Nėra tokio dalyko kaip blogas augalas

6cba38190926de0724794e268b27e5eaŠitas augalas mane pamokė (eilinį kartą :) ) apie tai, kad nėra tokio dalyko, kaip blogas augalas. Būna tik netinkamai pasodinti ar prižiūrimi augalai, ir ne augalo tai kaltė, ar ne? Augalo ir žmogaus priešpriešoje aš visuomet palaikau augalo pusę…

Aš čia apie tą mažą, spygliuočiu apsimetančią karpažolę – Euphorbia cyparissias. Maža, bet iš tikro agresorius iš didžiosios raidės. Kažkada seniai seniai užsiveisiau ją, laimei, ne gėlynuose, o betonu apribotame plote, savo dykumos zonoje tujų gyvatvorės papėdėje (uf, dar vienas augalas, ant kurio tiek varoma… bet apie jas kitą kartą išsiliesiu :) ).

Ko tik nedariau, pamačiusi jos charakterį, visuomet nusiteikusį uždominuoti pasaulį – ir roviau, ir purškiau herbicidais. Vienodai jai… pašalinus viršūninius ūglius, matyt, dar smagiau šakojosi.

Bet tada pernai pamačiau, kaip ji paleista siautėja Piet Oudolf sode… ir vaizdas man patiko (nuotraukoje apačioje nesimato jos, bet būtent tokioje aplinkoje ji buvo paleista). IMG_4372 - CopyGrįžusi atsiprašiau jos :) ir palikau ramybėje. Nes tinkamai pasodintas (skurdžioje dirvoje,  apribotame plote ir su tinkamais konkurentais), tai puikus augalas. Kilimas nuolat sveikas, žalias, vasaros pradžioje žydi malonios žalsvos spalvos žiedais (pernai atrodė fantastiškai aplink mažiukus barzdotuosius vilkdagliukus), o veislė ‘Fens Ruby’ dar išsiskiria ir jaunais bordo spalvos ūgliais).

Tad augalas visai geras, jei protingai naudojamas. NEPALEISKITE jos siautėti laisvai po gėlynus, tikrai gailėsitės. Bet jei yra skurdus, saulės kepinamas, betono trinkelėmis ar borteliais apribotas plotas, jai visai patiks, o nepalankios sąlygos kiek sušvelnins agresyvią augalo natūrą. Nesodinkite  gležnučių augaliukų šalimais; bet augalai stambiais keras ir stipriomis šaknimis nesunkiai atlaikys konkurenciją. Pirmoje nuotraukoje – Melianthus major, pas mus per lepus augti grunte. Bet labai nebloga alternatyva (dekoratyvių lapų prasme) pasirodė kraujalakė (Sanguisorba) ‘Lilac Squirrel’

Bet turėkite galvoje – vieną kartą įsileidę ją, turėsite amžinai :) Kas yra gerai – arba blogai, priklausmai nuo požiūrio taško :)

‘Rozanne’, arba kodėl per daug tvarkos gėlynuose nėra gerai

Kas čia, sakysite, per tinginio manifestas ? atseit, ieškau pasitesinimų, kodėl mano gėlynai niekuomet nėra tobulai išravėti :) Bet matote, reikalas tas, kad vis galvoju – o jei netyčia išravėsiu būsimą sensaciją? Nes kaip pamatysite iš šios istorijos, pasaulis taip ir galėjo neturėti bene pačio garsiausio šių dienų daugiamečio žolinio augalo, jei Donaldas ir Rozanne Waterer būtų labai kruopščiai ravėję savo sodą.

Snaputis (Geranium) 'Rozanne'

Snaputis (Geranium) ‘Rozanne’

Prieš gerus 25 metus šie pensininkai, besikapstydami savo gėlynuose, atkreipė dėmesį į kitaip atrodantį snapučio sėjinuką. Bet rauti neskubėjo… ir kitamet tas sėjinukas žydėjo nuo birželio iki pat šalčių. Donaldas ir Rozanne suprato, kad gal čia ir visai geras dalykas, ir susisiekė su snapučių specialistais, kad šie įvertintų augalą. Šie patvirtino, kad sėjinukas išties  išskirtinis.

