Žymų Archyvai: Sibirkos rožynas

Rožinio gaivalo dozė

Prieš kelias dienas lankiausi rožyne, kurį prieš gerus trejus metus ėmėmės kurti – rožyno šeimininkė Daiva ir aš. Visos rožės iš Sibirkos rožyno, na iš kur dar galėtų būti 🙂

1

Na ką galiu pasakyti – džiaugiuosi, kad ne man teks skabyti peržydėjusius žiedus 🙂

2

Iš visos šios rožyno istorijos norėčiau pažymėti keletą dalykų, kurie gal būt pasirodys kam nors naudingi:

– jei norite vešlaus rožyno, apsišarvuokite kantrybe. Lietuvoje rožės yra lėti augalai, ir rezultatas pradės matytis tik po kelių metų. Kaip pati Daiva sako, pirmą pavasarį po visko susodinimo, jos pačios pirma mintis buvo – ‘kažkokia nesąmonė’ 🙂

3

– norint tokio dydžio rožių, jas reikia rimtai dengti. Jokių ‘…tai gal aš čia biški durpėmis užpilsiu’ ar ‘… tai gal nebus šalta ateinanti žiema’. Daiva kiekvieną rudenį atsivaro mašiną eglišakių, rūpestingai dengia rožes, tai štai ir matosi rezultatas.4– pasirodo, tokia pilka spalva – puikus fonas daugeliui augalų 🙂

5

Ir dar – fotografuoti augalus, tame tarpe ir rožes, geriau anksti ryte arba jau vakare. Arba apsiniaukusią dieną. Šios nuotraukos darytos saulėtą popietę, tad ir rezultatas kiek pablukęs. 6 7 8 9 10 11 12 13 14

Reklama

Besidomintiems rožėmis: watch the space

Mažai kas dar žino. bet aš pašnibždėsiu 😉 Kauno botanikos sode neseniai prasidėjo ‘rožinis’ renesansas. Po metų kitų KBS rožių kolekcija, manau, bus pasaulinio lygio.O sekti naujienas galėsite štai čia.

Tikiu, atnaujintose kolekcijose bus daug ir gerų modernių krūminių, arbatinių hibridinių, angliškų rožių veislių. Bet svarbiausia – kolekcija pasipildys daug vertingų senovinių rožių bi erškėčių. Va čia ir bus tikroji kolekcijos vertė ir nauda. Nes šios grupės rožės dažnai nėra  tinkamos bet kuriam kiemui ar augintojui – jos dažnai užauga milžiniškos ir plačios, joms reikia kelių metų įsibėgėjimui, reikia žinių kaip tinkamai genėti. Tad neužilgo turėsime, kur jomis pasidžiaugti . O kad viskas bus puiku, tai aš įsitikinusi 🙂 nes darbo ėmėsi Dovilė bei Mindaugas Rylos iš SIBIRKOS ROŽYNO. Ir tikrai nėra ant Lietuvos kietesnių specialistų, nei šio rožyno šeimininkai 😉

Nuotrauka: Mindaugo Rylos, Sibirkos rožynas

Nuotrauka: Mindaugo Rylos, Sibirkos rožynas

Aš pati KBS rožyne lankausi gal prieš 15 metų – pamenu masinį sergamumą miltlige ir veislę ‘Komsomolka Tania’ :))) Labai jau ji man tada panaši į ‘Europeana’ pasirodė – gal ji ir buvo, nes anais senais sovietiniais laikais nebuvo spjaunama į supuvusiame kapitalizme užgimusių veislių perkrikštijimą į ką nors artimesnio pagal ideologiją. Įdomu, kuo baigėsi ‘Komsomolkai Taniai“? 😀

Deriname augalus: oranžinių rožių derinys

Man visuomet patikdavo oranžinės rožės, net nežinau kodėl. Gal todėl, kad tokių veislių nėra daug? Ir ta oranžinė spalva rožėse dažniausiai tokia maloni, su persikiniu atspalviu, o ne klykianti apelsininė. Tad ir šiandienos derinys būtent iš tokių rožių.

