Tag Archives: lendrūnas

Drömparken, Enköping

Šia parkas Enšiopingo komunoje ganėtinai svarbus kiekvienam P.Oudolf kūrybos gerbėjui. Būtent nuo jo prasidėjo P.Oudolf’o, kaip tarptautinės žvaigždės, kelias.

Šis želdynas užsodintas 1996 metais. 2002-2003 metais plotas padidintas. Reikia pripažinti, iki šiol parkelis atrodo puikiai, želdynai vešlūs, augalai gerai prižiūrėti. O tai yra labai svarbus dalykas šioje srityje – net garsiausių kraštovaizdžio dizainerių sukurti želdynai labai greitai gali pavirsti į nieką, jei jie nebus atidžiai prižiūrimi ir nuolat redaguojami.

IMG_9205 - Copy IMG_9180 - Copy IMG_9184 - Copy IMG_9182 - Copy IMG_9187 - Copy IMG_9188 - Copy IMG_9192 - Copy IMG_9187 - Copy IMG_9196 - Copy IMG_9198 - Copy IMG_9200 - Copy IMG_9202 - Copy IMG_9204 - Copy IMG_9211 - Copy IMG_9216 - Copy IMG_9219 - Copy IMG_9224 - Copy IMG_9226 - Copy

Business as usual

Kad jau persikėliau į JAV kuriam laikui, akivaizdu, kad augalų prekyba bei želdinimo projektai laikinai stoja, bent jau metams. Čia gal ir bloga naujiena (nors kas žino, gal kai kam ir gera 🙂 )

Bet yra ir nebloga naujiena … augalų taigi neišsivežiau 🙂 jie liko išmanančio žmogaus, Janinos Čeplinskienės, globoje, ir laukia pirkėjų. Tik pažiūrėkite, kokie prižiūrėti ir įmitę jie buvo jau praeitą rudenį. Džiaugiuosi už juos, nes pas mane jie niekad taip gerai negyveno 🙂 Štai ką reiškia gera, molinga dirva

Pagrinde tai standartinis natūralistinio želdinimo asortimentas, bet dėl konkretaus kainoraščio prašome kreiptis tiesiai į Janiną (zolesjc@gmail.com), arba rašykite man, patarpininkausiu … o galite rašyti ir šiaip, jei koks klausimas apie augalus kamuoja. Nežinau, kiek man čia teks su augalais tiesiogiai padirbėti, tai bent jau liežuviu pamalsiu apie juos. Second best, taip sakant 🙂

Štai kokia gojinių šalavijų (Salvia nemorosa), astrų (Aster), raudoklių (Lythrum) ir t.t. įvairovė

Štai kokia gojinių šalavijų (Salvia nemorosa), astrų (Aster), raudoklių (Lythrum) ir t.t. įvairovė

Visokių 'išmierų' melvenės (Molinia). Man tai vienos iš mėgstamiausių žolių - neužmušamos :) Mažesnės, melvosios melvenės (Molinia caerulea) labai tinka masyvams, aukštesnės, nendrinės melvenės (M.arundinacea), akcentams

Visokių ‘išmierų’ melvenės (Molinia). Man tai vienos iš mėgstamiausių žolių – neužmušamos 🙂 Mažesnės, melvosios melvenės (Molinia caerulea) labai tinka masyvams, aukštesnės, nendrinės melvenės (M.arundinacea), akcentams

Viksva Carex montana - puikus augalas pavėsiui. Labai tiktų kaip matrica stambesniems pavėsio augalams

Viksva Carex montana – puikus augalas pavėsiui. Labai tiktų kaip matrica stambesniems pavėsio augalams

Smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis acutiflora) WALDENBUCH - puiki pamaina seneliui KARL FOERSTER. Kol kas negaliu apsispręsti, kuris geresnis, bet šita veislė man labai patinka

Smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis acutiflora) WALDENBUCH – puiki pamaina seneliui KARL FOERSTER. Kol kas negaliu apsispręsti, kuris geresnis, bet šita veislė man labai patinka

Rudenį žydinti plukė (Anemone tomentosa) SEPTEMBERGLANZ

Rudenį žydinti plukė (Anemone tomentosa) SEPTEMBERGLANZ

Fifty shades of brown

Vėlyvas ruduo irgi gali būti gražus, ypač tokį šiltą lapkritį…

Miscanthus sinensis FERNER OSTEN

Miscanthus sinensis FERNER OSTEN

Vernonia crinita BETTY BLINDEMAN

Vernonia crinita BETTY BLINDEMAN

Sanguisorba BLACKTHORN

Sanguisorba BLACKTHORN

Astilbe chinensis PURPURLANZE

Astilbe chinensis PURPURLANZE

Eryngium BIG BLUE - nerealus grožis bet kuriame stovyje

Eryngium BIG BLUE – nerealus grožis bet kuriame stovyje

Sanguisorba sėjinukas

Sanguisorba sėjinukas

IMG_7085 - Copy

Miscanthus sinensis GOLIATH

Miscanthus sinensis GOLIATH

Verbena hastata šluotos

Verbena hastata šluotos

Achillea CORONATION GOLD

Achillea CORONATION GOLD

Anthemis burbuliukai

Anthemis burbuliukai

Agastache BLACKADDER

Agastache BLACKADDER

Panicum virgatum SHENANDOAH šydas

Panicum virgatum SHENANDOAH šydas

Vaiduokliškas Perovskia siluetas

Vaiduokliškas Perovskia siluetas

Piet Oudolf & Noel Kingsbury: ‘Planting Design Workshop’

Jau nuo liepos man lyg akmuo po kaklu 🙂 – pažadas parašyti apie Piet Oudolf ir Noel Kingsbury  seminarą ‘Planting Design Workshop’. Na negaliu gi likti kažkokia pažaduke, ar ne? O tai ir užuominų jau sulaukiu, atseit, gal taupau įspūdžius kokiam tai reikšmingam straipsniui spaudoje; ir, tiesą pasakius, jau kaip ir pradeda po truputį užsimiršti, atmintis jau ne ta, metai visgi 🙂 Tad, kadangi orai stojo bjaurūs (ne tai, kad darbų lauke trūktų), geriau jau tarškinsiu sau klaviatūra, ir imituosiu, kad esu baisiai užsiėmusi….