Tuomet augalas buvo perduotas žinomiems augintojams – augalų ‘išsukėjams’ (taip, vertingi nauji augalai, kaip kokios žvaigždės, šiais laikais irgi turi agentus :) ) Šie ‘Rozanne’ padaugino, ir ėmėsi bandyti įvairiausiose sąlygose – šaltuose ir šiltuose kraštuose, grunte ir vazonuose, saulėje ir pavėsyje. Ir visur ji augo, vargo nematydama, vis žydėdama ir žydėdama. Tuomet pasipylė apdovanojimai, visi aukščiausieji, įmanomi žoliniams daugiamečiams augalams. AGM (Award of Garden Merit, UK), PPA Plant of the Year (2008, JAV), ir pagaliau pernai metais Chelsea augalų parodoje paskelbta Šimtmečio augalu.

Šiai dienai vertinama, kad yra parduota virš 12 milijonų šio augalo, kas yra rekordas žolinam daugiamečiui. Būdami lietuviais :), paskaičiuokime kiek pelno jis galėjo atnešti licenzijos savininkui. Nes augalas yra licenzijuotas, panašiai kaip kompiuterinės programos, ir dauginti jos pačiam negalima. Na aišku, ją turėdamas, kiekvienas norėtų ir pasidauginti, bent jau savo reikmėms (nors teoriškai ir to neturėtų būti). Tačiau dauginasi jis baisiai lėtai, kadangi auga labai kompaktišku keru – iš vieno taško želia labai ilgos šakos, kurios užkloja žemę aplinkui tankiu lapų kilimu.

Augimo pobūdis labai priklauso nuo to, kiek erdvės augalui suteikiama. Jei duosite daugGeranium Rozanne vietos, augs plačiu, bet ne itin aukštu (40-50cm) keru. Auginamas įspraustas tarp kitų augalų, jis remsis į juos, ir šakas kels aukštyn, taip gali pasiekti ir 80cm aukštį. Daugiau apie ‘Rozanne’ panaudojimo galimybes skaitykite čia.

Iš asmeninių pastebėjimų, Lietuvoje ‘Rozanne’ pradeda žydėti antroje birželio pusėje, ir tikrai žydi iki stipresnių šalnų. Gali augti pusiau pavėsyje. Stojus sausroms, ypatingai auginant sausesnėse dirvose, kartais lapai rudai pasidėmėja, tačiau tai tik estetinė problema. Kad to išvengti, tiesiog galima augalą palieti, jei jau orai sausi.  Kad ‘Rozanne’ turėtų energijos vis krauti žiedus, pavasarį vertą palepinti kompleksinėmis trąšomis, tačiau persistengti neverta, kadangi taip augalas bus skatinamas auginti vešlią lapiją žiedų sąskaita. Tačiau reikia pasakyti, lapai irgi gražūs – vos pūkuoti, kiek dėmėti; tad neretai šį augalą užsienyje galima pamatyti auginamą dideliais masyvais.

Tai štai kokia istorija, kurios moralas – nereikia persistengti ravint gėlynų :) O aš džiaugiuosi, kad šiemet, maždaug gegužės pabaigoje, turėčiau turėti atliekamų augalų tiems, kas nori turėti Šimtmečio augalą. Daugiau informacijos čia.

Man patinka šita NEžiema

Nežinau kaip jūs, bet aš jau antrą dieną lauke triūsiu kaip bitutė :) o ko čia netriūsti? saulė šildo, piktžolės želia. Čia vienas iš tų momentų, kai džiaugiuosi, kad sodininkauju ant smėlingos dirvos – pavasariais mano darbai prasideda anksti (aš jau būnu kokį mėnesį atpylusi lauke, o pas mane seserį dar antys atskrenda paplaukioti po daržą).

