Mus rodė…

Jei kas nematėte, daug labai gražių mano sodo kadrų galima pamatyti štai čia.

Na, ir išgirsti, ką gero turiu pasakyti apie natūralistinį želdinimo stilių, P.Oudolf’ą ir t.t., ir t.t. 🙂

Fifty shades of brown

Vėlyvas ruduo irgi gali būti gražus, ypač tokį šiltą lapkritį…

Miscanthus sinensis FERNER OSTEN

Vernonia crinita BETTY BLINDEMAN

Sanguisorba BLACKTHORN

Astilbe chinensis PURPURLANZE

Eryngium BIG BLUE – nerealus grožis bet kuriame stovyje

Sanguisorba sėjinukas

Miscanthus sinensis GOLIATH

Verbena hastata šluotos

Achillea CORONATION GOLD

Anthemis burbuliukai

Agastache BLACKADDER

Panicum virgatum SHENANDOAH šydas

Vaiduokliškas Perovskia siluetas

Rudeniniai Olandijos sodai III. Van Abbemuseum, Eindhoven

Dar viena dozė olandiškų želdynų, šį kartą miesto viduryje 🙂 Iš tikro, šitas želdynas suprojektuotas Piet Oudolf 2006m. Ir kas keisčiausia, apie tai informacijos beveik nėra – nei muziejaus, nei Oudolf tinklapyje, nei šiaip kur internete, kas man labai labai keista. Jaučiu, kažkokia čia intriga įvyko 🙂 Aš pati sužinojau apie šią vietą iš vienos žinutės Facebook’e, ir atkreipiau dėmesį tik todėl, kad kažkaip vis per Eindhoveno oro uostą tenka skraidyti.

Bet pamatyti tikrai buvo verta – puikus pavyzdys to, kaip šiuolaikiškai gali būti tvarkomos miesto erdvės. Net rudenį viskas atrodo labai neblogai, įsivaizduoju, rugpjūtį/rugsėjo pradžioje vaizdas turėtų būti išvis didingas. Pats muziejus toks keistokas, iš dviejų gabalų – priekis statytas 1936 m. iš raudonų plytų, o kita dalis – ultramodernios formos. O želdynas puikiausiai dera prie abiejų pusių.

O čia apsauga išėjo paspoksoti, kokie čia berazumiai malasi aplink muziejų su fotoaparatais 🙂 Turbūt galvoja – ir ką čia jie fotografuoja, pilni patvoriai tokių augalų… Nežino gi, jog pas mus ant Lietuvos tuo klausimu visiškas pasninkas 😉

Tai tiek tam kartui… olandiškų vaizdelių ir neparodytų sodų dar yra, bet gal kada ateičiai paliksiu 😉

Ir visgi jis žydi…

Jis – tai vėlyvasis astras (Aster lateriflorus) ‘Lady in Black’. Sakysite, ir kas čia tokio ypatingo? juk tam juos ir auginame, kad žydėtų. Tačiau su vėlyvaisiais astrais negali žinoti – jiems reikia karštos vasaros bei ilgo, gero rudens. Ir tuomet jie apsipils žiedais – tiesa, mažučiais, bet labai labai gausiai Tiek gausiai, kad net nesimatys šakų. Tačiau taip būna ne kiekvieną rudenį. Štai todėl, renkantis augalus, būtina atkreipti dėmesį į jų kero formą (retai kas tą daro, ypač pradedantieji sodininkai 🙂 )

Aster lateriflorus ‘Lady in Black’

Dėl manęs šis astras gali ir nežydėti, nes jis vertingiausias yra savo dailia kero forma. Iš pradžių jis auga tvarkingai vertikaliai, tačiau apie vasaros vidurį viršutinė kero dalis ima skleistis į šonus. Į vasaros pabaigą augalas įgauna dailios puokštės formą: viršuje – platus, o apačioje – siauras ir tvarkingas. O jei dar spėja pražysti, tai mes nesiskundžiame tikrai 🙂 tokiu laiku žydintis augalas, sakyčiau, yra aukso vertės.

Dar viena rudeniška fotosesija

Na kad jau vakar išpuolė tokia graži rudeniška diena, tai kaip čia neprasineši pro gėlynus su fotoaparatu 🙂 Dar viena proga pasidžiaugti rudeniniais astrais. O tai auga jie pas mus, tokie nusigandę visą sezoną – koks bus ruduo? ar vasara pakankamai karšta (nes kitaip vėluos žydėjimas)? ar šalnos nebus ankstyvos? Na, kol kas so far so good, o sinoptikai žada, kad po šaltos sekančios savaitės ateis labai šiltas laikotarpis. Nors sinoptikais seniai nebetikiu, bet viltis (žinote kieno motina, bet vaikus, sako, myli 🙂 ) rusena, kad vis dar viena savaite sezonas ilgesnis …

Kiekvieną rudenį žvaigždė Nr.1 tarp astrų (tiesą sakant, ir tarp visų kitų augalų) – ‘Little Carlow’. Jei ir yra koks augalas, kuris labai netinkamai pavadintas, tai būtent šitas astras (katžolė ‘Walker’s Low’ – sekantis eilėje). Nes šitas astras yra MONSTRAS, neperdedu, ir dar visas labai tankiai apkibęs žiedais (tas Little Carlow yra vietovė, kurioje atrastas astras). Bet be galo gražus monstras, tik reikia žinoti, kaip jį auginti, kad jis neužtvindytų pusės gėlyno. Apie tai parašysiu kada nors vėliau

Be visų kitų privalumų, jis dar labai patinka drugiams bei bitėms.