Didelių paslapčių, be abejo, neatskleisiu, pasitaupysiu 😉 patys suprantate, know-how, ir visa kita… Bet apie bendrus įspūdžius papletkinsiu, negi gaila 🙂

Astrantia 'Washfield', Deschampsia cespitosa

Astrantia ‘Washfield’, Deschampsia cespitosa

Taigi, o buvo taip… Iškart po Naujų, naršydama įprastuose interneto puslapiuose, užmačiau tokį mažą skelbimėlį apie Piet Oudolf bei Noel Kingsbury organizuojamą seminarą ‘Planting Design Workshop’. Veiksmas – Hummelo, Piet Oudolf namuose. Aišku, susidomėjau 🙂

IMG_4243

Abejonių, ar važiuoti, buvo: seminaras nepigus, o gegužės mėnesį tose apylinkėse jau kelionė suplanuota buvo (aišku, augaliniais tikslais, kokiais gi dar, pas mane kitų tikslų nebūna 🙂 ) Bet visgi ryžausi – pagalvojau, P.Oudolf seminarai reti, o ir žmogus jau nejaunas, apie 70 metelių, kas žino, kiek dar tų progų bus. Iš tikro, vėliau, pamačiusi dalyvių sąrašą (apie 20), net susigėdau kažkaip. Žmonės važiavo iš JAV, Kanados, N.Zelandijos, Australijos, buvo visas moteriškių desantas iš Argentinos bei Urugvajaus. O man čia, matot, kaimynystėje tingu pavažiuoti. Žmonėms iš tolimų kraštų atrodo, kad čia tas pats kaip mums iš Vilniaus į Kauną nulėkti, juokų darbs…

Na ir nuvažiavau… Tad keletas nuotraukų su komentarais. Čia, apačioje, P.Oudolf biuras.

IMG_4244

Nors vaizdas lyg laukinės pievos, iš tikro čia žmogaus rankų darbas. Galima sakyti, kad tai ir yra viena pagrindinių šiuolaikinio kraštovaizdžio formavimo krypčių šių dienų pasaulyje. Jam apibūdinti vartojami įvairūs terminai – intermingling, matrix planting.

IMG_4245

Kita a la laukinė pieva, gerokai pagražinta kultūriniai augalais. Įdomu, ko gero, tai, kad P.Oudolf kieme taip ir nepamačiau nei lopinėlio tos ‘olandiškosios bangos’ ,kurį jį taip išgarsino pasaulyje, kai augalai sodinami didesniais ar mažesniais blokais. Jo asmeninis sodas – arba stilizuotos pievos, arba bandomieji gėlynai, kur jis stebi naujus augalus. Sako, kad tokia yra apželdinimo ateitis (na, jei ir taip, Lietuvoje tai labai labai labai tolima ateitis, kokių keletas šviesmečių 🙂 )

IMG_4247

Atkreipkite dėmesį kiek nedaug reikia, kad iš pažiūros laukinė pieva atrodytų tvarkingai – tiesiog trumpai nupjautos vejos ar tako šalimais.

IMG_4248

Tie raudoni, gausūs burbuliukai – ilgagalvis dobilas (Trifolium rubens)

IMG_4252

IMG_4255

Vat ko pavydžiu olandams, tai tų aukštų karpytų gyvatvorių.

IMG_4258

IMG_4261 - Copy

Šiam stotingam augalui, Peucedanum verticillare, P.Oudolf gėlynuose leidžiama sėtis nevaržomai. Galima suprasti kodėl 🙂 tikrai įspūdingas. Kaip jam gyventųsi Lietuvoje? kas žino, nepabandęs nesužinosi.

IMG_4264

Peucedanum verticillare

Sporobolus heterolepis jau kuris laikas yra mano mėgstamiausia iš nedidelių dekoratyvinių žolių. Nepaprastai vertingas, kai žydi, tačiau ir lapai puikūs, siauri, želiantys dailiu kupstu. Labai gerai konkuruoja su piktžolėmis

Sporobolus heterolepis

Sporobolus heterolepis

Veronicastrum sibiricum 'Red Arrows'

Veronicastrum sibiricum ‘Red Arrows’

Gillenia trifoliata, Campanula lactiflora

Gillenia trifoliata, Campanula lactiflora

Šitą astranciją ‘Washfield’ jau kelinti metai ‘medžioju’, tačiau kol kas nesėkmingai 😦  Išskirtinė spalva- tamsesnė, sodresnė nei ‘Roma’. Baisiai man jos reikia

Astrantia 'Washflied'

Astrantia ‘Washflied’

Kelias į P.Oudolf sodybą.

IMG_4280

Gliuosnialapė saulėgrąža (Helianthus salicifolius) auginama ne dėl žiedų, bet dėl lapų – akivaizdu, kodėl, ar ne? Antrame plane – virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) ‘Adoration’

Helianthus salicifolius

Helianthus salicifolius

Bandomasis ‘poligonas’ – čia augalai tiesiog auga, susodinti į įvairių genčių bei rūšių dekoratyvinių žolių matriksą (užtai ir matrix planting).

IMG_4297

Gražus būdas sodinti aukštesnėms veronikoms ar panašiems vertikaliems augalams, kai jie kyšo virš priekiniame plane pasodintų ažūrinių augalų – čia kiškio ašarėlės, Briza media

Veronica longifolia 'Blauriesin'

Veronica longifolia ‘Blauriesin’, Briza media

Makedoninė buožainė (Knautia macedonica) patapusi labai populiariu augalu. Tačiau elementari lietuviška dirvinė buožainė (K.arvensis) – ne ką prastesnė.

Knautia sp.

Knautia arvensis

Knautia macedonica

Knautia macedonica

Šis augalas, Lychnis chalcedonica var.carnea, man pačiai naujiena, ir jau tupi norimų augalų sąrašo viršuje (taip tas mano sąrašas niekuomet ir nesibaigia 🙂 )

Lychnis calcedonica carnea

Lychnis calcedonica carnea

Vaizdas nuo biuro pastato. Dekoratyvinės žolės – Spodiopogon sibiricus ir nendrinės melvenės, Molinia arundinacea. Ir elementarūs žagreniai. Sako, pavasarį tenka pavargti su atžalų naikinimu, bet užtai rudeninė spalva kokia. Ar man tik atrodo taip, bet pas mus žagreniai tokie raudoni nebūna?

IMG_4324

Labai gražus Pyrus salicifolia egzempliorius. Ir man dar labai patiko tos ašuotės tarp plytelių, nors taip ir nepaklausiau, ar čia planuota taip, ar netyčia įvyko.

IMG_4325

Čia P.Oudolf aiškina smalsučiams, kaip vyksta darbo procesas. Sako, man negaila jums viską parodyti, visvien taip pat nepadarysite 🙂 Ir tikrai, čia kaip su virėjais ir jų receptais. Gali nurašyti tuos kiekius, gramus ir procesą, bet visvien meistras žino tam tikrų smulkmenėlių, be kurių vis vien gaunasi ne visai taip.

IMG_4329

IMG_4330

IMG_4331

IMG_4334

IMG_4337

Jei kam įdomu… ši pieva buvo sėjama iš tipinių tų apylinkių pievų augalų, o vėliau į ją prikaišiojama visokių įspūdingesnių augalų: melvenių (Molinia arundinacea), veronikūnų (Veronicastrum), Monarda bradburiana, ir t.t.IMG_4339

Biuro pastatas…

IMG_4344

Vaizdas nuo biuro pusės…IMG_4346

Biuro pastatas visame gražume.

IMG_4350

Pievos fragmentas, priekyje – sibirinis veronikūnas (V.sibiricum) ‘Red Arrows’, gera, kompaktiška veislė, žydinti anksčiau nei virgininiai veronikūnai (V.virginicum)
IMG_4352

IMG_4353 - CopyIMG_4355

Pieva, pagražinta kraujažolėmis (Achillea) ‘Coronation Gold’, snapučiais (Geranium) ‘Patricia’, veronikūnais (Veronicastrum sibiricum) ‘Red Arrows’, nendrinėmis melvenėmis (Molinia arundinacea) ir kt.