Aišku, būtų labai smagu leisti visiems galvoti, kokia aš ‘kieta’ , kad net ir apie rožes viską išmanau 🙂 bet tiek to, būkim ‘biedni, bet teisingi’. Tai ir prisipažinsiu – rožes rinko ir derino Dovilė iš Sibirkos rožyno  🙂 Kokios dar geresnės rekomendacijos gali reikėti? vadinasi, jos tikrai dera pagal spalvą, žiedų forma bei kero aukštį. Visos trys gražuolės iš augalotųjų: ‘Lady of Shalott’ – angliška D.Austino rožė, puiki ir visomis prasmėmis pranašesnė už ankstesnę oranžinę versiją, ‘Summer Song’ , užauganti iki 1,2m (jei kam įdomu, Šaloto dama yra personažas iš karaliaus Artūro legendų, įamžintas anglų poeto A.Tenisono ir keleto pre-Rafaelitų dailininkų); ‘Ghislaine de Féligonde’ – senas rambleris (laipiojanti rožė), mūsų klimate auganti kaip stambus krūmas iki 1,5m (individualūs žiedeliai skleidžiasi gana ryškios spalvos, vėliau išblunka iki beveik baltumo, tad vienu metu augalas žydi įvairiausių atspalvių žiedais); ir moderni krūminė rožė ‘Arabia’, Tantau kūrinys, žiedo forma ir spalva labai primenanti Letuvoje nuo seno populiarią ‘Westerland’ (tačiau ryškesnė). Ši irgi gali užaugti į stambų, riebų kerą iki 1,5m. Visos rožės gana stambios ir proporcingos, bet kadangi ‘Lady of Shalott’ kiek mažesnė, jų tokioje kompozicijoje galima sodinti ir 2-3 vnt., juolab kad ji šioje draugijoje pati prašmatniausia.

Arabia Lady Shalot Ghislaine de F - CopyO prie tokių oranžinių rožių man labai tinka oranžinės, vyšninės bei violetinės spalvų daugiamečiai žoliniai augalai. Kadangi man patinka ta maloni, nerėkianti oranžinė rožių spalva, tai ir oranžiniais žiedais žydinčius daugiamečius bandau rinkti ne apelsino ryškumo. Na. gal tik viena – sidabražolė ‘William Rollinson’ (Nr.2 apatinėje nuotraukoje) – praverstų kaip akcentas. O ir žydi ji gerokai žemiau, nei rožių žiedai, be to, jos žiedai savo vainiklapių banguotumu kiek primena ‘Arabia’ žiedus.  Arabia Lady Shalot Ghislaine de F2 - CopyTaigi, apie visus žolinius kandidatus į kaimynus:

1. Gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) ‘Schwellenburg’ – šalavijų pasaulio mutantas. Šios veislės žiedai labiau primena astilbes nei šalavijus. Unikali, gojiniams šalavijams nebūdinga spalva ir labai ilgas žydėjimas.  Užauga iki 50-60cm aukščio. Ir netgi lapai kiek skiriasi nuo kitų veislių, truputį banguotais pakraščiais. Kita alternatyva – ‘Plumosa’ (‘Pusztaflamme’), beveik identiška senesnė veislė.

2. Sidabražolė (Potentilla) ‘William Rollinson’ – myliu šią sidabražolę už prašmatnius, kad ir labai ryškius žiedus. Šie pusiau pilnaviduriai, ryškiai oranžiniai su geltonais atšvaitais, banguotais vainiklapiais. Lapai atrodo kaip braškių, todėl dažnas klausia – ‘o tai ji ir vaisius veda’? ne, neveda 🙂 bet užtai gražiai žydi.

3. Viendienė (Hemerocallis) ‘Ed Murray’ – kad neatitrauktų dėmesio nuo rožių, viendienes geriau rinktis tokias, kurios žydi nedideliais žiedais. ‘Ed Murray’ – sena, tačiau labai neprasta veislė itin sodrais, tamsiai žiedais. Tiktų ir ‘American Revolution’, ar kuri kita smulkiažiedė vyšnių spalvos viendienė

4. Monarda (Monarda) ‘Prairienacht’ – monardų genties klasika, atrinkta P.Oudolf. Palyginti atspari miltligei, nors labai sausomis sąlygomis kažkiek gali sirgti. Bet juk rožių nesodinsite labai sausoje vietoje, teisingai? Tiktų ir kitos violetinės veislės, pvz. ‘Scorpio’, o gal net ir ‘Gewitterwolke’, kurios žiedai daugiau fuksijos spalvos.