‘Little Carlow’ rudeninis šou beveik garantuotas kasmet (gal koks ruduo ir buvo, kai  ne visiškai jis atsiskleidė. Bet štai kitas MONSTRŲ klasės astras mane šiemet tai nustebino – ‘Vasterival’ Matyt, jam reikėjo keleto metų, kad įsiaugtų į didelį kerą, štai tokį (čia vienas augalas):

O jau žiedeliai iš arti tai tokie ‘cukriniai’, ir gražūs juosvi stiebai:

Čia dešinėje už jo – dar vienas ‘vėlyvukas’, A.laevis ‘Calliope’. Labai jau jis man gražus. Nelabai gal matosi, bet jo stiebai labai juodi, įdomus kontrastas su melsvais, dideliais žiedai. Bet labai jau jis vėlyvas. Šiemet jau buvau sugalvojusi jo atsisakyti… bet gal dar palauksiu 🙂 perkelsiu kur nors ant visiškos saulės, gal anksčiau subręs žydėjimui.

Sekantis gražuolis visai neblogai žydi kasmet, labai mielas ir irgi didelis – ‘Pink Star’ (kartais sutinkamas kaip ‘Ochtendgloren’)

Kaip visada, ankstyva ir patikima Aster novae-angliae ‘Violetta’. Fotoaparatas iškraipo spalvą, nes realybėje ji yra gerokai tamsesnė. Nuostabus derinys su miskantu Miscanthus sinensis ‘Ferner Osten’

Šiemet žvaigždinė magnolija (Magnolia stellata) uogų primezgė kaip koks šermukšnis, niekada to nėra buvę pas mane, kaži ką tai galėtų reikšti? bus labai šalta žiema? labai šilta? išvis nebus 🙂 ? (tai vadinasi wishful thinking)

Miskantas ‘Kleine Fontane’ – man jis vienas iš geriausių lietuviškomis sąlygomis. Šalčiui atsparus, ankstyvas, gerai augantis, ko dar norėti iš miskanto?

Štai kokie žolių laiptai gavosi 🙂 ūgio didėjimo tvarka: Achnatherum calamagrostis, miskantai ‘Ferner Osten ir ‘Goliath’ …

… o tarp jų bando žydėti chrizantema ‘Dernier Soleil’. Taip užspausta, bet visvien žydi 🙂 kitąmet reikės jos atsiprašyti ir iškelti į garbingesnę vietą. Tikra paskutinė saulė…

O čia bajorė Centaurea ochroleuca sugalvojo dar pažydėti. Nuo kalninės bajorės ‘Alba’ skiriasi milžiniškais žiedais ir vos gelsvu atspalviu.

Ir žiognagė (Geum) ‘Prinses Juliana’ dar vieną kitą žiedelį išspaudžia.

Miskantas ‘Adagio’ – vienas iš geriausių kompaktiškų veislių, šiemet labai gerai atrodo, gal tiesiog per eilę metų užaugo į didelį kerą, užtai ir gražus

Finalui – bendras vaizdas, kad manęs nelazdavotų už augalų nuotraukas stambiu planu. Nu bet kaip tų miskantų nefotografuoti. Priekyje – ‘Goliath’ (ko gero, arti 3m aukščio), toliau – ‘Ferner Osten’ (beje, tik nuotraukoje pastebėjau, kaip jo lapijos spalva tinka prie namo stogo 🙂 )  Ir kas sako, kad rudenį spalvų neužtenka?

Jei šiuo metu jūsų gėlynai nespalvingi…

… nekaltinkite lietuviško klimato ar ar šaltoko rudens. Kaltinkite save, kad nepakankamai gerai susiplanavote savo gėlynus 🙂 Bet argi čia bėda? Vienas iš daugiamečių augalų pliusų yra tai, kad dauguma jų auga greitai, ir rezultato nereikia ilgai laukti. Tad štai kas šiuo metu žydi…

Šios chrizantemos veislės nežinau. Tiesiog netyčia, neaišku iš kur atsiradusi mano mamos sode Šiauliuose, ir per eilę metų pasitvirtinusi, gerai žiemojanti ir anksti žydinti. o aš dar ir silpnybę jaučiu tokiai ‘ryžai’ spalvai augaluose. Puikus derinys su astru (A.amellus) ‘Brilliant’

Chrisanthemum, Aster amellus ‘Brilliant’

Kitas bandymas auginti chrizantemas grunte – ‘Dernier Soleil’. Šiaip astrų veislių pasaulyje egzistuoja daugybė, tačiau daugelis jų yra labai vėlyvos , ir pas mus nespėja pražysti. Jau nemažai metų bandau sulaukti, ar bus toks ruduo, kai spės pražydėti ‘Mary Stoker’ (baisiai aš jos norėjau ir vis tikėjau), bet, deja, kitąmet keliaus į augalų rojų

Chrisnthemum ‘Dernier Soleil’

Iš visų bobramnių (Anthemis) išsiskiria ‘Susanna Mitchell’. Labai gausiai žydi vasaros pradžioje, bet ne ką prasčiau pasirodo ir vasaros pabaigoje. Ir lapai labai puošnūs. Tačiau tai yra veislė, kurią sėkmingai auginti galima tik sausringoje, net skurdžioje, dirvoje saulėkaitoje. Nors drenažas pas mane beveik idealus, augalai, auginti derlingesnėje vietoje, gaudami trupučiuką pavėsio, neišgyveno žiemos.