IMG_4356 - Copy

Stilizuota pieva

IMG_4357

Graži detalė iš lauko akmenų (bet man vis galvoje sukasi, kad sunku visgi turėtų būti tą žolę aplink avis karpyti, matyt, rankomis tenka)

IMG_4363

Vaizdas palei gyvenamąjį namą

IMG_4365

IMG_4369

Nagrinėjusiems P.Oudolf kūrybą, manau, vaizdai pažįstami. Jei ką domina, kas auga tame antrame cilindre kairėje – viduryje miskantai (Miscanthus) ‘Malepartus’, aplinkui palminė viksva (Carex muskigumensis)

IMG_4370

Štai ten, tolumoje, ir buvo tos ikoninėmis patapę karpytų gyvatvorių bangos. ‘Buvo’  – nes taip jau būna gamtoje, kad ne viską žmogus kontroliuoja. Prieš keletą metų buvo dideli potvyniai, ilgą laiką gyvatvorės stovėjo gerokai apsemtos. O kukmedžiai labai nemėgsta užmirkimo, tad štai ir rezultatas – jie mirė. Bet pačiam P.Oudolf tai gana vienodai. Buvo, nebėra, baisiai čia… Aš manau, per tiek laiko ir darbo su augalais patampi filosofiškas. Ir gal netgi truputį pradedi jaustis įkaitu to savo sukurto ir išgarsėjusio kūrinio (panašiai kaip M.Mikutavičius su savo trim milijonais 🙂 )

Beje, ir tų gyvatvorių atsiradimo istorija gana juokinga ir ironiška. Kažkada seniai seniai, kai jis su žmona persikėlė gyventi į Hummelo, sugalvojo gale lauko prisikaišioti kukmedžių auginių, atseit, paaugs ir bus papildomas pajamų šaltinis. Po kelių metų kažkiek praretino tuos kukmedžius, ir kadangi nesugalvojo, ką daugiau su jais galima padaryti, nusprendė pradėti karpyti. Ir karpė tol, kol tos gyvatvorės tapo vienu iš labiausiai atpažįstamu vaizdu šiuolaikinėje sodininkystėje. Tai štai kaip kartais gimsta pasaulio stebuklai 🙂

IMG_4371

Nassella tenuissima ir Knautia macedonica – paprasta ir gražu

IMG_4372

IMG_4373

Knautia macedonica, Nassella tenuissima

IMG_4374

IMG_4375

IMG_4379

Astrantia ‘Abbey Road’, Geranium oxonianum

Tai tiek tų nuotraukų bei įspūdžių 🙂

Venecijos bienalė: dar vienas P.Oudolf darbelis

IMG_3369

Kaip smagu, kai yra smalsių žmonių, kurie nuvažiuoja ten, kur reikia, ir parveža nuotraukų, tokių, kokių reikia 🙂 O dar smagiau, kad tokie žmonės negaili ir pasidalinti tomis nuotraukomis su mumis visais…

Ir atsitik tu man taip, kad tokia miela ponia Renida Kristanavičienė susiruošė važiuoti į Venecijos bienalę. Ir kaip tyčia, Renida pastaruoju metu susidomėjusi ‘olandiškąja banga’, ir užsidegusi savo gražiojoje sodyboje ant ežero kranto keletą gėlynų pertvarkyti būtent tokiu stiliumi. Tad nenuostabu, kad pamačiusi tokius gėlynus Venecijoje ji puolė juos fotografuoti iš visų pusių :), o nuotraukas ir man vėliau parodė. O aš tai žinau, kad 2010m. šiame modernaus meno festivalyje Piet Oudolf vykdė tokį projektą …

IMG_3370

Priekiniame plane matosi korėjinis lendrūnas (Calamagrostis brachytricha), pašiaušėlinė soruolė (Pennisetum alopecuroides), japoninė plukė (Anemone japonica) ‘Pamina’, Astras (Aster) ‘Asran’

Ir štai Renidos dėka galime visi pasidžiaugti nuotraukomis, o tie, kam patinka toks stilius, gali ir panagrinėti, kas čia pasodinta. Kas nori dar smulkiau išsinagrinėti, detalią schemą gali rasti P.Oudolf knygoje ‘Landscapes in Landscapes’

IMG_3371

Kemeras (Eupatorium maculatum), plukė (Anemone robustissima), pašiaušėlinė soruolė (Pennisetum alopecuroides var.viridescens)

Gera naujiena – visi čia panaudoti augalai žiemoja lietuviškomis sąlygomis, Kai kurie (soruolės, japoninė plukė ‘Pamina’, rūgtis ‘Orangefield’) tokie ‘ant ribos’ žiemojimo prasme, tačiau sodinant juos pavasarį, turėtų būti viskas gerai, ypač vandeniui laidžioje, neužmirkstančioje dirvoje.  Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad dominuoja augalai, kurie gražiausiai atrodo vasaros pabaigoje ar rudenį. Tad jei nuspręsite nusikopijuoti, reiktų pagalvoti – o kas žydės vasaros pradžioje?

IMG_3372

Soruolė (Pennisetum alopecuroides var.viridescens)

Priekiniame plane dominuoja korėjinis lendrūnas (Calamagrostis brachytricha) (man jis – bene puošniausias rudens akcentas) bei japoninė plukė (Anemone japonica) ‘Pamina’.

IMG_3374

Galima įsivaizduoti, kaip žydintys kemerai atrodo spalvingos sienos fone. Turėtų būti labai gražus derinys, kadangi atspalviai gana panašūs.

IMG_3375

Kiekvieną rudenį aš vis naujai susižaviu korėjiniu lendrūnu (Calamagrostis brachytricha). Turint galvoje, kad jis yra pakankamai nesena naujiena dekoratyvinių žolinių augalų pasaulyje, man nuostabu, kad toks augalas sau augo ilgai ir nuobodžiai kažkur Azijoje, ir niekam nebuvo įdomus, kol kažkas neatsitokėjo. Tai kiek dar tokių atradimų kažkur auga ir laukia savo valandos?

IMG_3376

Astras priekiniame plane labai panašus į šiurkščialapį astrą (Aster novae-angliae) ‘Andenken an Alma Pötschke’. Nežiūrint pavadinimo (kažkodėl vokiečiai turi polinkį į komplikuotus, liežuvį laužančius pavadinimus), tai tikrai puikus astras. Vėlokas, bet pas mus visgi spėja pražysti.

