gražių mano sodo kadrų galima pamatyti štai čia.

Na, ir išgirsti, ką gero turiu pasakyti apie natūralistinį želdinimo stilių, P.Oudolf’ą ir t.t., ir t.t. 🙂

Drömparken, Enköping

Šia parkas Enšiopingo komunoje ganėtinai svarbus kiekvienam P.Oudolf kūrybos gerbėjui. Būtent nuo jo prasidėjo P.Oudolf’o, kaip tarptautinės žvaigždės, kelias.

Šis želdynas užsodintas 1996 metais. 2002-2003 metais plotas padidintas. Reikia pripažinti, iki šiol parkelis atrodo puikiai, želdynai vešlūs, augalai gerai prižiūrėti. O tai yra labai svarbus dalykas šioje srityje – net garsiausių kraštovaizdžio dizainerių sukurti želdynai labai greitai gali pavirsti į nieką, jei jie nebus atidžiai prižiūrimi ir nuolat redaguojami.

Fifty shades of brown

Vėlyvas ruduo irgi gali būti gražus, ypač tokį šiltą lapkritį…

Miscanthus sinensis FERNER OSTEN

Vernonia crinita BETTY BLINDEMAN

Sanguisorba BLACKTHORN

Astilbe chinensis PURPURLANZE

Eryngium BIG BLUE – nerealus grožis bet kuriame stovyje

Sanguisorba sėjinukas

Miscanthus sinensis GOLIATH

Verbena hastata šluotos

Achillea CORONATION GOLD

Anthemis burbuliukai

Agastache BLACKADDER

Panicum virgatum SHENANDOAH šydas

Vaiduokliškas Perovskia siluetas

Laukti rezultatai I

Šiemet turėjau progos pasipraktikuoti svetimuose plotuose 🙂

Štai kaip želia pavasario pabaigoje susodintas gėlynas Violetos gražioje sodyboje Zarasų rajone (4x10m dydžio). Sakyčiau, visai stipriai sužėlęs kaip pirmiems metams, ir dar tokią sausą vasarą. Bet dirva čia molinga ir gerai sulaikanti vandenį, be to, storai mulčiuojama nupjauta vejos žole – tad nenuostabu.

Dalyvauja visi mano labai mėgiami, laiko patikrinti augalai: saulainė (Helenium) MOERHEIM BEAUTY, raudoklė (Lythrum) DROPMORE PURPLE, astras (Aster) TWILIGHT, kinmėtė (Agastache) BLACKADDER, kemeras (Eupatorium) PURPLE BUSH, kraujalakė (Sanguisorba) BLACKTHORN ir daugelis kitų

Kai sodinome gėlyną, tos gražios akmenų sienos dar nebuvo, bet kaip jis čia gražiai tinka 🙂 Aišku, paprastai būna, kad želdynas derinamas prie pastatų, šiuo atveju gavosi atvirkščiai, bet labai gerai…

Kitai metais viskas susimegs į vieną masyvą, išlįs lėčiau augančios dekoratyvinės žolės – miskantai ir melvenės – augalai augs aukštesni bei tvirtesni… ir bus dar gražiau (bent jau aš taip tikiuosi) 🙂

O buvo taip…

Šiuo metų laiku, aišku, reikėtų fotografuoti miskantus ir kompaniją… Na tikrai, baisiai fotogeniški jie, ypač kai saulė ritinėjasi pažemiui, o vėjai draskosi kaip paklaikę.  Bet kažkaip jau pradeda trūkti spalvų (nors tikrai negaliu skųstis, žiedų ir spalvų gėlyne tikrai yra)… tad kadangi miskantai niekur nedings per visą žiemą, taip jau norisi prisiminti, kaip viskas buvo spalvinga

Neaiškus (bet labai įdomus) krūminis bijūnas/Salvia pratensis ‘Rose Rhapsody’

Šis šalavijas, ‘Rhapsody in Blue’, man šiemet labai labai patiko. Nepaprastai stambūs, gražios mėlynos spalvos žiedynai, ir dideli, visai gražūs lapai, dekoratyvūs išsilaikę viso sezono eigoje.

Šalavijas (Salvia) ‘Rhapsody in Blue’

Štai taip vešliai viskas atrodo vasaros pradžioje. Net sunku patikėti – nėjau taip buvo? ir kiek dar reikės laukti, kol vėl taip bus?

Šiemet buvo labai geri metai šeivamedžiui ‘Black Lace’

Mano mėlynlapio erškėčio (Rosa glauca)  gyvatvorė kasmet vis gražėja. Vasaros pradžioje lapija labai ryški. Ir pastebėjau, kad prie jos labai gražiai dera gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) ‘Amethyst’

Salvia nemorosa ‘Amethyst’/Rosa glauca

Nors kasmet vis grasinuosi mest didelę dalį bijūnų (sklypas tai ne guminis, o naujų gyventojų kasmet ne vienas šimtas atsiranda), bet kai pavasarį jie pradeda žydėti…. Pirmame plane – ‘Hei Hai Botao’. Įdomi kiniška puikiojo bijūno veislė – aukštis apie 1,5m. bet atramos nereikia, nors žiedai ir pilnaviduriai  Ir realybėje jie gerokai tamsesni.

Bijūnų žydėjimo metas

O šis įdomus vilkdalgis ‘Thornbird’ priklauso ‘space age’ (‘kosminio amžiaus’) grupei. Tai dėl tų keistų ragiukų ant žiedlapių. Ir pastebėjau, kad ant kiekvieno to paties augalo žiedo ragiukai skirtingi. Labai įdomios spalvos vilkdalgis, labai gerai augantis.

Vilkdalgio (Iris) ‘Thornbird’ žiedai pasipuošę keistais ragiukais

Šis bijūnas man vienas iš įspūdingiausių. ‘White Cap’ ir atrodo labai gražiai, ir stipriai kvepia, ir labai ilgai žydi, kadangi vis skleidžiasi šoniniai pumpurai. Jei reiktų išsirinkti tik vieną veislę, ko gero, šis ir būtų.