5. Didysis skudutis (Angelica gigas) – labai įdomus, impozantiškas augalas, spalviškai puikiai tinkantis oranžinių žiedų kaimynystėje. Tačiau keletą dalykų reiktų turėti omenyje. Pirmiausiai, tai monokarpinis augalas, t.y. po žydėjimo miršta. Tai reiškia, kad dažniausiai auga kaip dvimetis ar trimetis augalas. Norint jo neprarasti, reikia leisti išsisėti, ir taip atsinaujinti. Tad svarbu sėjinukų neišravėti. Viską dar labiau apsunkina tai, kad sėjinukai labai primena elementarią garšvą.Aišku, galima pačiam susirinkti sėklas ir pasisėti ten, kur bus aišku, kad auga ne garšvos, vėliau paaugusius sėjinukus persodinant į galutinę vietą. Kaip žinia, jei yra noras, atsiras ir būdas 🙂

6. Rusmenė (Digitalis) ‘Polkadot Pippa’ – naujos kartos rusmenių tarprūšinis hibridas. ‘Polkadot’ serijos rusmenių aprašymas skamba tiesiog puikiai: ‘Nauja, tikrų daugiamečių, ilgaamžių ir itin ilgai žydinčių rusmenių serija, ‘Polkadot’ serijos rusmenės žydi itin stambiais, sodrių spalvų žiedais, tolygiai išsidėsčiusiais ant metro aukščio žiedstiebio. Kadangi augalai sterilūs, atskiri žiedai išsilaiko labai ilgai, o žydėjimo sezonas itin ištęstas’. Skamba puikiai, belieka pažiūrėti, ką parodys realybė 🙂 ‘Pippa’ pasižymi šviesiais koralo spalvos žiedais (Jei ką doina, rašykite, keletas atliekamų augalų dar yra)

7. Sidabražolė, Potentilla x hopwoodiana – šio hibrido žiedai blyškiai oranžiniai, ir pernai jis mane labai maloniai nustebino itin ilgu žydėjimu. Arčiau rudens žiedų spalva darosi intesyvesnė.

8. Azijinė lelija (Lilium) ‘Dimention’ – lelijos tamsiais žiedais labai tiktų šioje kompozicijoje. Kaip ir su visomis rožėmis, labiau derėtų veislės nedideliais žiedais, daugiausiai tokių rasime azijinių lelijų grupėje.  Veislės stambiais žiedais pernelyg atitrauktų dėmesį nuo rožių. Tiktų ir ‘Landini’, ‘Ebony’ ar panašios.

9. Alūnė (Heuchera) ‘Regina’ – alūnes paprastai renkamės dėl dekoratyvių lapų, tačiau yra ir veislių gražiais žiedais. Su oranžinėmis rožėmis laba gerai dera alūnės, žydinčios šviesios koralo spalvos žiedais.

10. Aukštoji piliarožė (Alcea rosea) ‘Jet Black’ – na, nėra jau tokia juoda ši piliarožė, greičiau tamsiai vyšninės spalvos. Kaip ir visos piliarožės, sezono eigoje gali pasirgti rūdimis, bet jei jau rožes purkšite bent kartą fungicidu nuo grybinių ligų, tai ir piliarožei bus neprošal.

11. Rusmenė (Digitalis) ‘Polkadot Polly’ – apie šią rusmenių seriją jau rašiau aukščiau, ‘Polly’ pasižymi tamsesniais žiedais nei ‘Pippa’

12. Žiognagė (Geum) ‘Totally Tangerine’ – ši žiognagė man vienas iš geriausių atradimų per pastaruosius metus. Tiesą sakant, kai tik ją pamačiau pirmą kartą Chelsea gėlių parodoje, taip ir įsimylėjau. Po kelių metų dūsavimų pagaliau pavyko man ją nugriebti – ir aš ją toliau sėkmingai myliu 🙂 Jau ta spalva, tokia maloniai oranžiškai persikinė… Ir, kaip ir visų žiognagių, gražūs lapai. Viena iš priežasčių, kodėl man labai patinka žiognagės, tai jų lapai – žali ir vsuomet gražūs kokius 9 mėnesius per metus. Tikrai nėra blogai 🙂

Štai, prašau, gaminkite dabar savo persikinį kokteilį 🙂

Apie poliantines rožes

Ko gero, nepameluosiu, sakydama, kad poliantinės rožės nėra populiarios Lietuvoje. Tokia čia ir naujiena – ta pati tendencija matoma visose žydinčių augalų gentyse. Žmonės labai greitai susigundo milžiniškais žiedais, nors dažniausiai būtent mažažiedės veislės auga geriau, žydi gausiau, žiedų gausa greitai kompensuodamos pavienio žiedo dydį.

