Nepaprasta rožių oazė paprastame lietuviškame kaime

‘Dainty Bess’

Pirmiausia – gera naujiena. Šiame sode mieguistame Siesikų kaime veši viena iš didžiausių Lietuvoje rožių kolekcijų. Kai kurie egzemplioriai yra tokio dydžio ir aukščio, kad sunku patikėti, kad rožės auga Lietuvoje. Net įdomu būtų sužinoti, ar kas turi aukštesnę ‚Alchymist‘ rožę – jos žiedų grožiui retas gali atsispirti.

‘Alchymist’

O dabar – ir bloga naujiena. Šis rožynas yra uždaras, ir lankomas tik šeimininkės, Loretos Androsovienės, pakvietimu. Tad, atsiradus galimybei apsilankyti rožių žydėjimo metu, antrą kartą mąstyti nereikėjo.

Užėjus į kiemą, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gana įprastai – keliolika vešlių rožių krūmų, tvarkingi daugiamečių augalų gėlynai, autentiškas medinis ūkinis pastatas. Tačiau, kaip ir moko kraštovaizdžio dizaino vadovėliai, ir nereikia atskleisti viso grožio kaip ant delno. Vos aplenkus ūkinį, supranti, koks teisingas šis profesionalų patarimas. Nes čia vaizdas smogia visa jėga – kiek akys užmato, vien rožės rožės rožės…

Vaikštant po sodą, ir matant drūto medelio storumo rožių stiebus, sunku patikėti, kad rožynas gyvuoja tik šeštus metus.

„Pirmosios rožės mano sode atsirado 2007 metų rudenį visiškai atsitiktinai, – pasakoja Loreta. -Beieškodama, kur nusipirkti augalų sodui, netyčia radau “Sibirkos rožyno” puslapį. Tuo metu Lietuvoje “Sibirkos rožynas“ prekiavo rožėmis internete. Man tai pasirodė labai patraukliai – nereikia stumdytis mugėje, po to vilkti pilnus krepšius iki automobilio“.

Taip atsirado keletas pirmųjų erškėčių. Ilgai žiemos vakarais truputį daugiau pasidomėjus

‘Bourbon Queen’

rožėmis, prieš pavasarinį sodinimą iš to paties rožyno atkeliavo dar keletas augalų.

„2008 metų vasarą gavau pakvietimą į “Rožių dienas” “Sibirkos rožyne”. Štai nuo tos vasaros viskas ir prasidėjo …“, – paprastai apiue nepaprasto sodo pradžią pasakoja Loreta. Kiek iš viso rožių šiuo metu sode, ji jau senai pametusi skaičių. Kasmet kai kurios rožės numiršta, kitos pasidaugina atžalomis. Tad bendras skaičius turėtų siekti virš 300 rožių kerų maždaug 250 pavadinimų.

Loretos rožių kolekcija labai vertinga tuo, kad čia pirmenybė teikiama senovinėms rožėms. Didelė dauguma šios grupės rožių žydi tik vieną kartą, ir todėl nėra itin vertinamos rožių augintojų. Tačiau daugelis jų yra atsparesnės šalčiui – tai ypač svarbu, turint galvoje atšiaurias lietuviškas žiemas. Ir daugelis jų labai stipriai kvepia.

‘Mme.Isaac Pereire’ svarina sunkias galvas virš vilnotosios notros

Šiame sode veši dešimtys baltažiedžių (Alba), burboninių (Bourbon), Provanso (Centifolia), damaskinių (Damask), kininių hibridinių (Hybrid China), remontantinių (Hybrid Perpetual), Moss, prancūzinių (Gallica) rožių. Nepaprastai gražios yra arbatinės (Tea) rožės, bet mūsų klimato sąlygomis, deja, jų grožis arba neatsiskeidžia, arba jos atrodo netgi visai nepatraukliai.

Tačiau nepamirštos čia ir modernios rožių veislės, nemažai populiariųjų angliškų David Austin rožių. Man lankantis sode, lyg koks degantis krūmas bene ryškiausiai švietė ‘Tess d’Urbervilles’. Loretos nuomone, tai ypač tinkama veislė pradedančiam augintojui.

‘Tess d’Urbervilles’

„Pastaraisiais metais vis labiau pradeda patikti erškėčiai, kurie nereikalauja jokios priežiūros – nei dengimo žiemai, nei peržydėjusių žiedynų iškarpimo – net minimaliai prižiūrimi atrodo puikiai’, – neslepia priežiūros tikrai nestokojančio rožyno šeimininkė.

Nors sode dominuoja rožės, atsiranda vietos ir kitiems augalams: vaismedžiams, vaiskrūmiams, dekoratyviems krūmams bei medžiams.

‘Queen of Sweden’

‚Kadangi rožių auginu nemažai, sodas įgavo krūmyno vaizdą ir norėdama ji kiek pakeisti, įsigijau keletą vertikalių siaurai augančių kadagių ir pušelių, taip pat ir visai nemenkų medžių, pavyzdžiui, himalajinį beržą ar katalpą (Catalpa ovata)‘, – apie savo sukurtą reginį dalijasi mintimis Loreta.

Žvelgiant į vešlius rožių kerus, galima imti galvoti, kad gal čia dirvožemis koks ypač derlingas, arba šeimininkė sugeba tas rožes paveikti kokiais nors stebuklingais apžavais, kad jos tokios augtų.

Dėl dirvožemio gal ir tiesa, tačiau paprastai tokios įspūdingos kolekcijos slepia ir sunkų nuolatinį darbą. Dengimas žiemai čia prilygsta karinei operacijai, kuriai prireikia šimtų metalinių lankų ir kablių bei šimtus metrų agroplėvelės. Pavasarį nugenėti tokį kiekį rožių tenka per vieną ar dvi dienas, pamirštant visus kitus darbus. Net iš šono romantiškai atrodantis vasaros darbas – nužydėjusių žiedų skabymas – ir tas surija keletą ir taip trumpos mūsų vasaros dienų, kadangi tų žiedų prisirenka ne vienas ir ne du šiukšlių maišai.

Ir kaip mamai, kuriai iš savo vaikų sunku išrinkti gražiausią, Loretai sunku išskirti tik vieną rožę – jos tokios skirtingos ir visos labai gražios. Daug metų mėgstamiausių sąraše – damaskinės rožės ‚Pink Leda‘ ir ‚Leda‘. R.Kordes‘o ‚Alchymist‘ neatsispiria beveik niekas. Labai mielos prancūzinės hibridinės (Gallica) ‚Complicata‘ bei ‚Alain Blanchard‘, burboninės (Bourbon) ‚Louise Odier‘ ir ‚Coupe d’Hebe‘, na ir, be abejo, raudonlapis erškėtis, Rosa glauca.

Senovinė rožė ‘Reine des Violettes’ raudonlapio erškėčio draugijoje

Šis gražuolis melsvai violetine lapija puikuojasi tarp melsvaspyglės dygiosios eglės ir violetiniais žiedais žydinčios ‚Reine des Violettes‘. Ši trijulė yra pirmas ir paskutinis vaizdas, kuris pasitinka ir išlydi visus, kuriems tenka privilegija apsilankyti šiame stebuklingame sode.

‘Cornelia’

‘Ophelia’

‘Golden Wings’