Ir štai, dream come true…
Teko garbė sudalyvauti sodinant Piet Oudolf želdyną naujame Delavaro botanikos sode.
Žvaigždės prstatinėti nereikia, o štai kitas žmogus nuotraukoje – Roy Diblik, ne mažiau įtakinga asmenybė, autorius štai šios puikios knygos, apie kurią kalbu kiekvienuose kursuose.
Jei kas nematėte, daug labai gražių mano sodo kadrų galima pamatyti štai čia.
Na, ir išgirsti, ką gero turiu pasakyti apie natūralistinį želdinimo stilių, P.Oudolf’ą ir t.t., ir t.t. 🙂
Tiems kas neseka manęs Facebook’e, ir neskaito ‘Rasų’ žurnalo…
Vieniems Olandija – ‘olandiškos bangos’ namai; kitiems – skintų bei vazoninių gėlių šalis. Dar yra tulpės, klumpės ir malūnai.
O iš tikro augalų bei sodų mylėtojams yra labai daug visko įdomaus. Man asmeniškai teko laimė tai pamatyti kartu su Carex Tours ir nedidele sodų mylėtojų grupe iš įvairiausių šalių. Carolyn Mullet organizuojamas keliones galiu rekomenduoti iš visos širdies – ji pati yra kraštovaizdžio dizainerė ir šiaip faina, smarki moteriškė su 1,5 mln gerbėjų Facebook’e. Kelionių tvarkaraštis labai intensyvus, pamatėme gerokai daugiau nei išvardinta šiame rašinyje. Pasakysiu tiek – net man, maniakei augaliniuose dalykuose, po savaitės jau norėjosi namo, per ausis ir akis jau varvėjo įspūdžiai ir vaizdai.
Bet, be abejo, galima ir patiems organizuotis panašias keliones. Aš pati ne kitaip pirmą kartą apžiūrėjau Olandiją, na, dalį jos. Aišku, yra sodų, kurie yra privatūs, ir pavieniai asmenys ten nepatenka. Net jei jūs labiausiai domitės natūralistiniu želdinimu, siūlyčiau neaplenkti tokių vietų kaip Palais Het Loo – tai padeda geriau suprasti kai kuriuos natūralistinio stiliaus niuansus, pavyzdžiui, olandų silpnybę griežtai karpytoms gyvatvorėms 🙂
Vesdama seminarus, pastebėjau tokį dėsningumą – dauguma dalyvių natūralistinį želdyną įsivaizduoja kaip saulėtą, spalvingą žiedų/dekoratyvinių žolių jūrą. Ot ir nebūtinai 😉
Štai puikus pavėsinio želdyno pavyzdys iš Mt.Cuba centro Delavaro valstijoje, JAV. Tokiame tankiame želdyne nebus lengva sėtis jokiai piktžolei. Dalyvių čia yra keletas, bet akivaizdžiausi du – skėstašakis astras (Sympyotrichum divaricatum; Aster divaricatus) ir pensilvaninė viksva (Carex pensylvanica)
©Rasa Laurinavičienė
Skėstašakis astras (Sympyotrichum divaricatum; Aster divaricatus) – kuklus, bet nepaprastai vertingas augalas, kuris, skirtingai nuo daugelio astrų, puikiai tinka auginti pavėsyje. Plečiasi atžalomis, tačiau ne itin agresyviai. Žydi vasaros antroje pusėje, nušviesdamas pavėsį smulkiais baltais žiedeliais. Nusipelno žymiai didesnio dėmesio. Atkreipkite dėmesį į juosvus stiebus – delikati, bet efektinga smulkmena. Labai gražiai dera su daugeliu pavėsio augalų: melsvių, juodžolių, paparčių, ir t.t.
©Rasa Laurinavičienė
Žydintis skėstašakis astras.
©Rasa Laurinavičienė
Labai šiuo atveju tinka ir pensilvaninė viksva (Carex pensyvanica). Atrodo, augalas kuklus ir paprastas, tačiau bene labiausiai mane apžavėjęs per visus metus, praleistus JAV. Labai jau dailus, nereiklus ir naudingas. Norite auginti? hmm… kol kas turiu nuvilti. Sėklų įsigyti Europoje rasti nėra lengva. Tačiau aš tikiuosi šį augalą augnti ateityje, tame tarpe ir pardavimui. Labai jau dailūs šios viksvos deriniai su plačialapiais pavėsio augalais 🙂
Ir apskritai, viksvos (Carex) nusipelno žymiai žymiai didesnio dėmesio. Tai didžiausia rūšių skaičiumi augalų gentis Lietuvoje, o kiek mes jų matome želdynuose? Tik keletą spalvingesnių rūšių, kurių dauguma kilę iš Azijos.