Paeonia ‘White Cap’

Reikia pasakyti, kad bobramuniai (Anthemis) tikrai atidirba per vasarą. Ši veislė, ‘Lemon Maid’, viena iš mažesnių (40-50cm), labai dailiais, karpytais lapais. Bijau, kad gali tekti perrašyti savo augalų dešimtuką, pakeičiant ‘E.C.Buxton’ šia veisle 🙂 nors ir anoji gera, tik gerokai stambesnė.

Vasaros pradžioje viskas žydi – priekyje bobramunis (Anthemis) ‘Lemon Maid’ ir Amsonia ‘Blue Ice’

Nors nelabai mėgstu pilnavidurių bijūnų, bet ‘Madylone’ yra tikrai ypatingas. Labai vėlyvas, žydi jau visiems kitiems nužydėjus. Ir nors žiedai nuotraukose atrodo balti, tačiau iš tikro susidaro vaizdas, kad iš žiedo viduriuko švyti kažkokia kreminė šviesa.

Paeonia ‘Madylone’

Visos nakvišos (Oenothera) labai jau netingi žydėti…

Nakviša (Oenothera) ‘Sonnenwende’ ir katžolė Nepeta faassenii ‘Walker’s Low’

Lychnis conaria ‘Gardener’s World’ bobramunio (Anthemis) ‘Cally Cream’ apsuptyje

Dar vienas numylėtas pilnaviduris bijūnas – ‘Sarah Bernhardt’ . Štai ką reiškia tikra klasika – išvestas 1906m., ir vis dar puikus. Vėlyvas ir labai ilgai žydintis. Jis toks geras, kad planuoju pasisodinti keletą kerų vien skynimui.

Paeonia ‘Sarah Bernhardt’

O čia – lietuviškų pievų grožis. Ar žinote, kad kuo pieva skurdesnė, tuo turtingesnė jos augalija?

Laukinė morka, Daucus carota

Centaurea jacea

Cichorium intybus

Pastarnokas, Pastinaca sativum

Nežinau kas, bet labai gražus 🙂 gal kas pasufleruos?

Centaurea jacea

Ir ko jums ne natūralistinis vaizdelis? salieriniai (dabar, deja, taip reikia vadinti tai, kas anksčiau buvo skėtiniai) augalai – neatsiejama natūralistinio želdinimo dalis. Ir rožė tokia natūraliai atrodanti, a la laukinė… Gražu, tiesa? Be kaip paslaptį pasakysiu – čia garšva 🙂 Aš manau, kad man čia jau kažkelinta kažko vystymosi stadija, jei jau piktžolėse imu įžvelgti grožį 🙂 Bet iš tikro viena amerikiečių rašytoja,  Ella Wheeler Wilcox, yra pasakiusi, kad ‘a weed is but an unloved flower‘ . Taigis, nieko naujo aš čia nesugalvojau..

Rosa ‘Lyda Rose’

Na o snaputį ‘Orion’ visgi reiktų sodinti su protu 🙂 Patekęs į itin palankias sąlygas, jis tampa tikru monstru, 1,5×1,5m ūgio ir pločio, skandindamas viską aplinkui. Bet kai žydi, aišku, gražu,..

Geranium ‘Orion’

Skirtingai nuo įprastų, vienmečių verbenų, šios yra daugiametės. Labai naudingi ir architektūriški augalai, gerai išlaikantys formą ir nužydėję.

Verbena hastata ‘Rosea’

Verbena hastata (violetinė), Verbena hastata ‘Alba’, Veronicastrum virginicum ‘Diane’

Phlox paniculata ‘Dusterlohe’

Kai pirmais metais auginau OT leliją ‘Nymph’, kažkaip ji man įspūdžio nepadarė. Bet gerai, kad neišmečiau, ar ne 🙂

Lilium ‘Nymph’

Šią raganę sodinau kažkada, pažeisdama visas įmanomas raganių auginimo taisykle. ‘Perle d’Azur’ gana linkusi sirgti vytuliu, bet pas mane ji auga šiaurinėje pusėje, vietoje, kur nuo stogo pastoviai ant jos varva, be to, šaknys paslėptos už terasos laiptų, kur saulės, ko gero, niekuomet nebūna. Pavasarį ledas ten laikosi vos ne iki birželio. Ir ką – auga lėtai, sprogsta labai vėlai, žydi mėnesiu vėliau nei norma (kas nėra blogai). Moralas čia dvejopas – tai parodo, kaip visgi dauguma augalų yra linkę prisitaikyti prie nepalankių gyvenimo sąlygų, i kokie visdėlto jie mums atlaidūs 🙂

Clematis ‘Perle d’Azur’

Echinops ‘Veitch’s Blue’, Verbena hastata ‘Alba’

Verbena hastata ‘Alba’

Rudeninis duetas, kurį reikėtų užpatentuoti 🙂 Šis saulakis išvis fantastiškas augalas, žydintis ne mažiau poros mėnesių . Bet reikia pasakyti, dėl ryškios geltonos spalvos ne itin populiarus – ir kodėl lietuviai taip bijo geltonos spalvos? Na, o korėjiniam lendrūnui reklamos kaip ir nereikia, ir visiškai pelnytai.

Calamagrostis brachytricha, Heliopsis ‘Asahi’

Viena iš nedaugelio pas mane likusių rožių, kanadietiška ‘Champlain’. Kasmet nušąla iki žemės, bet gerai atželia, ir jau žydi žydi… ypač rudenį.

Persicaria amplexicaulis ‘Taurus’, Rosa ‘Champlain’

Mėlynlapios erškėčio (Rosa gauca) rudeninės uogos

Rudeninis Rosa glauca derlius

Heuchera villosa veislės man patinka tuo, kad žydi į vasaros pabaigą; ir žydi gausiai.

Sanguisorba ‘Red Thunder’. Miscanthus sinensis ‘Ferner Osten’

Pabaiga…

Varom žiemą…

Taip, tokiu metu reikėtų valgyti blynus ir kelti daug meniškų nuotraukų, kaip gražiai atrodo apsnigti augalų skeletai žiemą. Nu bet kiek galima spoksoti į tą sniegą, nuo baltumo jau akys skauda. Tad aš padarysiu kitaip, žiemą varysiu spalvingomis vasaros nuotraukomis – gal greičiau ateis?