Anthemis ‘Susanna Mitchell’

Saulėgrąža, kuri auginama dėl lapų – gluosnialapė saulėgrąža (Helianthus salicifolius). Šiaip žiedų aš jos visai nelaukių ir sezono pradžioje stengiuosi, kad kuo ilgiau nežydėtų  (skabau ūglių viršūnes). Šio augalo grožis – siauručių lapų fontanai (beje, kadangi augalas rūšinis, svarbu įsigyti gerą formą siūliškais lapais, o ne tipinį rūšinį augalą). Bet, turiu pasakyti, tie juosvi žiedpumpuriai mane žavi.

Helianthus salicifolius

Šių metų atradimas – sidabražolė (Potentilla hopwoodiana). Graži žiedų spalva (vasarą kiek šviesesnė), ir itin ilgas žydėjimas, kiek pamenu, žydėjo visą vasarą, be pertraukų.

Potentilla hopwoodiana

Na, ir pagrindinė rudens puošmena – astrai. Be jų spalvų sode tikrai būtų nedaug. Šis ruduo astrams nėra labai geras, kadangi gana vėlyvas, tačiau visi neblogai jie atrodo.

Milžinas toli gražu ne kiekvienam gėlynui- ‘Little Carlow’. Tai masyvus, platus augalas, kurį geriau auginti su atrama, kadangi kitaip jis neatlaiko žiedų kiekio bei svorio. Labai gražiai dera su augalais ryškiai geltona lapija. Nuotraukoje – žagrenis ‘Tiger Eyes’, tačiau tiek spalva, tiek ūgiu labai tiktų į kompaniją nendrinėms melvenėms (Molinia arundinacea), kuriuos rudenį įtampa ryškiai geltonos.

Aster ‘Little Carlow’, Rhus typhina ‘Tiger Eyes’

Šiais metais labai gerai pasirodė kitas milžiniškas astras, ‘Vasterival’ , kurio delikatūs rožiniai žiedeliai gražiai kontrastuoja su juodais stiebais. Augalas labai platus, tad jis tik didesniam gėlynui.

Aster ‘Vasterival’

Aster ‘Vasterival’

Astras (A.pringlei) ‘Pink Star’ irgi ne iš smulkiųjų…

Aster ‘Pink Cloud’,Aster ‘Vasterival’ (antrame plane)

Aster ‘Pink Star’

Šiurkščialapių astrų (Aster novae-angliae) kompanija  ‘Violetta’ (dešinėje), ‘Septemberrubin’ (kairėje) bei ‘Rosa Sieger’ (tolimiausia) bei virgininis astras (Aster novi-belgii) ‘Schone von Dietlikon’ (viduryje) – irgi visi labai stambūs augalai, pas mane seniai jau išaugę paskirtą vietą, kitąmet reikės jiems kraustytis

Aster novae-angliae ‘Violetta’ (dešinėje), ‘Septemberrubin’ (kairėje) bei ‘Rosa Sieger’ (tolimiausia) , Aster novi-belgii ‘Schone von Dietlikon’ (viduryje)

Aster novae-angliae ‘Rosa Sieger’

Aster novi-belgii  ‘Schone von Dietlikon’

Aster novae-angliae ‘Violetta’

Aster novae-angliae  “Septemberrubin’ ir ‘Rosa Sieger’

Aster ericoides pasižymi smulkiais, adatiškais lapeliais bei mažučiais žiedeliais, kurių, beje, būna tūkstančiais

Aster ericoides ‘Golden Spray’

Bet, kaip ten bebūtų, dydžiu ir žiedų gausia joks kitas astras neprilygsta ‘Little Carlow’ 🙂

Aster ‘Little Carlow’

Apie mus rašo…

Jaučiuosi labai pamaloninta, kad bene įdomiausias lietuviškas žurnalas moterims ‘MOTERIS’ įvertino mūsų sodą . Smagu buvo pamatyti savo gėlynus iš šono… o jau mūsų Salomėjai tai bus ką mokykloje papasakoti, kai reikės rašyti rašinį ‘Ką veikiau vasarą’ 🙂 O kaip kitaip, ne kiekvienai devynmetei juk pasitaiko nusifotografuoti žurnale…

Rašinys išspausdintas 2013m. rugpjūčio numeryje. Tekstas Jolantos Vaitiekūnienės, nuotraukos Annos Stanevičienės

TAS APGAULINGAS PAPRASTUMAS

Keletas vaizdelių iš vasaros vidurio

Kartas nuo karto sulaukiu kritikos (tiesa, švelnios :)), kad per mažai talpinu bendrų nuotraukų. Bandau pasitaisyti…