Rosa 'Perle Angevine', nepeta faassenii 'Walker's Low'

Rosa ‘Perle Angevine’, Nepeta faassenii ‘Walker’s Low’, Salvia verticillata ‘Purple Rain’

Taigi, kas tos poliantinės rožės? Sibirkos rožynas rašo taip:

Pirmosios veislės pasirodė 1872 m. Šiai grupei davė pradžią gausiažiedis erškėtis Rosa multiflora ‘Polyantha’. Poliantinių rožių smulkūs žiedeliai susitelkę į tankius ir gausius žiedynus, jos žydi visą sezoną beveik be pertraukos. Šiai grupei priklauso įvairių spalvų rožės. Visos poliantinės rožės beveik bekvapės, tačiau dėl nuolatinio žydėjimo ir žemo (iki 1m) kompaktiško krūmo tapo populiarios. Šios rožės tinka įvairiaspalviams gėlynams, bordiūrams. Buvo labai populiarios pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Vėliau, apie 1930–40 metus jų populiarumą nustelbė įpėdinės su didesniais žiedais – Floribundinės rožės.

Atėjus rudeniui, labiausiai išryškėja šios grupės vertė – jos vis dar gausiai žydi, prikrovusios gausybę pumpurų, kurie dar skleisis ir skleisis, jei jų nepakąs šalnos. Ir jos labai naudingos kompanjonės rožių veislėms stambiais žiedais.

Rosa 'Eglantyne', Rosa Perle Angevine'

Rosa ‘Eglantyne’, Rosa Perle Angevine’

Vienas iš tokių puikių derinių yra poliantinė veislė ‘Perle Angevine’ bei angliška rožė ‘Eglantyne’. Abiejų veislių žiedo forma gana panaši, skiriasi tik dydis. Gerai dera ir rožių aukščiai – ‘Eglantyne’ auga aukšta ir galinga, kai tuo tarpu ‘Perle Angevine’ auga daugiau į plotį, ir puikiai tinka pridengti išstypusias angliškosios giminaitės kojas. Nors šių dviejų rožių duetas yra beveik tobulas, ‘Perle Angevine’ puikiai tiks į porą ir kitoms rausvų atspalvių rožėms.

 IMG_4932

Dar viena puiki porelė – angliška ‘William Shakespeare 2000’ ir labai mažai kam žinoma (ir labai be reikalo) poliantinė rožytė ‘President Duhem’. Turiu prisipažinti, nors pati rinkau rožes šiam deriniui, vakar buvau lengvai priblokšta žiedų gausos bei lapų sveikumo, visgi rugsėjis beveik įpusėjęs. Tikrai vertinga veislė… na o ‘William Shakespeare 2000’ reklamos ir taip nereikia 🙂

IMG_4927

Deja, nuotraukos neperteikia tikros šios rožės spalvos (raudoną spalvą augaluose yra itin sunku ‘pagauti’). Šios veislės nuotraukos Sibirkos rožyne  geriau atspindi realybę. Bet prižadu 🙂 – suporuokite šias dvi rožes, ir tikrai džiaugsitės. Mano akimis, jų žiedai yra identiški forma bei spalva, skiriasi tik žiedo dydis.

IMG_4931

Rosa ‘President Duhem’, Geranium ‘Rozanne’, Nepeta faassenii ‘Walker’s Low’, Persicaria amplexicaulis ‘Taurus’

Rosa President Duhem'

Rosa President Duhem’

Daugiau naudingų idėjų rasite čia

Nepaprasta rožių oazė paprastame lietuviškame kaime

'Dainty Bess'

‘Dainty Bess’

Pirmiausia – gera naujiena. Šiame sode mieguistame Siesikų kaime veši viena iš didžiausių Lietuvoje rožių kolekcijų. Kai kurie egzemplioriai yra tokio dydžio ir aukščio, kad sunku patikėti, kad rožės auga Lietuvoje. Net įdomu būtų sužinoti, ar kas turi aukštesnę ‚Alchymist‘ rožę – jos žiedų grožiui retas gali atsispirti.

'Alchymist'

‘Alchymist’

O dabar – ir bloga naujiena. Šis rožynas yra uždaras, ir lankomas tik šeimininkės, Loretos Androsovienės, pakvietimu. Tad, atsiradus galimybei apsilankyti rožių žydėjimo metu, antrą kartą mąstyti nereikėjo.