Nepeta faassenii ‘Walker’s Low’, Campanula glomerata ‘Joan Elliott’

Priekyje – snaputis ‘Orion’, toliau pievinis šalavijas ‘Rose Rhapsody’, katžolė ‘Walker’s Low’

Eryngium ‘Jos Eijking, Centaurea hypoleuca ‘John Coutts’, Artemisia ‘Lambrook Silver’

Priekyje – himalajinis snaputis ‘Baby Blue’, milžiniška Geranium psilostemon lapija ir linksmuolis bijūnas ‘Paula Fay“

Nepeta ‘Walker’s Low’, Tanacetum niveum ‘Jackpot’, Dianthus carthusianorum

Mano ‘mini-dykumos’ gyventojai, iš eilės – Artemisia argentea ‘Artemis’, Oenothera fremontii. Stachys lanata ‘Cotton Boll’, Festuca glauca ‘Select’, Penstemon barbatus, Achillea ‘Moonshine’ , Nepeta faassenii ‘Walker’s Low’

Veronica ‘Blue Indigo’, Salvia sclarea

Achnatherum calamagrostis, Oenothera ‘Sonnenwende’, Geranium oxonianum ‘Beholder’s Eye’

Knautia macedonica

Echinacea purpurea ‘Magnus’, Nepeta grandiflora ‘Pool Bank’

Sanguisorba ‘Sangria’, Veronicastrum virginicum ‘Erica’, Panicum virgatum ‘Shenandoah’

Persicaria amplexicaulis ‘Taurus’, Monarda ‘Gewitterwolke’, Heliopsis ‘Prairie Nights’

Thalictrum ‘Ankum’, Sanguisorba ‘Cangshan Cranberry’

Sanguisorba ‘Red Thunder’, Helenium ‘Rubinzwerg’

Amsonia hubrechtii

Aster amellus ‘Brilliant’, A.pyrenaeus ‘Lutetia’, Sanguisorba ‘Red Thunder’

Verbena hastata ‘Alba’, Sporobolus heterolepis ‘Cloud’

Priekyje – miskantas ‘Ferner Osten’, už jo – ‘Goliath’

Molinia arundinacea ‘Cordoba’

Aster novae-angliae ‘Violetta’, Miscanthus sinensis ‘Ferner Osten’

Aster amellus ‘Mira’, Chrysanthemum ‘Clara Curtis’

Rhus typhina ‘Tiger Eyes’, Aster ‘Little Carlow’

Na ką, net geriau pasidarė :)))

‚Olandiškoji banga‘ – kas tai?

Tradicinė sodininkystė visuomet buvo gana konservatyvi. Pagalvokime, kokie postūmiai per paskutinį šimtą metų įvyko mados ar mokslo pasaulyje? Apie sodininkystę to pasakyti tikrai negalėtume. Taip, tradiciniai bijūnai, rožės ar pentiniai tikrai atrodo puikiai, kol žydi, tačiau vasarai persiritus į antrą pusę, jie jau būna gerokai pavargę. Ir tai tęsiasi iki tol, kol neprasideda rudeninių astrų žydėjimas. Tad natūralu, kad atsirado apželdinimo srovė, kuri ir užpildė tą tarpą tarp vasaros žiedų ir rudens spalvų. Šiandien ji įvardijama kaip ‘olandiškoji banga’. Kodėl ‘banga’? Galbūt todėl, kad tai ganėtinai nauja kryptis kraštovaizdžio dizaine. O gal todėl, kad šio stiliaus išskirtinis atributas- ilgais šuorais, dideliais kiekiais susodinti daugiamečiai žoliniai augalai, kuriems sužėlus, sukuriamas banguojančios augalų jūros vaizdas.

‘Olandiškoji banga’ , Trentham, Anglija

Iš kur gi ta banga atplaukė?

 Šis stilius skaičiuoja jau antrą dešimtį metų. Jis dažnai įvardijamas kaip ‘naujųjų daugiamečių augalų’ stilius, kadangi pagrindiniai augalai naudojami yra dekoratyvinės žolės ir neformalūs vasaros pabaigos daugiamečiai, kurie išlieka dekoratyvūs dažnai iki pat žiemos. Prieš dvidešimtmetį dauguma šių augalų buvo niekam neįdomūs ar visiškai nepažįstami. Dažnai toks stilius dar įvardijamas kaip ‘prerijų stiliaus’, kas nėra visiškai tikslus apibūdinimas. Nors jis leidžia mums įsivaizduoti bekraštes Amerikos prerijas, iš tikro daugelis tokių augalų turi  sudėtingus vokiškus pavadinimus.

 Juos gal ir sunku teisingai ištarti, tačiau jie rodo, koks indėlis šioje srityje tenka vokiečių augalų selekcininkams – Karlui Foersteriui (1874-1970), Ernstui Pagels (1913-2007) and Georgui Arendsui (1862-1952).

 K.Foersteris, įtakingiausias iš trijų vokiečių selekcininkų, karjerą pradėjo vadovaujamas įžymaus vokiečių botaniko ir kraštovaizdžio dizainerio L.Vinterio. Šis daugiausiai dirbo Italijos Rivjeroje, ir išskirtinis jo sukurtų kraštovaizdžių bruožas buvo jų organiškas įsiliejimas į natūralią aplinką.

 Tai paliko K.Foersteriui gilų įspūdį, ir , grįžęs į Vokietiją, jis ėmėsi vystyti savo stilių, naudodamas didelius šuorus dekoratyvinių žolių bei šalčiui atsparių daugiamečių žolinių augalų, tinkamų šiauriniams klimatui. Jo sukurti gėlynai tarsi susiliedavo su Vokietijos kraštovaizdžiu. Lemiamas vaidmuo šiuose gėlynuose tekdavo ‘Motinos Gamtos plaukams’ – taip romantiškai Foersteris vadino dekoratyvines žoles. Daugelis jo išvestų žolių bei daugiamečių augalų yra sėkmingai auginami iki šių dienų. Smailiažiedis lendrūnas ‘Karl Foerster’ – vienas iš puikiausių jo atradimų, ir iki šiol išlieka pačia populiariausia pasaulyje dekoratyvine žole.