Carex pensylvanica, ©Rasa Laurinavičienė
Visuomet malonu sulaukti dėmesio 🙂
Šia parkas Enšiopingo komunoje ganėtinai svarbus kiekvienam P.Oudolf kūrybos gerbėjui. Būtent nuo jo prasidėjo P.Oudolf’o, kaip tarptautinės žvaigždės, kelias.
Šis želdynas užsodintas 1996 metais. 2002-2003 metais plotas padidintas. Reikia pripažinti, iki šiol parkelis atrodo puikiai, želdynai vešlūs, augalai gerai prižiūrėti. O tai yra labai svarbus dalykas šioje srityje – net garsiausių kraštovaizdžio dizainerių sukurti želdynai labai greitai gali pavirsti į nieką, jei jie nebus atidžiai prižiūrimi ir nuolat redaguojami.
Ne pats geriausias laikas lankyti ar vertinti daugiamečių žolinių augalų želdynus… bet negali juk visur apsilankyti tinkamiausiu tam momentu 🙂 tad pasinaudojau proga, ir lankydamasi Londone, nulėkiau apžiūrėti dar vieno Piet Oudolf projektuoto želdyno, Potters Fields parkelio.
Aš manau, kad vasarą, ypač antroje pusėje ten turėtų būti tikrai gražu. Daugiamečiais žoliniais apželdinta tik centrinė dalis, skvero kraštai apsodinti daugiakamieniais himalajiniais beržais.
Įėjimas į parką iš Tooley Street
Labai patiko dekoratyvinės grotelės, tokios dailios, nemasyvios. Dar daugiau – tokiu pat motyvu (ir tokia pat melsva spalva) išpaišytos ir akmeninės atraminės sienelės.
Medžių pavėsyje želia heleborai (Heleborus) ir karpažolės (Euphorbia amygdaloides var. robbiae)
Dešinėje matosi Tower Bridge bokštas
Kiek nustebino dar nenukarpyti praeitų metų augalų stiebai… bet nauji augalai jau želia sparčiai
Šis drakonas nėra nuolatinė ekspozicija 🙂 – tiesiog vyko Meksikos dienos. Nors… jei ir paliktų, tai vaizdo gal labai nepagadintų 🙂
Vaizdas iš Potters Fields link Tower Bridge
Vaizdas kitąpus upės… The City – finansų centras, kur dangoraižiai turi vardus 🙂 Kairysis – The Walkie Talkie (liet. racija), neseniai pagarsėjęs tuo, kad dėl lenktos formos taip sukoncentruodavo saulės spindulius, kad apačioje stovinčių mašinų plastiko detalės tiesiog išsilydydavo. Centre – The Cheesegrater (liet. sūrio tarka), dešiniausias – The Gherkin (liet. marinuotas agurkėlis). Tarp jų yra keletas mažesnių, pvz. postmodernizmo šedevras steam-punk stiliuje, The Lloyd’s pastatas, kuriame ir ekskursijoje sudalyvavau (apie tai – vėlesniuose postuose)
Iš kitos pusės, nuo Tooley Street – kitas architektūrinis stebuklas, The Shard (liet.šukė), kurio viršuje yra stebėjimo aikšelė, esanti bene dukart aukščiau už visas kitas stebėjimo aikšteles Londone.
Besirausdama interneto platybėse vakar, aptikau štai šį įdomų filmuką. Apie vieną naujesnių įdomių natūralistinio pobūdžio želdynų Anglijoje ir šiek tiek (o gal ir kiek daugiau) išprotėjusį jo kūrėją, Keith Wiley 🙂
Filmukas man patiko, duoda peno įvairiems apmąstymams – ir apie sodo kūrimą, ir šiaip, apie gyvenimą. Yra ko pasimokyti, yra ir ko NEsimokyti 😉 Tad trumpas perspėjamasis žodis…Jei ką šis filmukas užves ant panašaus įkvėpimo sėst už ekskavatoriaus vairo ir eiti tiesiog rausti savo sklypą, be konkretaus plano ir biudžeto, atminkite, kad čia veikia žmogus su 25 metais patirties augalų pasaulyje, ir savo sodo viziją jis turi kažkur galvoje. O tam reikia daugelio metų hands-on darbo su augalais, ir tam tikro sugebėjimo įsivaizduoti erdvę, kuris net ne visiems profesionalams yra būdingas. Tiesiog skirtingi žmonės skirtingai suvokia erdvinius dalykus.