Užėjus į kiemą, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gana įprastai – keliolika vešlių rožių krūmų, tvarkingi daugiamečių augalų gėlynai, autentiškas medinis ūkinis pastatas. Tačiau, kaip ir moko kraštovaizdžio dizaino vadovėliai, ir nereikia atskleisti viso grožio kaip ant delno. Vos aplenkus ūkinį, supranti, koks teisingas šis profesionalų patarimas. Nes čia vaizdas smogia visa jėga – kiek akys užmato, vien rožės rožės rožės…

IMG_4063 - Copy

Vaikštant po sodą, ir matant drūto medelio storumo rožių stiebus, sunku patikėti, kad rožynas gyvuoja tik šeštus metus.

„Pirmosios rožės mano sode atsirado 2007 metų rudenį visiškai atsitiktinai, – pasakoja Loreta. -Beieškodama, kur nusipirkti augalų sodui, netyčia radau “Sibirkos rožyno” puslapį. Tuo metu Lietuvoje “Sibirkos rožynas“ prekiavo rožėmis internete. Man tai pasirodė labai patraukliai – nereikia stumdytis mugėje, po to vilkti pilnus krepšius iki automobilio“.

Taip atsirado keletas pirmųjų erškėčių. Ilgai žiemos vakarais truputį daugiau pasidomėjus

'Bourbon Queen'

‘Bourbon Queen’

rožėmis, prieš pavasarinį sodinimą iš to paties rožyno atkeliavo dar keletas augalų.

„2008 metų vasarą gavau pakvietimą į “Rožių dienas” “Sibirkos rožyne”. Štai nuo tos vasaros viskas ir prasidėjo …“, – paprastai apiue nepaprasto sodo pradžią pasakoja Loreta. Kiek iš viso rožių šiuo metu sode, ji jau senai pametusi skaičių. Kasmet kai kurios rožės numiršta, kitos pasidaugina atžalomis. Tad bendras skaičius turėtų siekti virš 300 rožių kerų maždaug 250 pavadinimų.

Loretos rožių kolekcija labai vertinga tuo, kad čia pirmenybė teikiama senovinėms rožėms. Didelė dauguma šios grupės rožių žydi tik vieną kartą, ir todėl nėra itin vertinamos rožių augintojų. Tačiau daugelis jų yra atsparesnės šalčiui – tai ypač svarbu, turint galvoje atšiaurias lietuviškas žiemas. Ir daugelis jų labai stipriai kvepia.

'Mme.Isaac Pereire' svarina sunkias galvas virš vilnotosios notros

‘Mme.Isaac Pereire’ svarina sunkias galvas virš vilnotosios notros

Šiame sode veši dešimtys baltažiedžių (Alba), burboninių (Bourbon), Provanso (Centifolia), damaskinių (Damask), kininių hibridinių (Hybrid China), remontantinių (Hybrid Perpetual), Moss, prancūzinių (Gallica) rožių. Nepaprastai gražios yra arbatinės (Tea) rožės, bet mūsų klimato sąlygomis, deja, jų grožis arba neatsiskeidžia, arba jos atrodo netgi visai nepatraukliai.

Tačiau nepamirštos čia ir modernios rožių veislės, nemažai populiariųjų angliškų David Austin rožių. Man lankantis sode, lyg koks degantis krūmas bene ryškiausiai švietė ‘Tess d’Urbervilles’. Loretos nuomone, tai ypač tinkama veislė pradedančiam augintojui.

'Tess d'Urbervilles'

‘Tess d’Urbervilles’

„Pastaraisiais metais vis labiau pradeda patikti erškėčiai, kurie nereikalauja jokios priežiūros – nei dengimo žiemai, nei peržydėjusių žiedynų iškarpimo – net minimaliai prižiūrimi atrodo puikiai’, – neslepia priežiūros tikrai nestokojančio rožyno šeimininkė.

Nors sode dominuoja rožės, atsiranda vietos ir kitiems augalams: vaismedžiams, vaiskrūmiams, dekoratyviems krūmams bei medžiams.

'Queen of Sweden'

‘Queen of Sweden’

‚Kadangi rožių auginu nemažai, sodas įgavo krūmyno vaizdą ir norėdama ji kiek pakeisti, įsigijau keletą vertikalių siaurai augančių kadagių ir pušelių, taip pat ir visai nemenkų medžių, pavyzdžiui, himalajinį beržą ar katalpą (Catalpa ovata)‘, – apie savo sukurtą reginį dalijasi mintimis Loreta.