IMG_3377 IMG_3378

Šiame projekte tikrai gausiai panaudotos melvenės (Molinia), tiek ir aukštos nendrinės melvenės veislės (‘Transparent’), tiek mažesnės melsvosios melvenės veislės (‘Edith Dudszus’, ‘Heidebraut’, ‘Moorhexe’)

IMG_3379

Pirmame plane – šilokas (Sedum) ‘Matrona’, už jo – rūgtis (Persicaria amplexicaulis) ‘Orangefield’

IMG_3380

Tad ačiū Renidai, ir tikiuosi, kad kažkas panašaus neilgai trukus įsikurs jos gražiojoje sodyboje. Negaliu sulaukti 🙂

IMG_3381

O buvo taip…

Šiuo metų laiku, aišku, reikėtų fotografuoti miskantus ir kompaniją… Na tikrai, baisiai fotogeniški jie, ypač kai saulė ritinėjasi pažemiui, o vėjai draskosi kaip paklaikę.  Bet kažkaip jau pradeda trūkti spalvų (nors tikrai negaliu skųstis, žiedų ir spalvų gėlyne tikrai yra)… tad kadangi miskantai niekur nedings per visą žiemą, taip jau norisi prisiminti, kaip viskas buvo spalvinga

Neaiškus (bet labai įdomu) krūminis bijūnas/Salvia pratensis 'Rose Rhapsody'

Neaiškus (bet labai įdomus) krūminis bijūnas/Salvia pratensis ‘Rose Rhapsody’

Šis šalavijas, ‘Rhapsody in Blue’, man šiemet labai labai patiko. Nepaprastai stambūs, gražios mėlynos spalvos žiedynai, ir dideli, visai gražūs lapai, dekoratyvūs išsilaikę viso sezono eigoje.

Labai jau mane šiemet sužavėjęs šalavijas Salvia 'Rhapsody in Blue'

Šalavijas (Salvia) ‘Rhapsody in Blue’

Štai taip vešliai viskas atrodo vasaros pradžioje. Net sunku patikėti – nėjau taip buvo? ir kiek dar reikės laukti, kol vėl taip bus?

Šiemet buvo labai geri metai šeivamedžiui 'Black Lace'

Šiemet buvo labai geri metai šeivamedžiui ‘Black Lace’

Mano mėlynlapio erškėčio (Rosa glauca)  gyvatvorė kasmet vis gražėja. Vasaros pradžioje lapija labai ryški. Ir pastebėjau, kad prie jos labai gražiai dera gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) ‘Amethyst’

Salvia nemorosa 'Amethyst'/Rosa glauca

Salvia nemorosa ‘Amethyst’/Rosa glauca

Nors kasmet vis grasinuosi mest didelę dalį bijūnų (sklypas tai ne guminis, o naujų gyventojų kasmet ne vienas šimtas atsiranda), bet kai pavasarį jie pradeda žydėti…. Pirmame plane – ‘Hei Hai Botao’. Įdomi kiniška puikiojo bijūno veislė – aukštis apie 1,5m. bet atramos nereikia, nors žiedai ir pilnaviduriai  Ir realybėje jie gerokai tamsesni.

Bijūnų žydėjimo metas

Bijūnų žydėjimo metas

O šis įdomus vilkdalgis ‘Thornbird’ priklauso ‘space age’ (‘kosminio amžiaus’) grupei. Tai dėl tų keistų ragiukų ant žiedlapių. Ir pastebėjau, kad ant kiekvieno to paties augalo žiedo ragiukai skirtingi. Labai įdomios spalvos vilkdalgis, labai gerai augantis.

Vilkdalgio (Iris) 'Thornbird' žiedai pasipuošę keistais liežuvėliais

Vilkdalgio (Iris) ‘Thornbird’ žiedai pasipuošę keistais ragiukais

Šis bijūnas man vienas iš įspūdingiausių. ‘White Cap’ ir atrodo labai gražiai, ir stipriai kvepia, ir labai ilgai žydi, kadangi vis skleidžiasi šoniniai pumpurai. Jei reiktų išsirinkti tik vieną veislę, ko gero, šis ir būtų.

Vienas iš įspūdingiausių bijūnų 'White Cap' - ir gražus, ir kvapnus, ir labai ilgai žydintis

Paeonia ‘White Cap’

Reikia pasakyti, kad bobramuniai (Anthemis) tikrai atidirba per vasarą. Ši veislė, ‘Lemon Maid’, viena iš mažesnių (40-50cm), labai dailiais, karpytais lapais. Bijau, kad gali tekti perrašyti savo augalų dešimtuką, pakeičiant ‘E.C.Buxton’ šia veisle 🙂 nors ir anoji gera, tik gerokai stambesnė.

VAsaros pradžioje viskas žydi - priekyje bobramunis (Anthemis) 'Lemon Maid' ir Amsonia 'Blue Ice'

Vasaros pradžioje viskas žydi – priekyje bobramunis (Anthemis) ‘Lemon Maid’ ir Amsonia ‘Blue Ice’

Nors nelabai mėgstu pilnavidurių bijūnų, bet ‘Madylone’ yra tikrai ypatingas. Labai vėlyvas, žydi jau visiems kitiems nužydėjus. Ir nors žiedai nuotraukose atrodo balti, tačiau iš tikro susidaro vaizdas, kad iš žiedo viduriuko švyti kažkokia kreminė šviesa.

Nors nelabai mėgstu pilnavidurių bijūnų, bet 'Madylone' yra tikrai ypatingas

Paeonia ‘Madylone’

Visos nakvišos (Oenothera) labai jau netingi žydėti…

Nakviša (Oenothera) 'Sonnenwende' ir katžolė Nepeta faassenii 'Walker's Low'

Nakviša (Oenothera) ‘Sonnenwende’ ir katžolė Nepeta faassenii ‘Walker’s Low’

Lychnis conaria 'Gardener's World' bobramunio (Anthemis) 'Cally Cream' apsuptyje

Lychnis conaria ‘Gardener’s World’ bobramunio (Anthemis) ‘Cally Cream’ apsuptyje

Dar vienas numylėtas pilnaviduris bijūnas – ‘Sarah Bernhardt’ . Štai ką reiškia tikra klasika – išvestas 1906m., ir vis dar puikus. Vėlyvas ir labai ilgai žydintis. Jis toks geras, kad planuoju pasisodinti keletą kerų vien skynimui.

Dar vienas numylėtas pilnaviduris bijūnas - 'Sarah Bernhard'

Paeonia ‘Sarah Bernhardt’

O čia – lietuviškų pievų grožis. Ar žinote, kad kuo pieva skurdesnė, tuo turtingesnė jos augalija?

Laukinė morka, Daucus sativa

Laukinė morka, Daucus carota

Centaurea jacea

Centaurea jacea

Cichorium intybus

Cichorium intybus

Pastarnokas, Pastinaca sativum

Pastarnokas, Pastinaca sativum

Nežinau kas, bet labai gražus :) gal kas pasufleruos?

Nežinau kas, bet labai gražus 🙂 gal kas pasufleruos?

Centaurea jacea

Centaurea jacea

Ir ko jums ne natūralistinis vaizdelis? salieriniai (dabar, deja, taip reikia vadinti tai, kas anksčiau buvo skėtiniai) augalai – neatsiejama natūralistinio želdinimo dalis. Ir rožė tokia natūraliai atrodanti, a la laukinė… Gražu, tiesa? Be kaip paslaptį pasakysiu – čia garšva 🙂 Aš manau, kad man čia jau kažkelinta kažko vystymosi stadija, jei jau piktžolėse imu įžvelgti grožį 🙂 Bet iš tikro viena amerikiečių rašytoja,  Ella Wheeler Wilcox, yra pasakiusi, kad ‘a weed is but an unloved flower‘ . Taigis, nieko naujo aš čia nesugalvojau..