Gana įkyriai į kadrą lenda LA lelija ‘Kentucky’. Čia ji su kaimynų Macleaya cordata (kam sodinti savo, jei galima ‘pasiskolinti’ vaizdą?)  …

Lilium ‘Kentucky’ (LA)

… o čia ji su maniškiu veronikūnu Veronicastrum virginicum ‘Fascination’ bei gumbene Phlomis tuberosa ‘Amazone’

Šiemet ryžausi įsileisti keletą modernių ežiuolių. Nelabai man prie širdies daugelio naujų veislių neoninės spalvos ir bumbuliniai žiedai, bet, tariau, pabandysiu keletą nepilnavidurių veislių. Gal ir nieko, stebėsime toliau, o tuo tarpu lieku ištikima savo senai meilei, ‘Fatal Attraction’. TIesa, viena iš naujųjų, ‘Summer Clouds’, gana panaši į ją

Echinacea ‘Summer Clouds’

Echinacea ‘Leilani’, Nepeta grandiflora ‘Bramdean’

OT (Oriental Trumpet) lelijos labai naudingos. Jos pradeda žydėti jau po azijinių bei LA lelijų benefiso . Kai kurios žydi visu pajėgumu, kitos dar tik ruošiasi. Kai kurios veislės pasižymi toookiu kvapu (pvz. mano numylėta ‘Holland’s Beauty’), kad jų tikrai nerekomenduočiau žmonėms, kuriems nuo lelijų kvapo įsiskauda galva. Bent jau ‘Holland’s Beauty’ kvapas yra gerokai stipresnis nei rytinių lelijų, kurios ir taip gana stipriai kvepia. Kadangi aš tokiems žmonėms nepriklausau, audžiu mintį, kad reikia arti namų prisodinti dar daugiau tokių lelijų 🙂

Lilium ‘Nymph’ (OT)

Čia į kadrą pateko mano dukra Kamilė. Kartais, ir tik labai kartais,  pavyksta ją prikalbėti paravėti (aišku, ne be finansinių svertų). O štai centre, visu gražumu, gumbenė Phlomis tuberosa ‘Amazone’. Gal ir ne tokie išraiškingi bumbuliukai, lyginant su P.russeliana, bet kelerių metų augalai atrodo gana architektūriškai.

Na, ir pabaigai negaliu atsispirti pagundai ir neįkelti vieno close-up 🙂. Viendienė ‘Janet Benz’ , viena iš plastmasinių veislių. Aišku, sakau tai gerąja prasme – jos žiedlapiai tokio storumo, kad atrodo lyg nulipdyti ar išlieti iš plastmasės.

Hemerocallis ‘Janet Benz’

Varom žiemą…

Taip, tokiu metu reikėtų valgyti blynus ir kelti daug meniškų nuotraukų, kaip gražiai atrodo apsnigti augalų skeletai žiemą. Nu bet kiek galima spoksoti į tą sniegą, nuo baltumo jau akys skauda. Tad aš padarysiu kitaip, žiemą varysiu spalvingomis vasaros nuotraukomis – gal greičiau ateis?

Nepeta faassenii ‘Walker’s Low’, Campanula glomerata ‘Joan Elliott’

Priekyje – snaputis ‘Orion’, toliau pievinis šalavijas ‘Rose Rhapsody’, katžolė ‘Walker’s Low’

Eryngium ‘Jos Eijking, Centaurea hypoleuca ‘John Coutts’, Artemisia ‘Lambrook Silver’

Priekyje – himalajinis snaputis ‘Baby Blue’, milžiniška Geranium psilostemon lapija ir linksmuolis bijūnas ‘Paula Fay“

Nepeta ‘Walker’s Low’, Tanacetum niveum ‘Jackpot’, Dianthus carthusianorum

Mano ‘mini-dykumos’ gyventojai, iš eilės – Artemisia argentea ‘Artemis’, Oenothera fremontii. Stachys lanata ‘Cotton Boll’, Festuca glauca ‘Select’, Penstemon barbatus, Achillea ‘Moonshine’ , Nepeta faassenii ‘Walker’s Low’

Veronica ‘Blue Indigo’, Salvia sclarea

Achnatherum calamagrostis, Oenothera ‘Sonnenwende’, Geranium oxonianum ‘Beholder’s Eye’

Knautia macedonica

Echinacea purpurea ‘Magnus’, Nepeta grandiflora ‘Pool Bank’

Sanguisorba ‘Sangria’, Veronicastrum virginicum ‘Erica’, Panicum virgatum ‘Shenandoah’

Persicaria amplexicaulis ‘Taurus’, Monarda ‘Gewitterwolke’, Heliopsis ‘Prairie Nights’

Thalictrum ‘Ankum’, Sanguisorba ‘Cangshan Cranberry’

Sanguisorba ‘Red Thunder’, Helenium ‘Rubinzwerg’

Amsonia hubrechtii

Aster amellus ‘Brilliant’, A.pyrenaeus ‘Lutetia’, Sanguisorba ‘Red Thunder’

Verbena hastata ‘Alba’, Sporobolus heterolepis ‘Cloud’

Priekyje – miskantas ‘Ferner Osten’, už jo – ‘Goliath’

