Man visuomet patikdavo oranžinės rožės, net nežinau kodėl. Gal todėl, kad tokių veislių nėra daug? Ir ta oranžinė spalva rožėse dažniausiai tokia maloni, su persikiniu atspalviu, o ne klykianti apelsininė. Tad ir šiandienos derinys būtent iš tokių rožių.
Aišku, būtų labai smagu leisti visiems galvoti, kokia aš ‘kieta’ , kad net ir apie rožes viską išmanau 🙂 bet tiek to, būkim ‘biedni, bet teisingi’. Tai ir prisipažinsiu – rožes rinko ir derino Dovilė iš Sibirkos rožyno 🙂 Kokios dar geresnės rekomendacijos gali reikėti? vadinasi, jos tikrai dera pagal spalvą, žiedų forma bei kero aukštį. Visos trys gražuolės iš augalotųjų: ‘Lady of Shalott’ – angliška D.Austino rožė, puiki ir visomis prasmėmis pranašesnė už ankstesnę oranžinę versiją, ‘Summer Song’ , užauganti iki 1,2m (jei kam įdomu, Šaloto dama yra personažas iš karaliaus Artūro legendų, įamžintas anglų poeto A.Tenisono ir keleto pre-Rafaelitų dailininkų); ‘Ghislaine de Féligonde’ – senas rambleris (laipiojanti rožė), mūsų klimate auganti kaip stambus krūmas iki 1,5m (individualūs žiedeliai skleidžiasi gana ryškios spalvos, vėliau išblunka iki beveik baltumo, tad vienu metu augalas žydi įvairiausių atspalvių žiedais); ir moderni krūminė rožė ‘Arabia’, Tantau kūrinys, žiedo forma ir spalva labai primenanti Letuvoje nuo seno populiarią ‘Westerland’ (tačiau ryškesnė). Ši irgi gali užaugti į stambų, riebų kerą iki 1,5m. Visos rožės gana stambios ir proporcingos, bet kadangi ‘Lady of Shalott’ kiek mažesnė, jų tokioje kompozicijoje galima sodinti ir 2-3 vnt., juolab kad ji šioje draugijoje pati prašmatniausia.
O prie tokių oranžinių rožių man labai tinka oranžinės, vyšninės bei violetinės spalvų daugiamečiai žoliniai augalai. Kadangi man patinka ta maloni, nerėkianti oranžinė rožių spalva, tai ir oranžiniais žiedais žydinčius daugiamečius bandau rinkti ne apelsino ryškumo. Na. gal tik viena – sidabražolė ‘William Rollinson’ (Nr.2 apatinėje nuotraukoje) – praverstų kaip akcentas. O ir žydi ji gerokai žemiau, nei rožių žiedai, be to, jos žiedai savo vainiklapių banguotumu kiek primena ‘Arabia’ žiedus. 
Taigi, apie visus žolinius kandidatus į kaimynus:
1. Gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) ‘Schwellenburg’ – šalavijų pasaulio mutantas. Šios veislės žiedai labiau primena astilbes nei šalavijus. Unikali, gojiniams šalavijams nebūdinga spalva ir labai ilgas žydėjimas. Užauga iki 50-60cm aukščio. Ir netgi lapai kiek skiriasi nuo kitų veislių, truputį banguotais pakraščiais. Kita alternatyva – ‘Plumosa’ (‘Pusztaflamme’), beveik identiška senesnė veislė.
2. Sidabražolė (Potentilla) ‘William Rollinson’ – myliu šią sidabražolę už prašmatnius, kad ir labai ryškius žiedus. Šie pusiau pilnaviduriai, ryškiai oranžiniai su geltonais atšvaitais, banguotais vainiklapiais. Lapai atrodo kaip braškių, todėl dažnas klausia – ‘o tai ji ir vaisius veda’? ne, neveda 🙂 bet užtai gražiai žydi.
3. Viendienė (Hemerocallis) ‘Ed Murray’ – kad neatitrauktų dėmesio nuo rožių, viendienes geriau rinktis tokias, kurios žydi nedideliais žiedais. ‘Ed Murray’ – sena, tačiau labai neprasta veislė itin sodrais, tamsiai žiedais. Tiktų ir ‘American Revolution’, ar kuri kita smulkiažiedė vyšnių spalvos viendienė
4. Monarda (Monarda) ‘Prairienacht’ – monardų genties klasika, atrinkta P.Oudolf. Palyginti atspari miltligei, nors labai sausomis sąlygomis kažkiek gali sirgti. Bet juk rožių nesodinsite labai sausoje vietoje, teisingai? Tiktų ir kitos violetinės veislės, pvz. ‘Scorpio’, o gal net ir ‘Gewitterwolke’, kurios žiedai daugiau fuksijos spalvos.