Bet oj kaip aš nesiskundžiu tokia NEžiema :) Galvoju, jetau, jei čia jau pavasaris, tai kiek darbų spėsiu padaryti, nes juk pavasarį daugiausia darbo ir būna. Ravėjimas, sausų stiebų karpymas, augalų dalinimas ir dauginimas, jau nekalbu apie pardavimus -  visiems juk pavasarį  visko reikia :) Pernai pavasaris buvo tragedija, tiksliau, jo išvis nebuvo, po žiemos atėjo vasara :( Augalai augo akyse, kur jau čia visus spėti dalinti… daug darbų taip ir liko nepadaryti.

O aš jau karpau pernykščius stiebus, raviu žoles, ir skaičiuoju, kiek visko galima bus padaryti, jei čia jau pavasaris. Na gerai, nesu visiška svajotoja, aišku, bus dar ir sniego, ir šaltuko – bet jei jau nebus rimtų šalčių, tai aš jau už tai ir dėkinga. Jei čia jau tas ilgai žadėtas klimato atšilimas, tai man jis LABAI prie širdies (spėju, sodininkai Amerikoje ar Anglijoje taip nemano; JAV lepesnius augaliukus gerokai turėjo šalčiai praskinti (pamenate, Niagaros krioklys buvo užšąlęs? na, o apsemtoje Anglijoje ‘šakutės’ bus šimtametėms kukmedžių gyvatvorėms, nes jie baisiai nepakenčia užmirkimo). Bet aš šitoje vietoje esu totali egoistė – gyvename tik vieną kartą (kiek man žinoma), o auginimo sezonas pas mus gerokai per trumpas :)

Bet užteks apie save… Va, vakar ir šiandien atkreipiau dėmesį, kad daugybė augalų, nežiūrint kelių šaltų savaičių, net nesivargino atsikratyti lapų.

Pavasarinė Sidalcea candida lapija

Pavasarinė Sidalcea candida lapija

Nemažai augalų žaliuoja kaip rūta. Vienas iš tokių – Sidalcea candida. Šiaip gana neįmantrus augalas, bet lapai pavasarį, vos sniegui nutirpus, jau žaliuoja energingai. Labai naudinga savybė. Auga sparčiai, per keletą metų nesunkiai gali užpildyti arti kvadratinio metro. Vasaros pradžioje virš kilimo ima stiebtis daugybė stiebų karpytais lapais ir baltutėlių žiedų varpomis. Paprasta ir elegantiška.

IMG_3877Literatūroje rašoma, kad labiau tinka natūralistinio stiliaus želdynams, tačiau, mano nuomone, ir prie delikatesnių kaimynų, pvz. rožių, atrodytų gerai, jei tik vietos jam skirti atitinkamai.

Deriname augalus: oranžinių rožių derinys

Man visuomet patikdavo oranžinės rožės, net nežinau kodėl. Gal todėl, kad tokių veislių nėra daug? Ir ta oranžinė spalva rožėse dažniausiai tokia maloni, su persikiniu atspalviu, o ne klykianti apelsininė. Tad ir šiandienos derinys būtent iš tokių rožių.