Molinia arundinacea ‘Cordoba’

Aster novae-angliae ‘Violetta’, Miscanthus sinensis ‘Ferner Osten’

Aster amellus ‘Mira’, Chrysanthemum ‘Clara Curtis’

Rhus typhina ‘Tiger Eyes’, Aster ‘Little Carlow’

Na ką, net geriau pasidarė :)))

Sidabrinės miskantų vėliavos

Besiplaikstančios miskantų vėliavos – viena iš priežasčių, kodėl galima laukti rudens. Tai melancholiškas metas, tačiau kartu ir gražus. Miskantai – viena iš didžiausių rudens sezono ‚žvaigždžių‘ sode. Jie puikiai atrodo tiek plaikstydami savo šluotas saulės spinduliuose, tiek apkibę dulksnos karoliukais ar padabinti ankstyvų šalnų mezginiais.

Miskantai (Miscanthus) – tai elegantiškos ir impozantiškos dekoratyvinės žolės, mažos ir didelės, puošiančios želdynus savo neįprastais žiedynais, spalvingais lapais ir stotingais siluetais.

Genties pavadinimas Miscanthus kilęs iš graikų mischos (stiebas) ir antros (žiedas). Genčiai priklauso apie 20 daugiamečių varpinių augalų rūšių, paplitusių rytų bei pietryčių Azijoje. Japonijoje, kuri yra daugelio soduose kultivuojamų rūšių bei veislių tėvynė, miskantai yra vadinami susuki. Jie gausiai atvaizduojami japonų tautiniame mene, ir yra rudens simbolis, taip pat kaip ir japoniniai klevai. Japonijoje jie plačiai naudojami tradiciniam namų bei šventyklų stogų dengimui, kaip kad pas mus naudojamos nendrės.

Vakariečių soduose miskantai atsirado ir išpopuliarėjo jau prieš gerą šimtmetį, ir nesunku suprasti kodėl. Iš kitų dekoratyvinių žolių grupių miskantai išsiskiria savo neįprastu grožiu, didingumu, rudens spalvomis, ir žiemos formomis. Todėl visai nestebina, kad per laikotarpį iki šių dienų atsirado daugiau nei 100 miskantų kultivarų.

Ankstyvu laikotarpiu egzistavo viena problema. Daugelyje šiaurinės Europos vietų, kur vasaros vėsios, o ruduo ankstyvas, miskantai nespėdavo pražysti. Laimei, padėtį ėmėsi taisyti didis dekoratyvinių žolių selekcininkas Ernst‘as Pagels‘as šiaurinėje Vokietijoje. Vienas iš pagrindinių naujų kultivarų atrankos kriterijų ir buvo jų žydėjimo ankstyvumas. Šio dekoratyvinių žolių entuziasto dėka šiandien mes turime daug modernių veislių, kurios sugeba pražydėti per ganėtinai trumpą vegetacijos laiką. Daugelis šių veislių yra puikus pasirinkimas ir Lietuvos sodininkams.

Esant tokiai kultivarų gausai, miskantų panaudojimo želdiniuose galimybės yra tikrai neribotos. Tinkamai pasirinkus veislę, juos įmanoma priderinti bet kokiose situacijose. Jie gražiai dera želdiniuose su kitomis aukštomis dekoratyvinėmis žolėmis bei rudenį žydinčiais daugiamečiais žoliniais augalais – ežiuolėmis (Echinacea), kraujalakėmis (Sanguisorba), astrais (Aster), mėlesais (Perovskia), daugiametėmis saulėgrąžomis (Helianthus), kemerais (Eupatorium). Miskantai puikiai atrodo pasodinti pavieniui kaip akcentas vejoje. Santūriai ir elegantiškai papildo kompozicijas iš spygliuočių bei akmenų, kur savo ažūriniais žiedynais atsveria kaimynų masyvumą. Mažesnės veislės labai tinka didesniuose alpinariumuose ar gėlyno priekyje. Net rožynuose galima rasti jiems vietą, ypač prie dabar madingų tuščiavidurių rožių.

Auginimo ypatumai

Miskantai yra šilto sezono žolės, t.y. jos pradeda vegetaciją tik tuomet, kai dirva gerokai įšyla, kas paprastai pas mus būna gegužės mėnesį. Iš pradžių jie auga gana lėtai, įsivažiuodami tik atėjus vasarai. Geriausiai auga šiltoje, saulėtoje vietoje, derlingoje, vandeniui pralaidžioje dirvoje. Kaip ir dauguma dekoratyvinių žolių, jie nemėgsta užmirkimo – dažnai užmirkę augalai nebeatlaiko lietuviškų žiemų. Tačiau nevertėtų miskantų nei tręšti, nei papildomai lieti – nuo per didelio kiekio azotinių trąšų žolės gali išgulti.

‘Goliath’

Žydėti pradeda vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje. Dauguma veislių žydi baltais, rusvais, rausvais ar ryškiai raudonais žiedynais, vėliau išblukdami iki šviesios gelsvos spalvos. Žiedynai išlieka dekoratyvūs ir per žiemą, taigi nereikėtų skubėti nukirpti juos, užėjus šalčiams. Žiemą jie kartu su spygliuočiais suteikia sodui struktūros ir grožio.