 E. Pagels perėmė estafetę, ir jam galime dėkoti už kelias dešimtis vertingų kininio miskanto (Miscanthus sinensis) kultivarų. Jo dėka atsirado nemažai vertingų, šalčiui atsparių bei anksti žydinčių miskantų veislių, tinkamų auginti šiauriniuose kraštuose.

 Taip jau susiklostė, kad šių vokiečių selekcininkų idėjas ir augalų veisles perėmė šiuolaikiška kraštovaizdžio dizainerių karta, tokių kaip olandas Piet Oudolf. Beje, P.Oudolfą ir E.Pagelsą siejo ir artima draugystė iki pastarojo mirties.

 Ir nors E.Pagelsas išvedė daug puikių augalų, būtent P.Oudolfas pastebėjo jų tikrąjį potencialą ir davė pradžią ‘olandiškajai bangai’ kuri nuvilnijo per visą pasaulį per pastarąjį dvidešimtmetį, ir šis apželdinimo stilius tapo sinonimiškas su jo vardu. Jis sukūrė eilę visuomeninių bei asmeninių sodų Olandijoje, kitose Europos šalyse, JAV, parašė eilę knygų natūralistinio apželdinimo tema. Jau išauga ir nauja karta šio sodo dizaino genijaus mokinių bei pasekėjų. Tai, ką jie daro, šiuo metu vadinama ‚olandiškos bangos‘ pavadinimu.

 Kuo ypatingas šis stilius

 Trumpai apibendrinti šį stilių galima taip – kuriamas natūralistinis, mažai priežiūros reikalaujantis kraštovaizdis, kuriame dirvožemio tipas bei parinkta vieta apsprendžia augalų parinkimą.  Šiuo stiliumi kuriantys kraštovaizdžio dizaineriai supina lengvas ažūrines dekoratyvines žoles su skulptūriškais daugiamečiais augalais. Populiariausi daugiamečiai augalai – ežiuolės (Echinacea),  beje, senesni, natūraliau atrodantys kultivarai, kraujalakės (Sanguisorba), bandreniai (Echinops), mėlitai (Perovskia), astrancijos (Astrantia), kemerai (Eupatorium), rūgtys (Persicaria), ir daugelis kitų.

‘Olandiskoji banga’, Scampston Hall, Anglija

 Renkantis augalus šiam stiliui, spalvai tenka antraeilis vaidmuo. Svarbiausia – augalo forma ir struktūra. “Jeigu struktūra yra gerai išmąstyta, ir sodas gerai atrodo – net nelabai svarbu, kokias spalvas naudojate“, pabrėžia P. Oudolfas. Didesnis dėmesys kreipiamas ne į trumpalaikius, nors ir prabangius vidurvasario žiedus, bet į visą augalo gyvenimo procesą, pradedant ryškia pavasario žaluma, baigiant dekoratyviomis žolių šluotomis ir architektūriškais nužydėjusiais augalų žiedynais. Nors paprastai sodininkai, atėjus rudeniui, puola skinti nužydėjusius stiebus, čia skatinama kaip tik palikti nužydėjusių augalų stiebus tiek dėl architektūriškų formų, tiek dėl naudos paukščiams žiemą. Rekomenduojama rinkti augalus, kurie ne tik ‘gražiai gyvena, bet ir miršta gražiai’

 Kaip taisyklė, tokios laisvo stiliau, neformalios augalų kompozicijos būna ‘uždarytos’ griežtuose rėmuose – karpytose, taisyklingose gyvatvorėse, akmeniniuose apvaduose, griežtuose pjaunamų vejų rėmuose. Naudojama daug formuotų sumedėjusių augalų. Ši formalaus ir neformalaus pusiausvyra bei įtampa ir suteikia šiam stiliui būdingą žavesį. Ir nors bendras vaizdas yra kūrybiškos betvarkės, tačiau negali paneigti ir senųjų Europos sodų formalumo įtakos – sena forma,  tačiau užpildas naujoviškas.

Nuotrauka: Noel’s-garden.blogspot.com

Tam tikru prasme, tai giliai filosofiškas stilius. Tradiciniu požiūriu žiedu spalva yra svarbiausias faktorius, taigi augalai vertingi tol, kol jie gražiai žydi, vėliau jie tampa nebeįdomūs – iki sekančių metų žiedų atsiradimo. Tačiau juk gyvenimas nestovi vietoje, ir vienintelis pastovus dalykas yra jo nepastovumas, nuolatinis judėjimas bei pokyčiai. Vienas dalykas, kuris nesikeičia – tai gyvenimo ciklas, turintis pradžią ir pabaigą. Taip ir šio stiliaus želdynuose, vertinama ne tik augalo jauna žaluma ar gausus žydėjimas, bet ir jo pabaiga. Kaip kad P.Oudolfas tai apibendrina, “jei augalas neatrodo gerai miręs, vadinasi, jo neverta net auginti’

Nužydėjusios monardų galvos išsiskiria purių šluotsmilgių fone

Taip apsodinti gėlynai gali būti nepaprastai gražūs ir efemeriški, nors ir neperkrauti spalvingais, ryškiais augalais. Patys gražiausi šio stiliaus sodai sukurti stengiantis ne kopijuoti gamtą, o perteikti geriausias natūralaus kraštovaizdžio savybes: formą, tekstūrą ir spontanišką augalų harmoniją. Ir nors toks kraštovaizdis atrodo lyg savaime atsiradęs, geriausių jo pavyzdžių pagrindas yra gerai pagalvotas planas bei gilios botaninės kūrėjo žinios, leidžiančios atsirasti labiausiai vykusiems augalų bei žolių deriniams.