5. Didysis skudutis (Angelica gigas) – labai įdomus, impozantiškas augalas, spalviškai puikiai tinkantis oranžinių žiedų kaimynystėje. Tačiau keletą dalykų reiktų turėti omenyje. Pirmiausiai, tai monokarpinis augalas, t.y. po žydėjimo miršta. Tai reiškia, kad dažniausiai auga kaip dvimetis ar trimetis augalas. Norint jo neprarasti, reikia leisti išsisėti, ir taip atsinaujinti. Tad svarbu sėjinukų neišravėti. Viską dar labiau apsunkina tai, kad sėjinukai labai primena elementarią garšvą.Aišku, galima pačiam susirinkti sėklas ir pasisėti ten, kur bus aišku, kad auga ne garšvos, vėliau paaugusius sėjinukus persodinant į galutinę vietą. Kaip žinia, jei yra noras, atsiras ir būdas 🙂
6. Rusmenė (Digitalis) ‘Polkadot Pippa’ – naujos kartos rusmenių tarprūšinis hibridas. ‘Polkadot’ serijos rusmenių aprašymas skamba tiesiog puikiai: ‘Nauja, tikrų daugiamečių, ilgaamžių ir itin ilgai žydinčių rusmenių serija, ‘Polkadot’ serijos rusmenės žydi itin stambiais, sodrių spalvų žiedais, tolygiai išsidėsčiusiais ant metro aukščio žiedstiebio. Kadangi augalai sterilūs, atskiri žiedai išsilaiko labai ilgai, o žydėjimo sezonas itin ištęstas’. Skamba puikiai, belieka pažiūrėti, ką parodys realybė 🙂 ‘Pippa’ pasižymi šviesiais koralo spalvos žiedais (Jei ką doina, rašykite, keletas atliekamų augalų dar yra)
7. Sidabražolė, Potentilla x hopwoodiana – šio hibrido žiedai blyškiai oranžiniai, ir pernai jis mane labai maloniai nustebino itin ilgu žydėjimu. Arčiau rudens žiedų spalva darosi intesyvesnė.
8. Azijinė lelija (Lilium) ‘Dimention’ – lelijos tamsiais žiedais labai tiktų šioje kompozicijoje. Kaip ir su visomis rožėmis, labiau derėtų veislės nedideliais žiedais, daugiausiai tokių rasime azijinių lelijų grupėje. Veislės stambiais žiedais pernelyg atitrauktų dėmesį nuo rožių. Tiktų ir ‘Landini’, ‘Ebony’ ar panašios.
9. Alūnė (Heuchera) ‘Regina’ – alūnes paprastai renkamės dėl dekoratyvių lapų, tačiau yra ir veislių gražiais žiedais. Su oranžinėmis rožėmis laba gerai dera alūnės, žydinčios šviesios koralo spalvos žiedais.
10. Aukštoji piliarožė (Alcea rosea) ‘Jet Black’ – na, nėra jau tokia juoda ši piliarožė, greičiau tamsiai vyšninės spalvos. Kaip ir visos piliarožės, sezono eigoje gali pasirgti rūdimis, bet jei jau rožes purkšite bent kartą fungicidu nuo grybinių ligų, tai ir piliarožei bus neprošal.
11. Rusmenė (Digitalis) ‘Polkadot Polly’ – apie šią rusmenių seriją jau rašiau aukščiau, ‘Polly’ pasižymi tamsesniais žiedais nei ‘Pippa’
12. Žiognagė (Geum) ‘Totally Tangerine’ – ši žiognagė man vienas iš geriausių atradimų per pastaruosius metus. Tiesą sakant, kai tik ją pamačiau pirmą kartą Chelsea gėlių parodoje, taip ir įsimylėjau. Po kelių metų dūsavimų pagaliau pavyko man ją nugriebti – ir aš ją toliau sėkmingai myliu 🙂 Jau ta spalva, tokia maloniai oranžiškai persikinė… Ir, kaip ir visų žiognagių, gražūs lapai. Viena iš priežasčių, kodėl man labai patinka žiognagės, tai jų lapai – žali ir vsuomet gražūs kokius 9 mėnesius per metus. Tikrai nėra blogai 🙂
Štai, prašau, gaminkite dabar savo persikinį kokteilį 🙂
KITOKIE AUGALAI 