Aišku, būtų labai smagu leisti visiems galvoti, kokia aš ‘kieta’ , kad net ir apie rožes viską išmanau :) bet tiek to, būkim ‘biedni, bet teisingi’. Tai ir prisipažinsiu – rožes rinko ir derino Dovilė iš Sibirkos rožyno  :) Kokios dar geresnės rekomendacijos gali reikėti? vadinasi, jos tikrai dera pagal spalvą, žiedų forma bei kero aukštį. Visos trys gražuolės iš augalotųjų: ‘Lady of Shalott’ – angliška D.Austino rožė, puiki ir visomis prasmėmis pranašesnė už ankstesnę oranžinę versiją, ‘Summer Song’ , užauganti iki 1,2m (jei kam įdomu, Šaloto dama yra personažas iš karaliaus Artūro legendų, įamžintas anglų poeto A.Tenisono ir keleto pre-Rafaelitų dailininkų); ‘Ghislaine de Féligonde’ – senas rambleris (laipiojanti rožė), mūsų klimate auganti kaip stambus krūmas iki 1,5m (individualūs žiedeliai skleidžiasi gana ryškios spalvos, vėliau išblunka iki beveik baltumo, tad vienu metu augalas žydi įvairiausių atspalvių žiedais); ir moderni krūminė rožė ‘Arabia’, Tantau kūrinys, žiedo forma ir spalva labai primenanti Letuvoje nuo seno populiarią ‘Westerland’ (tačiau ryškesnė). Ši irgi gali užaugti į stambų, riebų kerą iki 1,5m. Visos rožės gana stambios ir proporcingos, bet kadangi ‘Lady of Shalott’ kiek mažesnė, jų tokioje kompozicijoje galima sodinti ir 2-3 vnt., juolab kad ji šioje draugijoje pati prašmatniausia.

Arabia Lady Shalot Ghislaine de F - CopyO prie tokių oranžinių rožių man labai tinka oranžinės, vyšninės bei violetinės spalvų daugiamečiai žoliniai augalai. Kadangi man patinka ta maloni, nerėkianti oranžinė rožių spalva, tai ir oranžiniais žiedais žydinčius daugiamečius bandau rinkti ne apelsino ryškumo. Na. gal tik viena – sidabražolė ‘William Rollinson’ (Nr.2 apatinėje nuotraukoje) – praverstų kaip akcentas. O ir žydi ji gerokai žemiau, nei rožių žiedai, be to, jos žiedai savo vainiklapių banguotumu kiek primena ‘Arabia’ žiedus.  Arabia Lady Shalot Ghislaine de F2 - CopyTaigi, apie visus žolinius kandidatus į kaimynus:

1. Gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) ‘Schwellenburg’ – šalavijų pasaulio mutantas. Šios veislės žiedai labiau primena astilbes nei šalavijus. Unikali, gojiniams šalavijams nebūdinga spalva ir labai ilgas žydėjimas.  Užauga iki 50-60cm aukščio. Ir netgi lapai kiek skiriasi nuo kitų veislių, truputį banguotais pakraščiais. Kita alternatyva – ‘Plumosa’ (‘Pusztaflamme’), beveik identiška senesnė veislė.

2. Sidabražolė (Potentilla) ‘William Rollinson’ – myliu šią sidabražolę už prašmatnius, kad ir labai ryškius žiedus. Šie pusiau pilnaviduriai, ryškiai oranžiniai su geltonais atšvaitais, banguotais vainiklapiais. Lapai atrodo kaip braškių, todėl dažnas klausia – ‘o tai ji ir vaisius veda’? ne, neveda :) bet užtai gražiai žydi.

3. Viendienė (Hemerocallis) ‘Ed Murray’ – kad neatitrauktų dėmesio nuo rožių, viendienes geriau rinktis tokias, kurios žydi nedideliais žiedais. ‘Ed Murray’ – sena, tačiau labai neprasta veislė itin sodrais, tamsiai žiedais. Tiktų ir ‘American Revolution’, ar kuri kita smulkiažiedė vyšnių spalvos viendienė

4. Monarda (Monarda) ‘Prairienacht’ – monardų genties klasika, atrinkta P.Oudolf. Palyginti atspari miltligei, nors labai sausomis sąlygomis kažkiek gali sirgti. Bet juk rožių nesodinsite labai sausoje vietoje, teisingai? Tiktų ir kitos violetinės veislės, pvz. ‘Scorpio’, o gal net ir ‘Gewitterwolke’, kurios žiedai daugiau fuksijos spalvos.