 Pasaulinis populiarumas

Šiandien šio stiliaus pavyzdžių galima rasti įvairiausiose vietose. Gražių P.Oudolf darbų rasime Niujorko ir Čikagos dangoraižių papėdėje – griežtos stiklo ir betono formos sudaro taip reikalingą atsvarą puriam daugiamečių augalų šėlsmui. Įdomius rezultatus šis stilius duoda Vokietijoje, tvarkant apleistų gamyklų bei geležinkelių teritorijas. O Anglijoje atsirado ne viena senovinė pilis, tarp kurios šimtamečių kukmedžių gyvatvorių vietoj rožių ar pentinių kuriasi šluotsmilgės, monardos ir lendrūnai.

Ką gi, nors pasaulyje šis stilius itin populiarus, Lietuvoje šio apželdinimo pavyzdžių neteko matyti. O gaila… Tai stilius, puikiai tinkantis viešiesiems želdiniams, kadangi dauguma naudojamų augalų yra nereiklūs, šalčiui atsparūs. Puikiai jis tiktų ir kaimo sodyboms, kadangi natūraliai atrodančios žolės bei daugiamečiai leistų organiškai ‘įterpti’ statinius į kraštovaizdį. Be abejo, reikia turėti galvoje, kad šio stiliaus želdiniai tikrai efektingai atrodys tik tuomet, jei juo želdinamas didesnis plotas. Be to, prieš sodinant, reiktų realistiškai įvertinti ir esamą dirvožemį – kažin ar sausame smėlyje gerai jausis ir atrodys  monardos bei kemerai. Tačiau jei pati idėja yra miela širdžiai, visuomet įmanoma rasti augalų, kurie padėtų sukurti tinkamą atmosferą. Taigi belieka tikėtis ir laukti, kol ‘olandiška banga’ visa galia plūstelės į lietuvišką kraštovaizdį.

Dekoratyvinės žolės  – ‘Motinos Gamtos plaukai’

Kartu su natūralistinio stiliaus atsiradimu pagaliau ‘išmušė’ ir dekoratyvinių žolių žvaigždžių valanda, kas visai nenuostabu, kadangi apie 60-80 procentų tokių kraštovaizdžių jos paprastai ir užima. Dekoratyvinių žolių grožis yra kitoks, nei daugumos žydinčių žolinių augalų. Jų žiedynai nestebina ryškiomis spalvomis, būdingomis kitiems žydintiems augalams, tačiau traukia akį lengvumu, permatomumu, formomis, ir netgi šiurenimu vėjyje.

 Dekoratyvinės žolės nuolat kinta kraštovaizdyje – pavasarį jos atželia kartu su atgimstančia gamta, vasarą sužydi subtiliai sąžalynais, o rudenį pasitinka geltonais, oranžiniais bei raudonais atspalviais. Net žiemą daugelis jų išlieka, ir žavi savo šerkšnotomis formomis.

Achnatherum calamagrostis

Sodinant dekoratyvines žoles, reiktų prisiminti, kad jų grožis yra šviesos žaisme, taigi skirtingus efektus galima išgauti, priklausomai nuo to, kur sodiname žoles: vienaip jos atrodys tamsios sienos ar spygliuočio fone, visai kitaip atrodys, saulei šviečiant iš nugaros.

Korėjinis lendrūnas (Calamagrostis brachytricha).

Keletas dekoratyvinių žolių yra ypač populiarios šio stiliaus gėlynuose. Lengviausiai atpažįstamas yra smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis x acutiflora) ‚Karl Foerster‘, pasižymintis itin tiesiu siluetu. Panaši į ją, tačiau baltai margintais lapais, yra veislė ‚Overdam‘. Gerokai mažiau sodininkų žinomas, tačiau sparčiai populiarėjantis yra korėjinis lendrūnas, C.brachytricha – iš Korėjos kilęs lendrūnas, labai atsparus šalčiui, vasaros pabaigoje išsiskleidžiantis puriomis uodegėlėmis. Žvelgiant į purias varpas, nusėtas smulkiais rūko lašeliais, supranti, kodėl ši žolė dažnai vadinama ‚deimantine‘.

 Nepamainomas foninis augalas, dažniausiai sodinamas itin didelėmis grupėmis, yra šluotsmilgės (Deschampsia). Net nužydėjus, jos purūs žiedynai sukuria puikų foną masyvesniems daugiamečiams.

Dėl įspūdingo silueto ir auksinės rudens spalvos tokiuose želdiniuose visuomet rasime keletą nendrinės melvenės (Molinia arundinacea) kultivarų. Tai įspūdingos aukštos žolės elegantiškais ažūriniais žiedynais, geromis sąlygomis galinčios išaugti iki 2,5 m. Nežiūrint galingo stoto, jos puikiai atlaiko vėjus bei lietų. Keletas dekoratyvesnių veislių, kurias galima paminėti – ‘Skyracer’ (viena iš aukščiausių melvenių, vertikalaus silueto), ‘Transparent’ (gracingai svyrančiai stiebais), ‚Cordoba‘ (fantastiškas vazos formos siluetu, puikus akcentinis augalas).

Miskantai ir kemerai šios stiliaus želdynams suteikia aukščio ir struktūros

 Rykštėtoji sora (Panicum virgatum) – viena iš įspūdingiausių dekoratyvinių žolių, pradedanti žydėti vasaros antroje pusėje, ir išliekanti dekoratyvi per visą žiemą. Keletas gražiausių veislių: ‘Heavy Metal’ – neaukštaūgis, labai stačias ryškiai melsvas augalas; ‘Rotstrahlbusch’– nuo vasaros vidurio lapai pradeda dažytis raudonai; ‘Shenandoah’ – lapai taip pat raudonuoja, artėjant rudeniui, pati geriausia raudonlapė veislė.