Rosa 'Lyda Rose'

Rosa ‘Lyda Rose’

Na o snaputį ‘Orion’ visgi reiktų sodinti su protu 🙂 Patekęs į itin palankias sąlygas, jis tampa tikru monstru, 1,5×1,5m ūgio ir pločio, skandindamas viską aplinkui. Bet kai žydi, aišku, gražu,..

Geranium 'Orion'

Geranium ‘Orion’

Skirtingai nuo įprastų, vienmečių verbenų, šios yra daugiametės. Labai naudingi ir architektūriški augalai, gerai išlaikantys formą ir nužydėję.

Verbena hastata 'Rosea'

Verbena hastata ‘Rosea’

Verbena hastata (violetinė), Verbena hastata 'Alba', Veronicastrum virginicum 'Diane'

Verbena hastata (violetinė), Verbena hastata ‘Alba’, Veronicastrum virginicum ‘Diane’

Phlox paniculata 'Dusterlohe'

Phlox paniculata ‘Dusterlohe’

Kai pirmais metais auginau OT leliją ‘Nymph’, kažkaip ji man įspūdžio nepadarė. Bet gerai, kad neišmečiau, ar ne 🙂

Lilium 'Nymph'

Lilium ‘Nymph’

Šią raganę sodinau kažkada, pažeisdama visas įmanomas raganių auginimo taisykle. ‘Perle d’Azur’ gana linkusi sirgti vytuliu, bet pas mane ji auga šiaurinėje pusėje, vietoje, kur nuo stogo pastoviai ant jos varva, be to, šaknys paslėptos už terasos laiptų, kur saulės, ko gero, niekuomet nebūna. Pavasarį ledas ten laikosi vos ne iki birželio. Ir ką – auga lėtai, sprogsta labai vėlai, žydi mėnesiu vėliau nei norma (kas nėra blogai). Moralas čia dvejopas – tai parodo, kaip visgi dauguma augalų yra linkę prisitaikyti prie nepalankių gyvenimo sąlygų, i kokie visdėlto jie mums atlaidūs 🙂

Clematis 'Perle d'Azur'

Clematis ‘Perle d’Azur’

Echinops 'Veitch's Blue', Verbena hastata 'Alba'

Echinops ‘Veitch’s Blue’, Verbena hastata ‘Alba’

Verbena hastata 'Alba'

Verbena hastata ‘Alba’

Rudeninis duetas, kurį reikėtų užpatentuoti 🙂 Šis saulakis išvis fantastiškas augalas, žydintis ne mažiau poros mėnesių . Bet reikia pasakyti, dėl ryškios geltonos spalvos ne itin populiarus – ir kodėl lietuviai taip bijo geltonos spalvos? Na, o korėjiniam lendrūnui reklamos kaip ir nereikia, ir visiškai pelnytai.

Calamagrostis brachytricha, Heliopsis 'Asahi'

Calamagrostis brachytricha, Heliopsis ‘Asahi’

Viena iš nedaugelio pas mane likusių rožių, kanadietiška ‘Champlain’. Kasmet nušąla iki žemės, bet gerai atželia, ir jau žydi žydi… ypač rudenį.

Persicaria amplexicaulis 'Taurus', Rosa 'Champlain'

Persicaria amplexicaulis ‘Taurus’, Rosa ‘Champlain’

Mėlynlapios erškėčio (Rosa gauca) rudeninės uogos

Rudeninis Rosa glauca derlius

Rudeninis Rosa glauca derlius

Heuchera villosa veislės man patinka tuo, kad žydi į vasaros pabaigą; ir žydi gausiai.

mIMG_4797

Sanguisorba 'Red Thunder'. Miscanthus sinensis 'Ferner Osten'

Sanguisorba ‘Red Thunder’. Miscanthus sinensis ‘Ferner Osten’

Pabaiga...

Pabaiga…

‚Olandiškoji banga‘ – kas tai?

Tradicinė sodininkystė visuomet buvo gana konservatyvi. Pagalvokime, kokie postūmiai per paskutinį šimtą metų įvyko mados ar mokslo pasaulyje? Apie sodininkystę to pasakyti tikrai negalėtume. Taip, tradiciniai bijūnai, rožės ar pentiniai tikrai atrodo puikiai, kol žydi, tačiau vasarai persiritus į antrą pusę, jie jau būna gerokai pavargę. Ir tai tęsiasi iki tol, kol neprasideda rudeninių astrų žydėjimas. Tad natūralu, kad atsirado apželdinimo srovė, kuri ir užpildė tą tarpą tarp vasaros žiedų ir rudens spalvų. Šiandien ji įvardijama kaip ‘olandiškoji banga’. Kodėl ‘banga’? Galbūt todėl, kad tai ganėtinai nauja kryptis kraštovaizdžio dizaine. O gal todėl, kad šio stiliaus išskirtinis atributas- ilgais šuorais, dideliais kiekiais susodinti daugiamečiai žoliniai augalai, kuriems sužėlus, sukuriamas banguojančios augalų jūros vaizdas.

'Olandiškoji banga' , Trentham, Anglija

‘Olandiškoji banga’ , Trentham, Anglija

Iš kur gi ta banga atplaukė?

 Šis stilius skaičiuoja jau antrą dešimtį metų. Jis dažnai įvardijamas kaip ‘naujųjų daugiamečių augalų’ stilius, kadangi pagrindiniai augalai naudojami yra dekoratyvinės žolės ir neformalūs vasaros pabaigos daugiamečiai, kurie išlieka dekoratyvūs dažnai iki pat žiemos. Prieš dvidešimtmetį dauguma šių augalų buvo niekam neįdomūs ar visiškai nepažįstami. Dažnai toks stilius dar įvardijamas kaip ‘prerijų stiliaus’, kas nėra visiškai tikslus apibūdinimas. Nors jis leidžia mums įsivaizduoti bekraštes Amerikos prerijas, iš tikro daugelis tokių augalų turi  sudėtingus vokiškus pavadinimus.

 Juos gal ir sunku teisingai ištarti, tačiau jie rodo, koks indėlis šioje srityje tenka vokiečių augalų selekcininkams – Karlui Foersteriui (1874-1970), Ernstui Pagels (1913-2007) and Georgui Arendsui (1862-1952).

 K.Foersteris, įtakingiausias iš trijų vokiečių selekcininkų, karjerą pradėjo vadovaujamas įžymaus vokiečių botaniko ir kraštovaizdžio dizainerio L.Vinterio. Šis daugiausiai dirbo Italijos Rivjeroje, ir išskirtinis jo sukurtų kraštovaizdžių bruožas buvo jų organiškas įsiliejimas į natūralią aplinką.

