Na kad jau vakar išpuolė tokia graži rudeniška diena, tai kaip čia neprasineši pro gėlynus su fotoaparatu 🙂 Dar viena proga pasidžiaugti rudeniniais astrais. O tai auga jie pas mus, tokie nusigandę visą sezoną – koks bus ruduo? ar vasara pakankamai karšta (nes kitaip vėluos žydėjimas)? ar šalnos nebus ankstyvos? Na, kol kas so far so good, o sinoptikai žada, kad po šaltos sekančios savaitės ateis labai šiltas laikotarpis. Nors sinoptikais seniai nebetikiu, bet viltis (žinote kieno motina, bet vaikus, sako, myli 🙂 ) rusena, kad vis dar viena savaite sezonas ilgesnis …
Kiekvieną rudenį žvaigždė Nr.1 tarp astrų (tiesą sakant, ir tarp visų kitų augalų) – ‘Little Carlow’. Jei ir yra koks augalas, kuris labai netinkamai pavadintas, tai būtent šitas astras (katžolė ‘Walker’s Low’ – sekantis eilėje). Nes šitas astras yra MONSTRAS, neperdedu, ir dar visas labai tankiai apkibęs žiedais (tas Little Carlow yra vietovė, kurioje atrastas astras). Bet be galo gražus monstras, tik reikia žinoti, kaip jį auginti, kad jis neužtvindytų pusės gėlyno. Apie tai parašysiu kada nors vėliau
Be visų kitų privalumų, jis dar labai patinka drugiams bei bitėms.
‘Little Carlow’ rudeninis šou beveik garantuotas kasmet (gal koks ruduo ir buvo, kai ne visiškai jis atsiskleidė. Bet štai kitas MONSTRŲ klasės astras mane šiemet tai nustebino – ‘Vasterival’ Matyt, jam reikėjo keleto metų, kad įsiaugtų į didelį kerą, štai tokį (čia vienas augalas):
O jau žiedeliai iš arti tai tokie ‘cukriniai’, ir gražūs juosvi stiebai:
Čia dešinėje už jo – dar vienas ‘vėlyvukas’, A.laevis ‘Calliope’. Labai jau jis man gražus. Nelabai gal matosi, bet jo stiebai labai juodi, įdomus kontrastas su melsvais, dideliais žiedai. Bet labai jau jis vėlyvas. Šiemet jau buvau sugalvojusi jo atsisakyti… bet gal dar palauksiu 🙂 perkelsiu kur nors ant visiškos saulės, gal anksčiau subręs žydėjimui.
Sekantis gražuolis visai neblogai žydi kasmet, labai mielas ir irgi didelis – ‘Pink Star’ (kartais sutinkamas kaip ‘Ochtendgloren’)
Kaip visada, ankstyva ir patikima Aster novae-angliae ‘Violetta’. Fotoaparatas iškraipo spalvą, nes realybėje ji yra gerokai tamsesnė. Nuostabus derinys su miskantu Miscanthus sinensis ‘Ferner Osten’
Šiemet žvaigždinė magnolija (Magnolia stellata) uogų primezgė kaip koks šermukšnis, niekada to nėra buvę pas mane, kaži ką tai galėtų reikšti? bus labai šalta žiema? labai šilta? išvis nebus 🙂 ? (tai vadinasi wishful thinking)
Miskantas ‘Kleine Fontane’ – man jis vienas iš geriausių lietuviškomis sąlygomis. Šalčiui atsparus, ankstyvas, gerai augantis, ko dar norėti iš miskanto?
Štai kokie žolių laiptai gavosi 🙂 ūgio didėjimo tvarka: Achnatherum calamagrostis, miskantai ‘Ferner Osten ir ‘Goliath’ …
… o tarp jų bando žydėti chrizantema ‘Dernier Soleil’. Taip užspausta, bet visvien žydi 🙂 kitąmet reikės jos atsiprašyti ir iškelti į garbingesnę vietą. Tikra paskutinė saulė…
O čia bajorė Centaurea ochroleuca sugalvojo dar pažydėti. Nuo kalninės bajorės ‘Alba’ skiriasi milžiniškais žiedais ir vos gelsvu atspalviu.
Ir žiognagė (Geum) ‘Prinses Juliana’ dar vieną kitą žiedelį išspaudžia.
Miskantas ‘Adagio’ – vienas iš geriausių kompaktiškų veislių, šiemet labai gerai atrodo, gal tiesiog per eilę metų užaugo į didelį kerą, užtai ir gražus
Finalui – bendras vaizdas, kad manęs nelazdavotų už augalų nuotraukas stambiu planu. Nu bet kaip tų miskantų nefotografuoti. Priekyje – ‘Goliath’ (ko gero, arti 3m aukščio), toliau – ‘Ferner Osten’ (beje, tik nuotraukoje pastebėjau, kaip jo lapijos spalva tinka prie namo stogo 🙂 ) Ir kas sako, kad rudenį spalvų neužtenka?
KITOKIE AUGALAI 