 Na ir, be abejo, daugelio auginami ir gerai pažįstami miskantai (Miscanthus), žydintys vyno spalvos (‚Ferne Osten‘),sidabriniais (’Silberfeder’) ir rausvais žiedynais (’Flamingo’). Yra dryžuotais lapais – ir išilginiais dryžiais (‘Morning Light‘), ir skersai išmargintais lapais (‘Zebrinus’). Ne visi jie vienodai atsparūs šalčiui, ne visi pražysta lietuviškos vasaros sąlygomis, tačiau pasiūla milžiniška, ir kiekvienas sodininkas gali rasti miskantą savo skoniui.

Populiariausi daugiamečiai augalai ‘olandiškos bangos’ stiliaus želdynams

Olandiją visuomet žinojome kaip Rembrandto, malūnų ir klumpių šalį (beje, kurias jie iki šiol avi). Tačiau šiuo metu jų didžiausias pasididžiavimas ir eksportas yra nauji ir labai įdomūs augalai. Jei giliau panagrinėsime ‘olandiškos bangos’ stiliaus gėlyną, pamatysime besikartojant vis tuo pačius augalus. Peržvelkime pagrindinius iš jų.

Astrancijos (Astrantia)

Astrancija ‘Ruby Wedding’

Tai bene elegantiškiausi iš šiam stiliui būdingų augalų. Net sunku patikėti, kad astrancijos giminingos krapams ar pastarnokams. Jos pasižymi itin ilgu žydėjimu – šalinant nužydėjusius žiedus, geriausios veislės žydi nuo vasaros pradžios iki šalnų. Pradžioje joms reikia šiek tiek laiko įsitvirtinti, tačiau vėliau nereikia dažnai persodinti ir dalinti. Atvirkščiai, sulyg kiekvienais metais astrancijos vis gražėja. Yra veislių baltais (‚White Giant‘), rožiniais (‚Pink Pride‘) ir tamsiai bordo žiedais (‚Claret‘, ‚Ruby Wedding‘). Ir nors paprastai literatūroje rekomenduojama astrancijas sodinti pusiau pavėsyje, jos gali augti ir saulėkaitoje, jei tik pakanka drėgmės. Nepaprastai puikiai atrodo, auginamos ne po vieną.

 Monardos (Monarda)

Monarda ‘Gewitterwolke’

Šie augalai itin mėgstami ‘olandiškosios bangos’ mėgėjų. Monardų spalvų paletė labai įvairi – nuo baltos (‚Schneewitchen‘) iki sodriai rožinių (‚Talud‘) ar tamsiai violetinių (‚Prairienacht‘) tonų. Tamsesnės monardos labai gerai dera prie rusvų, rudeniškų atspalvių saulainių (Helenium). Geriausiai auga trąšioje, vandenį sulaikančioje dirvoje saulėtoje vietoje. Prastose augimo sąlygose yra linkusi sirgti miltlige, tačiau šiais laikais selekcininkai yra išvedę nemažai veislių, kurios atsparesnės šiai ‚rykštei‘. Jei jūsų monardos neserga, neskubėkite šalinti nužydėjusių žiedynų, jie gana dekoratyvūs, ypač ažūrinių žolių, tokių kaip šluotsmilgės (Deschampsia) fone.

 Saulainės (Helenium)

Saulainė ‘Rauchtopas’

 Šie augalai, žydintys linksmomis saulutės formos žiedais, nepamainomi rudenėjančiame gėlyne. Jau nuo vasaros vidurio jos ima skleisti savo žiedus, o jų spalvingą šou nutraukia tik šalnos. Spalvinė gama nėra labai plati – žiedai būna nuo ryškiai geltonų iki rausvai rudų, tačiau galima rasti skirtingų dydžių kultivarų. Rinkdamiesi saulaines, atkreipkite dėmesį į jų žydėjimo laiką – Lietuvos sąlygomis kai kurios veislės pražysta vėlai, jau rudenį. Vienos iš ankstyviausių – ‘Wyndley’ (geltona), ‘Moerheim Beauty’ (rusvai oranžinė), ‘Waltraut’ (dideli gelsvi, rudai dryžuoti žiedai). Mėgsta gerą, trąšią dirvą saulėkaitoje.

 Kraujalakės (Sanguisorba)

Kraujalakė ‘Scapino’

Tai augalų gentis, kurios beveik niekas nežinojo iki ‘olandiškos bangos’. O šio stiliaus želdynuose kraujalakės – bene pagrindinės žvaigždės. Tai dailūs, ažūriniai augalai, mėgstantys drėgnoką, trąšią žemę. Jų ūgis gali labai skirtis – nuo 40cm (‘Tanna’) iki 2 m (‘Arnhem’, ‘Sangria’). Visų jų gražūs, dekoratyvūs lapai, ir permatomi, lengvi žiedynai, kurie puikiai dera prie dekoratyvinių žolių bei masyvesnių daugiamečių. Kai kurios veislės žydi nedideliais bordo spalvos burbuliukais (‘Red Thunder’), kitų žiedynai panašūs į žirginus (‘Scapino’), o pačios puošniausios puošiasi pūkuotais, svyrančiais žiedynais (‘Lilac Squirell’, ‘Pink Brushes’).

 Geriausiai auga drėgnose vietose, tačiau daugelis prisitaiko prie sausesnių augimo sąlygų. Tai augalai, tikrai pateisinantys ažiotažą, kurio susilaukė pastaraisiais metais. Žvelgiant į jų įvairovę ir pritaikymo galimybes, nejučiom kyla mintis – ir kaip gi mes išgyvenome be šių augalų iki šiol?

 Rūgtys (Persicaria)

Persicaria amplexicaulis ‘Orangefield’

Dar vienas madingas augalas, itin gausiai naudojamas ‘olandiškos bangos’ želdynuose. Dažniausiai pamatysime įvairių atspalvių rūgties P.amplexicaulis veisles – rožinę ‘Rosea’, skaisčiai raudoną ‘Firetail’, ryškios koralo spalvos ‘Orangefield’. Labai tinka gėlynų priekiui, kadangi gražiais lapais visiškai uždengia žemę, o virš jų supasi nesukaičiuojama galybė žiedynų, lyg spalvotų žvakučių.