 Astilbė 'Purpurlanze' šviečia šluotsmilgių foneTai paliko K.Foersteriui gilų įspūdį, ir , grįžęs į Vokietiją, jis ėmėsi vystyti savo stilių, naudodamas didelius šuorus dekoratyvinių žolių bei šalčiui atsparių daugiamečių žolinių augalų, tinkamų šiauriniams klimatui. Jo sukurti gėlynai tarsi susiliedavo su Vokietijos kraštovaizdžiu. Lemiamas vaidmuo šiuose gėlynuose tekdavo ‘Motinos Gamtos plaukams’ – taip romantiškai Foersteris vadino dekoratyvines žoles. Daugelis jo išvestų žolių bei daugiamečių augalų yra sėkmingai auginami iki šių dienų. Smailiažiedis lendrūnas ‘Karl Foerster’ – vienas iš puikiausių jo atradimų, ir iki šiol išlieka pačia populiariausia pasaulyje dekoratyvine žole.

 E. Pagels perėmė estafetę, ir jam galime dėkoti už kelias dešimtis vertingų kininio miskanto (Miscanthus sinensis) kultivarų. Jo dėka atsirado nemažai vertingų, šalčiui atsparių bei anksti žydinčių miskantų veislių, tinkamų auginti šiauriniuose kraštuose.

 Taip jau susiklostė, kad šių vokiečių selekcininkų idėjas ir augalų veisles perėmė šiuolaikiška kraštovaizdžio dizainerių karta, tokių kaip olandas Piet Oudolf. Beje, P.Oudolfą ir E.Pagelsą siejo ir artima draugystė iki pastarojo mirties.

 Ir nors E.Pagelsas išvedė daug puikių augalų, būtent P.Oudolfas pastebėjo jų tikrąjį potencialą ir davė pradžią ‘olandiškajai bangai’ kuri nuvilnijo per visą pasaulį per pastarąjį dvidešimtmetį, ir šis apželdinimo stilius tapo sinonimiškas su jo vardu. Jis sukūrė eilę visuomeninių bei asmeninių sodų Olandijoje, kitose Europos šalyse, JAV, parašė eilę knygų natūralistinio apželdinimo tema. Jau išauga ir nauja karta šio sodo dizaino genijaus mokinių bei pasekėjų. Tai, ką jie daro, šiuo metu vadinama ‚olandiškos bangos‘ pavadinimu.

 Kuo ypatingas šis stilius

 Trumpai apibendrinti šį stilių galima taip – kuriamas natūralistinis, mažai priežiūros reikalaujantis kraštovaizdis, kuriame dirvožemio tipas bei parinkta vieta apsprendžia augalų parinkimą.  Šiuo stiliumi kuriantys kraštovaizdžio dizaineriai supina lengvas ažūrines dekoratyvines žoles su skulptūriškais daugiamečiais augalais. Populiariausi daugiamečiai augalai – ežiuolės (Echinacea),  beje, senesni, natūraliau atrodantys kultivarai, kraujalakės (Sanguisorba), bandreniai (Echinops), mėlitai (Perovskia), astrancijos (Astrantia), kemerai (Eupatorium), rūgtys (Persicaria), ir daugelis kitų.

'Olandiskoji banga', Scampston Hall, Anglija

‘Olandiskoji banga’, Scampston Hall, Anglija

 Renkantis augalus šiam stiliui, spalvai tenka antraeilis vaidmuo. Svarbiausia – augalo forma ir struktūra. “Jeigu struktūra yra gerai išmąstyta, ir sodas gerai atrodo – net nelabai svarbu, kokias spalvas naudojate“, pabrėžia P. Oudolfas. Didesnis dėmesys kreipiamas ne į trumpalaikius, nors ir prabangius vidurvasario žiedus, bet į visą augalo gyvenimo procesą, pradedant ryškia pavasario žaluma, baigiant dekoratyviomis žolių šluotomis ir architektūriškais nužydėjusiais augalų žiedynais. Nors paprastai sodininkai, atėjus rudeniui, puola skinti nužydėjusius stiebus, čia skatinama kaip tik palikti nužydėjusių augalų stiebus tiek dėl architektūriškų formų, tiek dėl naudos paukščiams žiemą. Rekomenduojama rinkti augalus, kurie ne tik ‘gražiai gyvena, bet ir miršta gražiai’

 Kaip taisyklė, tokios laisvo stiliau, neformalios augalų kompozicijos būna ‘uždarytos’ griežtuose rėmuose – karpytose, taisyklingose gyvatvorėse, akmeniniuose apvaduose, griežtuose pjaunamų vejų rėmuose. Naudojama daug formuotų sumedėjusių augalų. Ši formalaus ir neformalaus pusiausvyra bei įtampa ir suteikia šiam stiliui būdingą žavesį. Ir nors bendras vaizdas yra kūrybiškos betvarkės, tačiau negali paneigti ir senųjų Europos sodų formalumo įtakos – sena forma,  tačiau užpildas naujoviškas.

Tam tikru prasme, tai giliai filosofiškas stilius. Tradiciniu požiūriu žiedu spalva yra svarbiausias faktorius, taigi augalai vertingi tol, kol jie gražiai žydi, vėliau jie tampa nebeįdomūs – iki sekančių metų žiedų atsiradimo. Tačiau juk gyvenimas nestovi vietoje, ir vienintelis pastovus dalykas yra jo nepastovumas, nuolatinis judėjimas bei pokyčiai. Vienas dalykas, kuris nesikeičia – tai gyvenimo ciklas, turintis pradžią ir pabaigą. Taip ir šio stiliaus želdynuose, vertinama ne tik augalo jauna žaluma ar gausus žydėjimas, bet ir jo pabaiga. Kaip kad P.Oudolfas tai apibendrina, “jei augalas neatrodo gerai miręs, vadinasi, jo neverta net auginti’

Nužydėjusios monardų galvos išsiskiria purių šluotsmilgių fone

Nužydėjusios monardų galvos išsiskiria purių šluotsmilgių fone

Taip apsodinti gėlynai gali būti nepaprastai gražūs ir efemeriški, nors ir neperkrauti spalvingais, ryškiais augalais. Patys gražiausi šio stiliaus sodai sukurti stengiantis ne kopijuoti gamtą, o perteikti geriausias natūralaus kraštovaizdžio savybes: formą, tekstūrą ir spontanišką augalų harmoniją. Ir nors toks kraštovaizdis atrodo lyg savaime atsiradęs, geriausių jo pavyzdžių pagrindas yra gerai pagalvotas planas bei gilios botaninės kūrėjo žinios, leidžiančios atsirasti labiausiai vykusiems augalų bei žolių deriniams.

 Pasaulinis populiarumas

Šiandien šio stiliaus pavyzdžių galima rasti įvairiausiose vietose. Gražių P.Oudolf darbų rasime Niujorko ir Čikagos dangoraižių papėdėje – griežtos stiklo ir betono formos sudaro taip reikalingą atsvarą puriam daugiamečių augalų šėlsmui. Įdomius rezultatus šis stilius duoda Vokietijoje, tvarkant apleistų gamyklų bei geležinkelių teritorijas. O Anglijoje atsirado ne viena senovinė pilis, tarp kurios šimtamečių kukmedžių gyvatvorių vietoj rožių ar pentinių kuriasi šluotsmilgės, monardos ir lendrūnai.