Dauguma miskantų veislių auga tvarkingu keru, plėsdamiesi po truputėlį. Miskantai labai ilgaamžiai, galintys ilgai augti nedalomi vienoje vietoje. Labai seni kerai pradeda plikti nuo vidurio, ir tai ženklas, kad augalą jau metas dalinti, persodinant tik išorines, gyvybingiausiai dalis.

Miscanthus sinensis ‘Ferner Osten’, Sanguisorba ‘Red Thunder’

Miskantus rekomenduojama dalinti ir persodinti pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Kadangi jų šaknys auga tik įšilusioje dirvoje, padalinti vasaros pabaigoje ar rudenį jie gali nebespėti pakankamai įsišaknyti, kad atlaikytų žiemos šalčius. Tačiau jei vis dėlto miskantą būtinai reikia persodinti rudenį, tuomet pasistenkite rūpestingai uždengti augalą žiemai.

Miskantų galima užsiauginti iš sėklų, kurių nesunku įsigyti užsienio internetinėse sėklų parduotuvėse. Tačiau jei norite konkrečios veislės su konkrečiomis savybėmis, rinkitės tik vegetatyviškai, t.y. dalijimo būdų, padaugintus augalus.

Dar vienas sodininkams aktualus klausimas – dengti žiemai ar nedengti? Miskantų atsparumas šalčiui priklauso nuo veislės bei nuo augimo vietos. Dauguma kultivarų yra laikomi atsparūs šalčiams iki -25C. Galimas dalykas, keletą žiemų jie puikiausiai žiemotų ir nedengti, tačiau vieną pavasarį galite sulaukti nemalonaus siurprizo. Turint galvoje nepatikimas, dažnai besnieges,  lietuviškas žiemas, ir nenorint prarasti vertingų kultivarų, visgi vertėtų juos lengvai dengti žiemai, ypač rytų bei pietryčių rajonuose. Pakaktų keleto kastuvų paprastos daržo žemės ar komposto. Taip pat nevertėtų rudenį nukirpti miskantų iki žemės – palikta antžeminė augalo dalis yra kaip papildoma apsauga nuo šalčio, jau nekalbant apie tai, kad nykokame žiemos peizaže jie labai puošia želdynus. O margalapius miskantus, kaip ‚Morning Light‘ ar ‚Variegatus‘ dengti reikėtų būtinai, jie kiek kaprizingesni, nei žalialapiai gentainiai.

O pasistengti dėl šių dekoratyvinių žolių tikrai verta – tai nėra pigūs augalai, ir turi praeti ne vieneri metai, kol pamatai tikrąjį suaugusio miskanto kero grožį.

Miskantų įvairovė

Trumpai peržvelkime geriausius miskantų kultivarus. Kaip jau anksčiau minėjau, šiuo metu priskaičiuojamam virš 100 veislių. Kad neužversti jūsų daugybe nereikalingos informacijos apie retus, ir dažnai gana panašius  kultivavus, patogumo dėlei juos suskirstysime į grupes pagal aukštį

Nedideli miskantai (iki 1,5m)

‘Kleine Silberspinne’

Kompaktiškos kininių miskantų (Miscanthus sinensis) veislės užauga iki 1-1,5m. Dažniausiai siauručiais lapeliais, puikiai tinkami auginti gėlyno priekyje, tarp nedidelių spygliuočių ar net stambesniuose alpinariumuose.

• ‘Little Kitten‘ – itin nedidelis, grakštus  kultivaras iki 80cm aukščio, siauručiais lapeliais. Tikras miskantų pasaulio nykštukas.
• ‚Yaku Jima‘ ir ‚Adagio‘ yra gana panašūs augalai. Abu kompaktiški. (apie 1 metrą), gausiai žydi tuo pačiu  metu rausvais žiedynais, vėliau išblunkančiais iki balzganų, purių šluotų. ‚Yaku Jima‘ užauga kiek aukštesnis, ir jo lapai siauresni nei ‚Adagio‘, beveik siūliški. Skirtingai nei ‚Yaku Jima‘, ‚Adagio‘ žiedynai iškelti aukštai virš lapų.
• ‚Kleine Silberspinne‘ – puiki, patikima veislė, labai atspari lietuviškoms žiemoms. Siaurais, lyg horizontaliai užlaužtais lapais, dėl ko ir pavadintas ‚mažuoju voriuku‘. Užauga iki 1,2m aukščio
• ‚Nippon‘ – labai stačiai augantis kultivaras tamsiomis šluotelėmis, kartais rudenį lapai dažosi oranžine spalva, užauga iki 1,4 m aukščio.
• ‚Gracillimus‘ yra itin senas ir labai grakštus kultivaras siauručiais lyg adatos lapais, itin dažnai naudojamas želdiniuose. Mūsų sąlygomis jis niekada nežydi – mūsų vasaros per vėsios, o rudenys ateina per anksti. Tačiau tai puikus, architektūriškas augalas, kuris savo forma gali papuošti tiek modernų, tiek tradicinį gėlyną. Auginant Lietuvoje, žiemai reikėtų dengti (bent jau rytiniuose rajonuse).