 Visiškai kitaip atrodo bene didžiausia rūgčių atstovė P.polymorpha – savo dydžiu ji nenusileidžia kemerams bei daugiametėms saulėgražoms. Išvaizda ji primena vasaros pradžioje žydinti dvinamį arunką, tačiau šis težydi keletą savaičių, kai tuo tarpu rūgtis žydi beveik ištisą vasarą. Impozantiškas augalas, itin mėgstantis trąšią, drėgną žemę, kuomet ir atskleidžia visą savo didingą grožį.

 Kemerai (Eupatorium)

Eupatorium fistulosum

 Natūralistinio sodo milžinai – paprastai būtent jie yra aukščiausi augalai tokiuose želdynuose. Daugumos jų žiedynai būna ne itin išraiškingos bordo spalvos, tačiau geriausios veislės pasižymi ypač sodrios spalvos žiedais. ‘Riesenschirm’, ‚Gateway‘ – aukštos, iki 2 m, veislės, žydinčios stambiais, tamsokais žiedynais. Itin gera, labiau pritaikyta mažesniam gėlynui yra ‘Purple Bush’, užauganti iki 1,5 metro. Pasitaiko ir baltų formų – pavyzdžiui, ‘Bartered Bride’.

 Kadangi augalai labai stambūs, jiems ir žemė reikalinga derlinga, sulaikanti vandenį. Su laiku palankiomis sąlygomis išauga į milžiniškus kerus, puiki atsvara ne ką menkesniai Persicaria polymorpha.

Na, o pabaigai – nedidelis post scriptum… Praktiškai skaitytojas greičiausiai pagalvos – palauk, čia viskas skamba kaip iš reklaminio katalogo. Gi turi būti ir kažkokių trūkumų ar paslėptų ‘kabliukų’? Taip, teisingai, jų yra. Ko gero, pagrindinis dalykas, kurį reikia turėti galvoje – šis stilius nesižiūri mažuose ploteliuose. Tas akivaizdu visose nuotraukose, ir taip yra iš tikrųjų. Tad jei jau imsitės šio stiliaus eksperimento, patarimas yra vienas – skirkite tam maksimaliai vietos, kiek tik įmanoma. Taip, ir mažame gėlyne galima sodinti šiam stiliui charakteringus augalus, sukurti tam tikrą nuotaiką. Tačiau norint sukurti tą vilnijančios pievos iliuzija, svarbu ir užimamas plotas, ir augalų kiekis. Vienas iš tų atvejų, kai svarbu ne tik kokybė, bet ir kiekybė 🙂

Geriausių daugiamečių žolinių augalų dešimtukas

Daugiamečių žolinių augalų pasirinkimas šiais laikais milžiniškas. Kaip išsirinkti tinkamą rūšį ar veislę? Kaip žinoti, kad vienas ar kitas brangus augalas yra tikrai vertinga investicija, o gal tik rinkodaros triukas?

Tad štai mano geriausių daugiamečių žolinių augalų dešimtukas. Pavadinčiau jį ‘negyvenamos salos dešimtuku’ – na, žinote, jei iš tūkstančių augalų rūšių be veislių reikėtų pasirinkti tik dešimt, mano sąrašas atrodytų būtent taip. Visi jie žydi gausiai ir ilgai, ganėtinai nereiklūs auginimo sąlygoms,  atsparūs kenkėjams, ligoms bei šalčiui. Pavasarį palepinti kompostu bei sauja kompleksinių trąšų, jie atsidėkos gausiu žydėjimu bei dailia lapija.

Snaputis (Geranium) ‘Rozanne’

Jei jau auginti tik vieną vienintelį snaputį, tai turėtų būti ‚Rozanne‘. Prašmatnus, platus hibridinis snaputis stambiais mėlynais žiedais balta akute ir dekoratyviais, minkštais lapais, ir vienintelis snaputis, kuris tikrai žydi ištisą vasarą. Užauga apie 50cm aukščio, ir šiek tiek daugiau pločio. O kad tie žiedai vis skleistųsi, kartkartėmis palepinkite vandeniu bei kompostu. Geriausiai auga ir žydi saulėje, tačiau jei dirva sausoka, geriau būtų pusiau pavėsis, kad saulė neišdegintų lapų.

Bobramunis (Anthemis) ‘E.C Buxton’

Paprastas, bet neprastas augals. Nors daugeliui primena kuklias laukų ramunėles, tačiau ši veislė – tikra ‘žiedų mašina’. Stambūs, švelnios gelsvos spalvos žiedai tiesiog plūsta vienas po kito beveik ištisą vasarą. ‘E.C.Buxton’ oficialiai pripažįstama kaip vienas iš ilgiausiai žydinčių daugiamečių žolinių augalų. Dailūs karpyti lapai džiugina nuo ankstyvo pavasario iki kol juos paslepia sniegas. Augalas itin nereiklus auginimo sąlygoms – svarbu, kad augtų saulėje ir neužmirktų. Užauga apie 60cm aukščio ir panašaus pločio.

PS Praktika parodė, kad visgi ši veislė gana trumpaamžė 😦 ir mano simpatijose ją pakeitė bobramunis ‘Lemon Maid’ – delikati būtybė dar labiau karpytais lapais, kompaktiškesnio stoto ir gerokai ilgaamžiškesnė (kovas, 2015)

Faseno katžolė (Nepeta x faassenii) ‘Walker’s Low’

Tie, kas yra bandęs auginti paprastą Faseno katžolę, truputį nusivilia ja – ji sėjasi nevaldomai ir gali atrodyti netvarkingai. ‘Walker’s Low’ – visai kas kita. Nors priskiriama Faseno katžolių grupei, tai yra sodo kilmės hibridas, kuriam atsiradus, viso kitos katžolė tapo kaip ir nereikalingos. Nepaprastai ‘darštus’ augalas – dailūs pilki lapaisprogsta labai anksti pavasarį, žydi jau gegužės mėnesį, o nukirpus nužydėjusius žiedus, žydi pakartotinai iki pat šalnų. Švelni violetiškai melsva spalva puikiai dera prie visų kitų spalva, tad šį augalą galima derinti su bet kuo. Puikus augalas karštoms, sausoms ir saulėtoms vietoms, nemėgsta tik užmirkimo. Užauga apie 60cm aukščio ir panašaus pločio.