IMG_4014 - Copy

Žvelgiant į vešlius rožių kerus, galima imti galvoti, kad gal čia dirvožemis koks ypač derlingas, arba šeimininkė sugeba tas rožes paveikti kokiais nors stebuklingais apžavais, kad jos tokios augtų.

Dėl dirvožemio gal ir tiesa, tačiau paprastai tokios įspūdingos kolekcijos slepia ir sunkų nuolatinį darbą. Dengimas žiemai čia prilygsta karinei operacijai, kuriai prireikia šimtų metalinių lankų ir kablių bei šimtus metrų agroplėvelės. Pavasarį nugenėti tokį kiekį rožių tenka per vieną ar dvi dienas, pamirštant visus kitus darbus. Net iš šono romantiškai atrodantis vasaros darbas – nužydėjusių žiedų skabymas – ir tas surija keletą ir taip trumpos mūsų vasaros dienų, kadangi tų žiedų prisirenka ne vienas ir ne du šiukšlių maišai.

IMG_4019 - Copy

Ir kaip mamai, kuriai iš savo vaikų sunku išrinkti gražiausią, Loretai sunku išskirti tik vieną rožę – jos tokios skirtingos ir visos labai gražios. Daug metų mėgstamiausių sąraše – damaskinės rožės ‚Pink Leda‘ ir ‚Leda‘. R.Kordes‘o ‚Alchymist‘ neatsispiria beveik niekas. Labai mielos prancūzinės hibridinės (Gallica) ‚Complicata‘ bei ‚Alain Blanchard‘, burboninės (Bourbon) ‚Louise Odier‘ ir ‚Coupe d’Hebe‘, na ir, be abejo, raudonlapis erškėtis, Rosa glauca.

Senovinė rožė 'Reine des Violettes' raudonlapio erškėčio draugijoje

Senovinė rožė ‘Reine des Violettes’ raudonlapio erškėčio draugijoje

Šis gražuolis melsvai violetine lapija puikuojasi tarp melsvaspyglės dygiosios eglės ir violetiniais žiedais žydinčios ‚Reine des Violettes‘. Ši trijulė yra pirmas ir paskutinis vaizdas, kuris pasitinka ir išlydi visus, kuriems tenka privilegija apsilankyti šiame stebuklingame sode.

'Felicia'

‘Cornelia’

IMG_4054

IMG_4057 - Copy

IMG_4069 - Copy

'Ophelia'

‘Ophelia’

'Golden Wings'

‘Golden Wings’

D.Austino rožės: modernios veislės, senovinė išvaizda

O šalčiai vis spaudžia, ir spaudžia… ir dar paspaus 😦 na, žiemos sporto mylėtojai, matyt, džiaugiasi, bet aš tai tikrai ne. Mirtinai reikia spalvų ir įsivaizduojamų aromatų.

Tad šiandien truputėlis ‘eye candy’, taip sakant, saldainių akims… Šiandien apie bene pačią populiariausią rožių grupę Lietuvoje – angliškas D.Austino rožes (na, argi nepasisekė mūsų rožininkams, kad turime Lietuvoje ir D.Austino rožių platintoją, Sibirkos rožyną)

Angliškų rožių istorija

Angliška rožė 'Gertrude Jekyll'

Angliška rožė ‘Gertrude Jekyll’

 Angliškų rožių atsiradimo istorija romantiška ir įkvepianti. Prieš gerą pusšimtįmetų jaunas anglų ūkininkas D.Austinas susižavėjo nostalgiškomis senovinėmis rožėmis. O jos jau po truputį traukėsi užmarštin, nes tuo metu rožynuose viešpatavo spalvingos arbatinės hibridinės ir daugiažiedės rožės. Senoviniųrožių veislių vis mažėjo, kadangi selekcininkai orientavosi į vis stambesnius neįprastų spalvų arbatinių hibridinių veislių žiedus, kurie gražiai atrodytųparodose ar puokštėse. Kad rožės pražystų tokiais elitiniais žiedais, buvo reikalingas ypatingas kero genėjimas, dėl ko jos ne itin gerai žiūrėdavosi gėlyne.Įkvėptas knygų apie senovines rožes, D.Austinas nusprendė pabandyti išvesti rožę, kuri savyje suderintų geriausias senųjų ir moderniųjų veislių savybes., kurios būtų  ypatingai gražios, tačiau lengvai auginamos, ir vienodai gerai atrodytų tiek puokštėse, tiek gėlyne. Šios rožės savo žiedo forma turėjo atrodyti kaip senovinės, tačiau pasižymėtišiuolaikiškomis spalvomis bei pakartotinu žydėjimu.