P1070233

Ką gi, nors pasaulyje šis stilius itin populiarus, Lietuvoje šio apželdinimo pavyzdžių neteko matyti. O gaila… Tai stilius, puikiai tinkantis viešiesiems želdiniams, kadangi dauguma naudojamų augalų yra nereiklūs, šalčiui atsparūs. Puikiai jis tiktų ir kaimo sodyboms, kadangi natūraliai atrodančios žolės bei daugiamečiai leistų organiškai ‘įterpti’ statinius į kraštovaizdį. Be abejo, reikia turėti galvoje, kad šio stiliaus želdiniai tikrai efektingai atrodys tik tuomet, jei juo želdinamas didesnis plotas. Be to, prieš sodinant, reiktų realistiškai įvertinti ir esamą dirvožemį – kažin ar sausame smėlyje gerai jausis ir atrodys  monardos bei kemerai. Tačiau jei pati idėja yra miela širdžiai, visuomet įmanoma rasti augalų, kurie padėtų sukurti tinkamą atmosferą. Taigi belieka tikėtis ir laukti, kol ‘olandiška banga’ visa galia plūstelės į lietuvišką kraštovaizdį.

Dekoratyvinės žolės  – ‘Motinos Gamtos plaukai’

Kartu su natūralistinio stiliaus atsiradimu pagaliau ‘išmušė’ ir dekoratyvinių žolių žvaigždžių valanda, kas visai nenuostabu, kadangi apie 60-80 procentų tokių kraštovaizdžių jos paprastai ir užima. Dekoratyvinių žolių grožis yra kitoks, nei daugumos žydinčių žolinių augalų. Jų žiedynai nestebina ryškiomis spalvomis, būdingomis kitiems žydintiems augalams, tačiau traukia akį lengvumu, permatomumu, formomis, ir netgi šiurenimu vėjyje.

 Dekoratyvinės žolės nuolat kinta kraštovaizdyje – pavasarį jos atželia kartu su atgimstančia gamta, vasarą sužydi subtiliai sąžalynais, o rudenį pasitinka geltonais, oranžiniais bei raudonais atspalviais. Net žiemą daugelis jų išlieka, ir žavi savo šerkšnotomis formomis.

Achnatherum calamagrotis

Achnatherum calamagrostis

Sodinant dekoratyvines žoles, reiktų prisiminti, kad jų grožis yra šviesos žaisme, taigi skirtingus efektus galima išgauti, priklausomai nuo to, kur sodiname žoles: vienaip jos atrodys tamsios sienos ar spygliuočio fone, visai kitaip atrodys, saulei šviečiant iš nugaros.

Korėjinis lendrūnas (Calamagrostis brachytricha).

Korėjinis lendrūnas (Calamagrostis brachytricha).

Keletas dekoratyvinių žolių yra ypač populiarios šio stiliaus gėlynuose. Lengviausiai atpažįstamas yra smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis x acutiflora) ‚Karl Foerster‘, pasižymintis itin tiesiu siluetu. Panaši į ją, tačiau baltai margintais lapais, yra veislė ‚Overdam‘. Gerokai mažiau sodininkų žinomas, tačiau sparčiai populiarėjantis yra korėjinis lendrūnas, C.brachytricha – iš Korėjos kilęs lendrūnas, labai atsparus šalčiui, vasaros pabaigoje išsiskleidžiantis puriomis uodegėlėmis. Žvelgiant į purias varpas, nusėtas smulkiais rūko lašeliais, supranti, kodėl ši žolė dažnai vadinama ‚deimantine‘.

 Nepamainomas foninis augalas, dažniausiai sodinamas itin didelėmis grupėmis, yra šluotsmilgės (Deschampsia). Net nužydėjus, jos purūs žiedynai sukuria puikų foną masyvesniems daugiamečiams.

Dėl įspūdingo silueto ir auksinės rudens spalvos tokiuose želdiniuose visuomet rasime keletą nendrinės melvenės (Molinia arundinacea) kultivarų. Tai įspūdingos aukštos žolės elegantiškais ažūriniais žiedynais, geromis sąlygomis galinčios išaugti iki 2,5 m. Nežiūrint galingo stoto, jos puikiai atlaiko vėjus bei lietų. Keletas dekoratyvesnių veislių, kurias galima paminėti – ‘Skyracer’ (viena iš aukščiausių melvenių, vertikalaus silueto), ‘Transparent’ (gracingai svyrančiai stiebais), ‚Cordoba‘ (fantastiškas vazos formos siluetu, puikus akcentinis augalas).

Miskantai ir kemerai šios stiliaus želdynams suteikia aukščio ir struktūros

Miskantai ir kemerai šios stiliaus želdynams suteikia aukščio ir struktūros

 Rykštėtoji sora (Panicum virgatum) – viena iš įspūdingiausių dekoratyvinių žolių, pradedanti žydėti vasaros antroje pusėje, ir išliekanti dekoratyvi per visą žiemą. Keletas gražiausių veislių: ‘Heavy Metal’ – neaukštaūgis, labai stačias ryškiai melsvas augalas; ‘Rotstrahlbusch’– nuo vasaros vidurio lapai pradeda dažytis raudonai; ‘Shenandoah’ – lapai taip pat raudonuoja, artėjant rudeniui, pati geriausia raudonlapė veislė.

 Na ir, be abejo, daugelio auginami ir gerai pažįstami miskantai (Miscanthus), žydintys vyno spalvos (‚Ferne Osten‘),sidabriniais (’Silberfeder’) ir rausvais žiedynais (’Flamingo’). Yra dryžuotais lapais – ir išilginiais dryžiais (‘Morning Light‘), ir skersai išmargintais lapais (‘Zebrinus’). Ne visi jie vienodai atsparūs šalčiui, ne visi pražysta lietuviškos vasaros sąlygomis, tačiau pasiūla milžiniška, ir kiekvienas sodininkas gali rasti miskantą savo skoniui.

Populiariausi daugiamečiai augalai ‘olandiškos bangos’ stiliaus želdynams

Olandiją visuomet žinojome kaip Rembrandto, malūnų ir klumpių šalį (beje, kurias jie iki šiol avi). Tačiau šiuo metu jų didžiausias pasididžiavimas ir eksportas yra nauji ir labai įdomūs augalai. Jei giliau panagrinėsime ‘olandiškos bangos’ stiliaus gėlyną, pamatysime besikartojant vis tuo pačius augalus. Peržvelkime pagrindinius iš jų.

Astrancijos (Astrantia)

Astrancija 'Ruby Wedding'

Astrancija ‘Ruby Wedding’

Tai bene elegantiškiausi iš šiam stiliui būdingų augalų. Net sunku patikėti, kad astrancijos giminingos krapams ar pastarnokams. Jos pasižymi itin ilgu žydėjimu – šalinant nužydėjusius žiedus, geriausios veislės žydi nuo vasaros pradžios iki šalnų. Pradžioje joms reikia šiek tiek laiko įsitvirtinti, tačiau vėliau nereikia dažnai persodinti ir dalinti. Atvirkščiai, sulyg kiekvienais metais astrancijos vis gražėja. Yra veislių baltais (‚White Giant‘), rožiniais (‚Pink Pride‘) ir tamsiai bordo žiedais (‚Claret‘, ‚Ruby Wedding‘). Ir nors paprastai literatūroje rekomenduojama astrancijas sodinti pusiau pavėsyje, jos gali augti ir saulėkaitoje, jei tik pakanka drėgmės. Nepaprastai puikiai atrodo, auginamos ne po vieną.