5. Didysis skudutis (Angelica gigas) – labai įdomus, impozantiškas augalas, spalviškai puikiai tinkantis oranžinių žiedų kaimynystėje. Tačiau keletą dalykų reiktų turėti omenyje. Pirmiausiai, tai monokarpinis augalas, t.y. po žydėjimo miršta. Tai reiškia, kad dažniausiai auga kaip dvimetis ar trimetis augalas. Norint jo neprarasti, reikia leisti išsisėti, ir taip atsinaujinti. Tad svarbu sėjinukų neišravėti. Viską dar labiau apsunkina tai, kad sėjinukai labai primena elementarią garšvą.Aišku, galima pačiam susirinkti sėklas ir pasisėti ten, kur bus aišku, kad auga ne garšvos, vėliau paaugusius sėjinukus persodinant į galutinę vietą. Kaip žinia, jei yra noras, atsiras ir būdas :)

6. Rusmenė (Digitalis) ‘Polkadot Pippa’ – naujos kartos rusmenių tarprūšinis hibridas. ‘Polkadot’ serijos rusmenių aprašymas skamba tiesiog puikiai: ‘Nauja, tikrų daugiamečių, ilgaamžių ir itin ilgai žydinčių rusmenių serija, ‘Polkadot’ serijos rusmenės žydi itin stambiais, sodrių spalvų žiedais, tolygiai išsidėsčiusiais ant metro aukščio žiedstiebio. Kadangi augalai sterilūs, atskiri žiedai išsilaiko labai ilgai, o žydėjimo sezonas itin ištęstas’. Skamba puikiai, belieka pažiūrėti, ką parodys realybė :) ‘Pippa’ pasižymi šviesiais koralo spalvos žiedais (Jei ką doina, rašykite, keletas atliekamų augalų dar yra)

7. Sidabražolė, Potentilla x hopwoodiana – šio hibrido žiedai blyškiai oranžiniai, ir pernai jis mane labai maloniai nustebino itin ilgu žydėjimu. Arčiau rudens žiedų spalva darosi intesyvesnė.

8. Azijinė lelija (Lilium) ‘Dimention’ – lelijos tamsiais žiedais labai tiktų šioje kompozicijoje. Kaip ir su visomis rožėmis, labiau derėtų veislės nedideliais žiedais, daugiausiai tokių rasime azijinių lelijų grupėje.  Veislės stambiais žiedais pernelyg atitrauktų dėmesį nuo rožių. Tiktų ir ‘Landini’, ‘Ebony’ ar panašios.

9. Alūnė (Heuchera) ‘Regina’ – alūnes paprastai renkamės dėl dekoratyvių lapų, tačiau yra ir veislių gražiais žiedais. Su oranžinėmis rožėmis laba gerai dera alūnės, žydinčios šviesios koralo spalvos žiedais.

10. Aukštoji piliarožė (Alcea rosea) ‘Jet Black’ – na, nėra jau tokia juoda ši piliarožė, greičiau tamsiai vyšninės spalvos. Kaip ir visos piliarožės, sezono eigoje gali pasirgti rūdimis, bet jei jau rožes purkšite bent kartą fungicidu nuo grybinių ligų, tai ir piliarožei bus neprošal.

11. Rusmenė (Digitalis) ‘Polkadot Polly’ – apie šią rusmenių seriją jau rašiau aukščiau, ‘Polly’ pasižymi tamsesniais žiedais nei ‘Pippa’

12. Žiognagė (Geum) ‘Totally Tangerine’ – ši žiognagė man vienas iš geriausių atradimų per pastaruosius metus. Tiesą sakant, kai tik ją pamačiau pirmą kartą Chelsea gėlių parodoje, taip ir įsimylėjau. Po kelių metų dūsavimų pagaliau pavyko man ją nugriebti – ir aš ją toliau sėkmingai myliu :) Jau ta spalva, tokia maloniai oranžiškai persikinė… Ir, kaip ir visų žiognagių, gražūs lapai. Viena iš priežasčių, kodėl man labai patinka žiognagės, tai jų lapai – žali ir vsuomet gražūs kokius 9 mėnesius per metus. Tikrai nėra blogai :)

Štai, prašau, gaminkite dabar savo persikinį kokteilį :)