Augalų selekcijoje daug nulemia atsitiktinumas ir sėkmė, ir D.Austinui gana greitai pavyko aptikti vertingą sėjinuką – ‘Constance Spry’. Ir nors šiemet šiai veislei sukanka 50 metų, ir ji žydi tik kartą vasaros pradžioje, ji iki šiol plačiai auginama. Taip radosi vis daugiau įdomių veislių, ir apie 1969 metus D. Austinas tvirtai įtikėjo, kad jis yra teisingo kelio pradžioje, ir kad jo rožės yra vertingos

'Malvern Hills'

‘Malvern Hills’

Tuo metu mažai kas tikėjo, kad tokios rožės išpopuliarės, ir rožių augintojai visiškai jomis nesidomėjo. Taigi D.Austinas nusprendė paversti savo ūkį rožynu, kad galėtų auginti ir pardavinėti naująsias angliškas rožes. Praėjus 40 metų,šios rožės išplito po visą pasaulį, ir yra bene mylimiausia rožių grupė tarp rožininkų.

Kuo ypatingos angliškos rožės?

D.Austino angliškos rožės – palyginti nauja šiuolaikinių rožių grupė,išpopuliarėjusi apie 1970-uosius metus. Jos atsirado, kryžminant senovines rožes su moderniomis arbatinėmis hibridinėmis bei daugiažiedėmis rožėmis. Išvienų jos paveldėjo subtilų žavesį bei nuostabius kvapus, iš kitų  – spalvų įvairovę ir pakartotiną žydėjimą.

'Teasing Georgia'

‘Teasing Georgia’

Angliškų rožių žiedai savo forma labai primena senąsias veisles – rozetės ar puodelio formos, su daugybe smulkių vainiklapių, kurios gaubia stambūs išoriniai vainiklapiai. Pagrindinis vertinimo kriterijus, išvedant naujas angliškų rožių veisles – ne tiek spalvų ryškumas ar žydėjimo gausumas, kiek subtilus individualaus žiedo grožis bei kvapas. Tiek gėlynams, tiek puokštėms jos priduoda sunkiai nusakomo nostalgiško žavesio, primenančio senųjų Olandijos tapybos meistrų paveikslus.

'Princess Alexandra of Kent'

‘Princess Alexandra of Kent’

Dauguma angliškų rožių auga kompaktišku, apvaliu krūmu, kuris gražiai dera gėlynuose. Paprastai jos siekia apie metrą aukščio, tačiau ūgis dažnai priklauso ir nuo genėjimo pobūdžio.

Angliškos rožės – viena iš kvapiausių rožių grupių. Kai kurios veislės pasižymi būdingu senovinių rožių dvelksmu, tačiau galima aptikti ir arbatiniųrožių, muskuso, miros bei įvairių vaisių aromatų. Jokia kita augalų grupėnepasižymi tokia aromatų įvairove.

Svečiuose angliškų rožių rojuje Olbraitone

Nedideliame mieguistame Anglijos kaimelyje Olbraitone, esančiame netoli Birmingemo, plyti vienas iš gražiausių pasaulio rožių sodų. Virš 700 įvairiųrūšių bei veislių rožių auga 80 arų rožyne. Sodas suskirstytas į mažesnius rožynus, kurių kiekvienas pasižymi savita atmosfera.

Angliškos rožės mišriame rožyne

Angliškos rožės mišriame rožyne

Ilgasis Sodas sudaro pagrindinęsodo alėją, nes nuo jo atsišakoja kiti, mažesni rožynai. Jame sutelkta senovinių rožių kolekcija, kurių dauguma žydi tik kartą vasaros pradžioje. Kad pratęsti žydėjimą, Ilgajame sode auga ir nemažai šiuolaikinių krūminių bei angliškų rožių. Per visą sodo ilgį driekiasi pergolės, prie kurių auga laipiojančio bei vijoklinės rožės. Nužydėjus šioms rožėms, ant jų pakimba mažučių erškėtuogių girliandos.