 Monardos (Monarda)

Monarda 'Gewitterwolke'

Monarda ‘Gewitterwolke’

Šie augalai itin mėgstami ‘olandiškosios bangos’ mėgėjų. Monardų spalvų paletė labai įvairi – nuo baltos (‚Schneewitchen‘) iki sodriai rožinių (‚Talud‘) ar tamsiai violetinių (‚Prairienacht‘) tonų. Tamsesnės monardos labai gerai dera prie rusvų, rudeniškų atspalvių saulainių (Helenium). Geriausiai auga trąšioje, vandenį sulaikančioje dirvoje saulėtoje vietoje. Prastose augimo sąlygose yra linkusi sirgti miltlige, tačiau šiais laikais selekcininkai yra išvedę nemažai veislių, kurios atsparesnės šiai ‚rykštei‘. Jei jūsų monardos neserga, neskubėkite šalinti nužydėjusių žiedynų, jie gana dekoratyvūs, ypač ažūrinių žolių, tokių kaip šluotsmilgės (Deschampsia) fone.

 Saulainės (Helenium)

Saulainė 'Rauchtopas'

Saulainė ‘Rauchtopas’

 Šie augalai, žydintys linksmomis saulutės formos žiedais, nepamainomi rudenėjančiame gėlyne. Jau nuo vasaros vidurio jos ima skleisti savo žiedus, o jų spalvingą šou nutraukia tik šalnos. Spalvinė gama nėra labai plati – žiedai būna nuo ryškiai geltonų iki rausvai rudų, tačiau galima rasti skirtingų dydžių kultivarų. Rinkdamiesi saulaines, atkreipkite dėmesį į jų žydėjimo laiką – Lietuvos sąlygomis kai kurios veislės pražysta vėlai, jau rudenį. Vienos iš ankstyviausių – ‘Wyndley’ (geltona), ‘Moerheim Beauty’ (rusvai oranžinė), ‘Waltraut’ (dideli gelsvi, rudai dryžuoti žiedai). Mėgsta gerą, trąšią dirvą saulėkaitoje.

 Kraujalakės (Sanguisorba)

Kraujalakė 'Scapino'

Kraujalakė ‘Scapino’

Tai augalų gentis, kurios beveik niekas nežinojo iki ‘olandiškos bangos’. O šio stiliaus želdynuose kraujalakės – bene pagrindinės žvaigždės. Tai dailūs, ažūriniai augalai, mėgstantys drėgnoką, trąšią žemę. Jų ūgis gali labai skirtis – nuo 40cm (‘Tanna’) iki 2 m (‘Arnhem’, ‘Sangria’). Visų jų gražūs, dekoratyvūs lapai, ir permatomi, lengvi žiedynai, kurie puikiai dera prie dekoratyvinių žolių bei masyvesnių daugiamečių. Kai kurios veislės žydi nedideliais bordo spalvos burbuliukais (‘Red Thunder’), kitų žiedynai panašūs į žirginus (‘Scapino’), o pačios puošniausios puošiasi pūkuotais, svyrančiais žiedynais (‘Lilac Squirell’, ‘Pink Brushes’).

 Geriausiai auga drėgnose vietose, tačiau daugelis prisitaiko prie sausesnių augimo sąlygų. Tai augalai, tikrai pateisinantys ažiotažą, kurio susilaukė pastaraisiais metais. Žvelgiant į jų įvairovę ir pritaikymo galimybes, nejučiom kyla mintis – ir kaip gi mes išgyvenome be šių augalų iki šiol?

 Rūgtys (Persicaria)

Rūgtis 'Orangefield'
Persicaria amplexicaulis ‘Orangefield’

Dar vienas madingas augalas, itin gausiai naudojamas ‘olandiškos bangos’ želdynuose. Dažniausiai pamatysime įvairių atspalvių rūgties P.amplexicaulis veisles – rožinę ‘Rosea’, skaisčiai raudoną ‘Firetail’, ryškios koralo spalvos ‘Orangefield’. Labai tinka gėlynų priekiui, kadangi gražiais lapais visiškai uždengia žemę, o virš jų supasi nesukaičiuojama galybė žiedynų, lyg spalvotų žvakučių.

 Visiškai kitaip atrodo bene didžiausia rūgčių atstovė P.polymorpha – savo dydžiu ji nenusileidžia kemerams bei daugiametėms saulėgražoms. Išvaizda ji primena vasaros pradžioje žydinti dvinamį arunką, tačiau šis težydi keletą savaičių, kai tuo tarpu rūgtis žydi beveik ištisą vasarą. Impozantiškas augalas, itin mėgstantis trąšią, drėgną žemę, kuomet ir atskleidžia visą savo didingą grožį.

 Kemerai (Eupatorium)

Eupatorium fistulosum
Eupatorium fistulosum

 Natūralistinio sodo milžinai – paprastai būtent jie yra aukščiausi augalai tokiuose želdynuose. Daugumos jų žiedynai būna ne itin išraiškingos bordo spalvos, tačiau geriausios veislės pasižymi ypač sodrios spalvos žiedais. ‘Riesenschirm’, ‚Gateway‘ – aukštos, iki 2 m, veislės, žydinčios stambiais, tamsokais žiedynais. Itin gera, labiau pritaikyta mažesniam gėlynui yra ‘Purple Bush’, užauganti iki 1,5 metro. Pasitaiko ir baltų formų – pavyzdžiui, ‘Bartered Bride’.

 Kadangi augalai labai stambūs, jiems ir žemė reikalinga derlinga, sulaikanti vandenį. Su laiku palankiomis sąlygomis išauga į milžiniškus kerus, puiki atsvara ne ką menkesniai Persicaria polymorpha.

Na, o pabaigai – nedidelis post scriptum… Praktiškai skaitytojas greičiausiai pagalvos – palauk, čia viskas skamba kaip iš reklaminio katalogo. Gi turi būti ir kažkokių trūkumų ar paslėptų ‘kabliukų’? Taip, teisingai, jų yra. Ko gero, pagrindinis dalykas, kurį reikia turėti galvoje – šis stilius nesižiūri mažuose ploteliuose. Tas akivaizdu visose nuotraukose, ir taip yra iš tikrųjų. Tad jei jau imsitės šio stiliaus eksperimento, patarimas yra vienas – skirkite tam maksimaliai vietos, kiek tik įmanoma. Taip, ir mažame gėlyne galima sodinti šiam stiliui charakteringus augalus, sukurti tam tikrą nuotaiką. Tačiau norint sukurti tą vilnijančios pievos iliuzija, svarbu ir užimamas plotas, ir augalų kiekis. Vienas iš tų atvejų, kai svarbu ne tik kokybė, bet ir kiekybė 🙂