Vidutiniai miskantai (iki 1,8m)

Šiai grupei priklauso didžioji dauguma soduose ar gėlynuose auginamų kininių miskantų (Miscanthus sinensis) kultivarų. Visi auga tvarkingais kupstais, skiriasi aukščiu, lapų pločiu bei spalva, žiedynų ankstyvumu ar spalva. Kai kurių veislių lapija dažosi rausvais atspalviais, atėjus rudeniui.

‘Ferner Osten’

• ‚Kleine Fontäne ‘ – gracingas, ažūrinis, gerai žiemojantis, gausiai ir anksti žydintis kultivaras (iki 1,7m).
• ‚Ferner Osten‘ – išsiskiriančios išvaizdos kultivaras itin ryškiomis, vyno spalvos šluotomis, kurios vėliau išblykšta. Panašus į jį yra ‚China‘, tačiau pastarojo kultivaro lapai daugiau alyvuogių žalumo. Abiejų lapai rudenį parausta.
• ‚Flamingo‘ labai elegantiška veislė stambiais, rausvais puriais žiedynais, gana ankstyva (iki 1,8 m)
• ‚Kaskade‘ yra viena iš gražiausių miskantų veislių labai stambiais, svyrančiais žiedynais, kurie skleidžiasi vos rausvi, o vėliau visiškai išbąla.
• ‚Silberspinne‘ – didesnis ‚Kleine Silberspinne‘ brolis, užaugantis apie 1,7 m aukščio, panašus visais kitais atžvilgiais.
• ‚Malepartus‘ – labai sena ir laiko patikrinta veislė plačiais lapais, kuri žydi aukštai iškeltais rausvais žiedynais, geroje vietoje gali užaugti iki 2m.
• ‚Graziella‘ – graži veislė šviesiais, sidabriškais žiedynais, kurie vėliau pasidaro itin purūs.
• ‚Rotsilber‘ – veislė siaurais, blizgančiais, vyno raudonumo žiedynais, kurie vėliau išbąla iki sidabrinio atspalvio. Žiedynai nepakyla aukštai virš lapijos.

‘Kleine Fontäne’

Šiai grupei galima prisikirti ir miskantą ‚Purpurascens‘. Mokslininkai iki šiol nesutaria, kokiai rūšiai priskirti šį kultivarą – dažniausiai augintojų kataloguose jis neteisingai priskiriamas kininiams miskantams (Miscanthus sinensis). Tačiau šis augalas išsiskiria iš kitų – jis kompaktiškas, stačiai augantis, anksti žydintis, ypač atsparus šalčiui. Amerikoje jis vadinamas ‚liepsnojančia žole‘ (‚flame grass‘), kadangi kiekvieną rudenį nusidažo itin ryškia oranžine spalva. Deja, Lietuvoje, kur vasaros vėsios, o ilgi šilti rudenys yra retenybė, šį grožį stebime ne kasmet. Geriau auga drėgnesnėse vietose.

Didžiausieji miskantai  (virš 2m)

Tarp kininių miskantų (Miscanthus sinensis) savo stotu išsiskiria keletas kultivarų.

‘Silberfeder’

• ‚Silberfeder‘  – labai patikima, sena, šalčiui atspari, anksti ir gausiai žydinti veislė sidabriniais žiedynais, itin tinkama auginti šalto klimato šalyse.
• ‚Goliath‘ – tinkamai pavadintas kultivaras, tikras milžinas tarp kitų miskantų. Tai veislė plačiais lapais ir tamsiais žiedynais, kuriuos išskleidžia tik rugsėjį.
• ‚Grosse Fontäne’ – įspūdingas lapų fontanas sidabrinėmis šluotelėmis.
• ‚Professor Richard Hansen‘ –  veislė retokomis, šviesiomis šluotelėmis, aukštai iškeltomis virš lapų kupsto.
• ‚Rotfuchs‘ – aukštas kultivaras plačiais lapais, raudonomis šluotelėmis.

Būtinai vertėtų atkreipti dėmesį į miskantų pasaulio gigantą – drambliažolę (Miscanthus x giganteus), kartais prekyboje aptinkamą Miscanthus floridulus vardu. Tai didžiausia miskantų rūšis, trąšioje dirvoje galinti išaugti arti 3 aukščio, plačiais, 2-3cm pločio lapais. Ši rūšis 1935 m. iš Japonijos buvo įvežta į Daniją, iš kurios paplito po Europą.

Miscanthus giganteus

Nežiūrint to, kad šis kultivaras pas mus niekuomet nežydi, tai itin įspūdingas augalas, suteikiantis gėlynams savotiškos tropinės atmosferos. Svyrantys, platūs lapai augdami sudaro krentančio fontano vaizdą. Geriausiai auga derlioje, vandeniui pralaidžioje žemėje, tačiau gerai prisitaiko ir prie sausesnių augimo sąlygų. Puikiai tinka auginti kaip akcentinis ar antraplanis foninis augalas, taip pat kaip laikinas aitvaras, pavyzdžiui, kad užslėpti komposto dėžę. Tačiau reiktų turėti galvoje, kad vasaros bėgyje, augalui stiebiantis į viršų, jo stiebai iš apačios pradeda plikti – taigi gražiausiai atrodytų pasodintas taip, kad jo apačią šiek tiek pridengtų kiti, žemesni augalai.