Ežiuolė (Echinacea) ‘Fatal Attraction’

Šiais laikais ežiuolėmis nieko nenustebinsi – naujos, vis ryškesnės ir puošnesnės veislės pilasi dešimtimis kasmet, ir toli gražu ne visos jos geros. ‘Fatal Atraction’ yra viena iš seniausių, ir iki šiol viena iš puikiausių, tikr ežiuolių genties klasika.

Gausiai žydi ryškiai rožiniais žiedai, o žiedkočiai beveik juodi, kas augalui suteikia dar daugiau spalvos intensyvumo. Žydi labai ilgai, net nužydėję žiedai išlieka gana dekoratyvūs. Kaip ir visos ežiuolės, geriausiai auga saulėje, vidutinio derlingumo žemėje. Užauga apie 70-80cm aukščio.

Astrancijos (Astrantia)

Visos astrancijos yra nuostabūs augalai – ilgaamžės, ne itin reiklios sąlygoms (kad tik nebūtų per sausa), o žydėjimo trukme galėtų konkuruoti ir su vienmečiais. Kaip taisyklė, nepigios, tačiau vieną kartą pasodinus, kasmet galima grožėtis vis prabangesniu jų žydėjimu. Jų veislių nėra labai daug, tad pasirinkimas priklauso nuo to, kokia spalva reikalinga gėlyne. Geriausios veislės – ‘Roma’ (dulsvai rožinė), ‘White Giant’ (milžiniškais baltais žiedais), ‘Ruby Star’ (stambiais vyšnių spalvos žiedais bei juosvais žiedkočiais). Nors paprastai rekomenduojamos auginti pavėsyje, gali augti ir saulėkaitoje, tik reikia stebėti, kad nepritrūktų drėgmės. Užauga 70-100cm aukščio, priklausomai nuo veislės.

Gojinių šalavijų ‘upė’ Lurie sode Čikagoje

Gojiniai šalavijai (Salvia nemorosa)

Gojinio šalavijo veislių yra nemažai, ir visos jos geros. Tai itin nereiklūs augalai saulėtai vietai, o nukirpus vasaros pradžioje nužydėjusius žiedynus, jie vėl žydės pakartotinai. Tad pasirinkimas priklauso nuo to, kokio atspalvio ar aukščio šalavijo reikia gėlyne. Populiariomis išlieka klasikinės, augalotos, tamsiai mėlynos ‘Mainacht’ ar ‘Viola Klose’; ‘Caradonna’ pasižymi labai siauru, vertikaliu keru bei tamsiai stiebais; ‘Schwellenburg’ ypatinga violetiniais, mutavusiais žiedynais, kurie visiška nepanašūs į šalavijus; o ‘Marcus’ išskirtinis labai kompaktišku ūgiu (25cm). Geriausiai auga saulėje, vidutinio derlingumo dirvoje. Itin nereiklūs augalai, kurie, užsodinti didesniais masyvais, gali atrodyti nepaprastai.

Virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) ‘Diane’

Kažkada tebuvę kukliais prerijų galais, šiandien veronikūnai tapo gėlininkų numylėtiniais. Jie itin dera populiariuose natūralistinio stiliaus želdynuose, savo vertikaliomis linijomis atkartodami dekoratyvinių žolių siluetus.

Toks populiarumas sąlygojo keliolikos veislių atsiradimą, tačiau ‘Diane’ išlieka klasika – sniego baltumo, itin vertikalaus silueto, ji papuoš tiek rožyną, tiek ir dekoratyvinių žolių želdyną.

Geriausiai auga saulėje, vidutinio derlingumo dirvoje. Užauga apie 1,2 m aukščio.

Kraujalakė (Sanguisorba) ‘Red Thunder’

Dar viena augalų gentis, kurią išpopuliarino natūralistinio stiliaus banga.

Ši kraulalakės veislė yra itin universali – puikiai auga tiek saulėje, tiek pavėsyje. Ji gražiai dera tiek įmantriuose rožynuose, tiek narūralistinio stiliaus želdynuose. Jos blizgantys žali lapai dailiai atrodo nuo pat pavasario, o antroje vasaros pusėje virš jų pasirodo šimtai mažų, tamsiai vyšninių burbuliukų.

Auginimo sąlygoms visiškai nereikli. Užauga apie 1m aukščio.

Mentūrinis gludas (Coreopsis verticillata) ‘Moonbeam’

Šio augalo bėda – jis nefotogeniškas, ir retai kada patraukia dėmesį nuotraukose. Tačiau gyvai mažai kas atsipiria šviesiai gelsvų žiedelių debesiui ir gracingai išsidraikiusiam kerui. Šviesiai gelsvai žydinčius augalus žymiai lengviau priderinti gėlyne nei ryškiai geltonus, tad ‘Moonbeam’ labai universalus. Tamsūs stiebai ir adatiški lapeliai dar labiau išryškina šviesius žiedelius. Geriausiai auga saulėje, vidutinio derlingumo dirvoje. Užauga apie 40 cm aukščio ir panašiai pločio.

Korėjinis lendrūnas (Calamagrostis brachytricha)

Tarp dekoratyvinių žolių yra tiek daug vertingų ir nereiklių augalų, kad rinktis ypač sunku. Artėjant rudeniui, prasideda tikros varpinių augalų grožio varžybos. Tačiau korėjinis lendrūnas lyg specialiai sukurtas rudens migloms. Apkibęs rasos ląšeliais ankstyvą rudens rytą, tai akivaizdus ir neginčijamas dekoratyvinių žolių karalius. Tačiau net ir nežydint, plačių pilkšvai žalių  lapų keras atrodo tvarkingai ir dekoratyviai. Nepaprastai fotogeniškas augalas. Geriausiai auga saulėje, vidutinio derlingumo dirvoje, tačiau gali augti ir pusiau pavėsyje. Užauga apie 1,2 m aukščio.