D.Austino rožynai

D.Austino rožynai

Viktorijos laikų sode veši angliškos bei kitos pakartotinai žydinčios rožės. 2006 metai šis sodas bvo apjuostas aukšta (beveik 3m ) ir 100 metrų ilgio tvora, šalia kurios susodintos angliškos rožės puikiai iliustruoja, kad jos tinkamos auginti ir kaip vijokliai. Kitos laipiojančios bei vijoklinės rožės svyra nuo arkų ir pergolių.

D.Austino rožynas.-Copyjpg

Tačiau Renesanso sodas, ko gero, pats gražiausiais. Jo centre esantis siauras vandens tvenkinys primena itališkus sodus. Jis paskirtas tik angliškoms rožėms, kurios pradeda žydėti gegužės pabaigoje ir žydi iki šalnų. Šiame sode iš tikro atsiskleidžia angliškųrožių pasaulio spalvų bei kvapų įvairovė.

Liūto sode centrinė figūra –liūto skulptūra. Ją supa taisyklingos arbatinių hibridinių, daugiažiedžių bei angliškų rožių lysvės, o pačią skulptūrą juosia miniatiūrinių rožių bordiūras. Išilgai Liūto sodo driekiasi dvi ilgos, tradicinės mišrios lysvės, kur prabangūs angliškų rožių žiedai supasi tarp daugiamečių žolių augalų.

D.Austino rožynas.-Copyjpg

Yra ir laukinis rožynas, kuriame natūralioje aplinkoje auginami erškėčiai bei jiems artimos rožių veislės. Šis sodas gražiausiai atrodo pavasarį – būtent tuo metu žydi dauguma erškėčių.

Kaip atsiranda angliškos rožės?

D.Austinas Čelsio gėlių parodoje

D.Austinas Čelsio gėlių parodoje

Angliškos rožės taip pat yra vienas iš brangesnių rožių grupių. Jei jums tai atrodo neteisinga, tereikia atidžiau pasigilinti, kiek laiko ir preciziško rankų darbo įdedami į veislės atsiradimą.

Kasmet D.Austino rožyne daroma apie 150,000 tikslinių kryžminimų. Tamžiedadulkės yra rankomis surenkamos, sužymimos ir apdžiovinamos. Kadangi daugelis pilnavidurių rožių turi labai mažai kuokelių, surinkti pakankamą kiekį žiedadulkių nėra lengva. Apdulkinamų augalų kuokeliai yra pašalinami, kad jųpiestelės apsidulkintų tik numatytomis žiedadulkėmis. Visi kryžminimai yra kruopščiai registruojami. Sunokus erškėtuogėms, surenkama apie 400,000 sėklų. Išjų sudygsta apie 250,000 sėjinukų. Kadangi visi sėjinukai skirtingi, jie atidžiai stebimi kelerius metus – svarbu per anksti neišmesti gero augalo, nes kartais sėjinukai savo tikrą veidą parodo tik po kelerių metų stebėjimo. Ir taip tęsiasi 8 metus. Paskutiniais metais atrinkti perspektyviausi augalai padauginami iki 200 vienetų, ir vertinami toliau. Nuskambės žiauriai, tačiau išjų bus atrinkti tik 5-6 augalai, kurie bus naudojami tolimesniam dauginimui. Likusieji keliaus į komposto krūvą. Ir taip kasmet…

Angliškos rožės Čelsio gėlių parodoje

Viso šio titaniško darbo rezultatas – 5 ar 6 naujos veislės, kurios kasmet pristatomos Čelsio gėlių parodoje Londone, vykstančioje gegužės pabaigoje.

D.Austino ekspozicija Čelsio parodoje

D.Austino ekspozicija Čelsio parodoje

2011m. Čelsio gėlių paroda D.Austino rožynui atnešė jau 16-tą aukso medalį. Kaip taisyklė, angliškų rožių ekspozicija būna labai paprasta. Šį kartą ją juosė neaukšta tinkuoto mūro tvora ir mažutės karpyto buksmedžio gyvatvorės, o ekspozicijos viduryje – nedidelis tvenkinukas su tradicine skulptūra. Tai dar viena graži tradicija, kad kiekvienoje Čelsio parodoje rožių ekspoziciją puošia D.Austino žmonos sukurta skulptūra (beje, šių skulptūrų gausu D.Austino rožyne Olbraitone). O šiose paprastučiuose rėmuose kunkuliuoja ir per kraštus verčiasi rožių žiedų gausa.