Tačiau labiausiai visgi man šitas filmas patiko tokia ass-kicking nuostata, kad net niūriausiose gyvenimo situacijose galima daug ką pakeisti, jei tik turi galvoje viziją, kad ir labai trenktą, ir dideli dideli norą tiesiog dirbti, savęs negailint. Nes if not now then when? Tad tokia įkvepianti žinutė metų sandūroje 🙂
PS Jei kam neišeina atsisiųsti, parašykite man, persiųsiu el.paštu
Besibaigiant metams, reikia grąžinti paskutinę skolą 🙂 Liko neatraportuotas dar vienas įdomus objektas, Appelterno sodai Olandijoje. Nors metai iš metų lankausi Olandijoje, ir netgi tame regione, tik šiemet prisiruošiau čia apsilankyti. Tai milžiniškas sodo idėjų parkas – apie 23 ha ploto, virš 200 parodinių sodų – tad laiko jam reiktų skirti maždaug dieną.
Čia galima pamatyti daug dalykų: gražių ir nelabai, klasikinių ir labai modernių. Daug kas labai patiks, kai kas visiškai nepatiks, tačiau idėjų pasisemti tikrai galima 🙂 Tokiose vietose man visuomet labai idomu, kaip finansuojamas išlaikymas. Vien įvairiausių gyvatvorių kilometrai – ir dauguma jų nukarpytos, kaip ‘britva’ nupjautos… Tad nuvažiuoti kokį kartą tikrai verta. Žiūrim 😉
Viskas, ko galima tikėtis olandiškame sode – gyvatvorės, karpyti krūmai, daugiamečiai žoliniai augalai, reljefiškos vejos salelės (nematėte naujausio P.Oudolf darbo Hauser & Wirth?) ir kiek trenktos sodo skultūros, šiuo atveju kažkoks kimštas zuikis 🙂
Čia ne sodo skulptūros, batai yra patys tikriausi 🙂
Spalvotas stiklas, miskantai ir raudonlapio buko gyvatvorė
Labai įdomi idėja – svyruoklinis medis iš penkialapio vinvyčio
Rudeniškas vaizdelis
Sodo skulptūra iš išplautos medienos (driftwood)
Jei medis numirė, nebūtina jo kirsti, galima ir nudažyti 🙂
Raudonlapio buko, miskantų bei surūdijusios sienos dermė. Gražu… 
Įdomi detalė – ryškios kėdės gerai dera prie žydinčios rūgties, Persicaria amplexicaulis
Nužydėjusios rudeninės plukės atrodo ne blogiau nei žydinčios
Idėja, kurios pasigendu mūsų botanikos soduose – įvairių gyvatvorių, tinkančių auginti tame regione, pavyzdžiai. Man prireikė kelių metų, kol apsisprendžiau, ką sodinti neaukštai visžalei gyvatvorei. Sodo skultūra, apkarstyta plastmasiniai kibirais – optional 🙂 Reikia pripažinti, olandų estetikos jausmas sodo puošyboje dažnai balansuoja ant meno/kičo ribos.
Gražu… bet būtų gražiau, jei nebūtų iš plastmasės. Tačiau praktiškumo nepaneigsi
Vandens fontanėlis, kurį mielai pasistatyčiau pas save. Tas parūdijęs metalas kažkaip organiškai atrodo natūralistinio tipo želdynuose.
Hmmm… čia tikriausiai paslėpta kažkokia gili prasmė
Kiekvieno rožių augintojo svajonė… bet gražiai atrodytų ir želdyne a la Oudolf
Lietuviški motyvai olandiškame sode?
Pamenate, minėjau plonytę ribą tarp meno ir kičo?
O štai tokį nameliuką mielai įkurdinčiau savo sode. Čia perdirbtas jūrinis konteineris, ir dar gražiai surūdijęs 🙂 Kaimynų tikrai nebūčiau suprasta
Ir aplink jį būtinai reiktų štai tokios aplinkos
Tvenkinys gražiai ‘apkantuotas’ miskantais. Aš asmeniškai gal išravėčiau tą tvenkinuką dėl švarios pakraščio linijos, bet, tikriausiia, kiekvienam savo
Daugiau info: Tuinen van Appeltern
KITOKIE AUGALAI 