 

Margalapiai miskantai

Tarp geriausių miskantų kultivarų kol kas nepaminėjau margalapių veislių. Jų yra nemažai, todėl juos vertėtų išskirti į atskirą grupę. Tarp šių dekoratyvinių žolių yra veislių tiek išilgai, tiek skersai dryžuotais lapais. Paprastai šie augalai nežydi Lietuvos sąlygomis. Tačiau jau vien dėl ryškių, išskirtinių lapų nusipelno vietos bet kuriame gėlyne. Visus juos vertėtų dengti žiemai.

Miscanthus sinensis ‘Variegatus’, Astrantia ‘Hadspen Blood’

Tarp miskantų išilgai dryžuotais lapais yra keletas vertų dėmesio kininio miskanto kultivarų.

Viena iš dailiausių miskanto veislių yra ‚Variegatus‘, auganti gražiu lapų fontanu. Balti dryžiai lapuose tokie platūs, kad bendras augalo vaizdas yra daugiau baltas nei žalias. Mūsų sąlygomis niekuomet nežydi, tačiau šis puikus miskantas vertingas vien dėl lapų. Auginamas sausoje vietoje saulėkaitoje, gali apdegti nuo saulės.

• ‚Goldfeder‘- labai panašus į ‚Silberfeder‘, iš kurio ir yra kilęs, plačiais lapais su išilginiais geltonais dryžiais.
• ‚Rigoletto‘ – lapai platokais baltais dryžiais, panašus į ‚Variegatus‘ tik mažesnis.
• Tačiau daugelio pasaulio sodininkų nuomone beveik vienbalsiai ‚grožio karūna‘ atitenka kininio miskanto kultivarui ‚Morning Light‘. Ši veislė savo forma ir siūliškais lapais yra panaši į ‚Gracillimus‘, tačiau lapai dar ir baltai dryžuoti. Bendras vaizdas – elegantiško, dailaus lapų fontano. Lietuvoje niekuomet nežydi, tačiau ir be to tai universalus bei stilingas augalas želdiniams- nuostabus akcentas vejoje, puikiai dera daugiamečiuose gėlynuose, tarp spygliuočių, ir netgi rožynuose.

‘Morning Light’

Jei norėtumėte dekoratyvinėms žolėms skirti daugiau vietos, ir ieškote dramatiškesnio, stambesnio augalo, atkreipkite dėmesį į keletą vertingų margalapių milžinų. Įspūdingas drambliažolės (M.x giganteus) kultivaras ‚Gilt Edge‘ išsisikiria dydžiu ir labai plačiais lapais, dryžuotais geltonomis juostomis. ‚Jubilar‘ nuo jo nedaug kuo skiriasi.

‘Gotemba’

‚Gotemba‘ lapai yra panašūs į kitų, aukščiau paminėtų kultivarų, tačiau jis kiek žemesnis. Vegetacijos pradžioje labai įdomiai žiūrisi oranžiški ir plaukuoti ūglių pamatai. Tačiau reiktų turėti omenyje, kad tai yra nendrinio miskanto (M.sacchariflorus) hibridas, todėl šiai veislei būdingas toks pat agresyvus plėtimaisi. Augalas labai gražus, tačiau reikia gerai apgalvoti jo sodinimo vietą. Nėra labai tinkamas auginti nedideliuose gėlynuose, tačiau pasodinus jį ten, kur jis galės nežabojamai plėstis, su laiku suaugs į įspūdingus sąžalynus.

Skersai dryžuoti lapai yra retenybė dekoratyvinių žolių pasaulyje. Tarp miskantų tokių veislių yra ne viena.

Lietuvos augintojams jau seniai pažįstamos veislės ‚Zebrinus‘ ir ‚Strictus‘. Jų lapai panašūs – žali, skersai dryžuoti gelsvomis juostomis – tačiau ‚Strictus‘ auga stačia kolona, tuo tarpu ‚Zebrinus‘ lapai grakščiai svyra į šonus.

• ‘Pünktchen’ – nedidelė, stačiai auganti veislė, kurios lapai išmarginti gelsvais dideliais taškais;
• ‚Little Nicky‘(‚Hinjo‘) – nedidelis kultivaras iki 1m svyrančiais dryžuotasi lapais.
• ‚Kirk Alexander‘ – dar vienas kompaktiškas dryžuotas kultivaras, mažesnė ‚Strictus‘ kopija.

Dekoratyviausiai veisle šioje grupėje šiai dienai laikoma ‚Gold Bar‘. Tiesą sakant, šio kultivavo lapuose geltonos spalvos dryžiai yra žymiai platesni nei žalios, todėl augalas atrodo daugiau auksinis nei žalias

Dažnas dekoratyvinių žolių skeptikų argumentas yra tai, kad neva visi tie miskantai vienodi. Tikiuosi, kad bent truputėlį pavyko paneigti šią nuomonę –  kaip matome, yra jų mažučių ir didelių, siauralapių ir plačiais lapais, žydinčių ir ne, žalialapių ir spalvingų. Pasisodinkite bent vieną, ir ruduo jūsų sode bus šviesesnis.